Nelegalaus Turto Tyrimai Lietuvoje: VMI Veiksmai ir Teismų Sprendimai

Lietuvoje nuolat vykdomi nelegalaus turto tyrimai, siekiant užtikrinti mokesčių surinkimą ir kovoti su ekonominiais nusikaltimais. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos teisėsaugos institucijos aktyviai tiria įvairius atvejus, susijusius su neaiškios kilmės turtu, mokesčių vengimu ir apgaulinga apskaita. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą rezonansinių atvejų, kuriuose figūruoja tiek politikai, tiek verslininkai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)

Juozo Pundziaus Palikimo Tyrimas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikisi apmokestinti iš konservatorių gretų pašalinto garsaus mediko Juozo Pundziaus iš tėvo gautą palikimą, kurio kilmės jis taip ir nesugebėjo paaiškinti. Jei inspekcijai pavyks, J.Pundzius turės susimokėti per 27 tūkst. eurų. Neaiškios kilmės pinigų istorija J.Pundziui jau kainavo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje.

Skandalas dėl į Seimą taikiusio dabar jau buvusio konservatorių partijos nario J.Pundzius įsižiebė prieš pat Seimo rinkimus. Nesulaukęs įtikinamų paaiškinimų, kaip tėvas galėjo sukaupti tokius turtus, partijos Priežiūros komitetas spalį prieš pat Seimo rinkimų antrą turą pašalino politiką iš partijos. Pundziaus tėvo 2002 metais pateikta turto ir pajamų deklaracija parodė, kad jis turėjo apie 7 tūkst. litų piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto už daugiau kaip 150 tūkst. litų.

Tuo metu sūnus 2014 metais paveldėjo 1,5 mln. (apie 435 tūkst. eurų) litų vertės turtą, iš jų - net 752 tūkst. litų. J.Pundzius tikino nežinąs, kaip jo velionis tėvas, visą gyvenimą dirbęs gydytoju ir gyvenęs kukliai, sukaupė tokį didžiulį turtą. Jis spėliojo, kad tai galėjo būti dar senelių turtas. J.Pundzius tikino nežinąs, kodėl tėvas visą turtą paliko tik jam, o seserys negavo nieko.

15min žiniomis, VMI inspektoriai atliko tyrimą ir nustatė, kad A.Pundzius gavo kitų pajamų, kurių tinkamai nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių. Inspektoriai nustatė, kad A.Pundzius gavo per 622 tūkst. Lt su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, nuo kurių, pritaikius 15 proc. GPM tarifą, apskaičiuota per 93 tūkst. Lt (daugiau kaip 27 tūkst. eurų) mokesčių.

Kadangi A.Pundziaus paskutinė gyvenamoji vieta buvo registruota Plungėje ir joje užregistruotas testamentas, VMI kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą ir paprašė pratęsti VMI terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimui. Jei leidimas bus duotas, VMI kreipsis į J.Pundzių ir pareikalaus susimokėti mokestį.

„Danielita“ Bylos Detalės

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl, kaip įtariama, Živilės ir Jono Pinskų šeimos įmonėje „Danielita“ apgaulingai tvarkytos apskaitos. Galimi nusikaltimai galėjo būti vykdomi maždaug dešimtmetį. Iš pradžių šią bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, apklausęs liudytojus ir išanalizavęs ekspertų išvadas.

Teismas pripažino, jog 2008-2018 m. „Danielitos“ darbuotojai gavo neoficialų bendrovėje neapskaitytą darbo užmokestį - iš viso 51 tūkst. 411 eurų. Šių bylos aplinkybių nepaneigė ir nuteistosios skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. „Vertindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės versija, jog apgaulingą bendrovės buhalterinę apskaitą ji vykdė bendrininkaudama su bendrovės akcininke Ž. Pinskuviene, įmonės vadove A. Bareckiene ir, galimai, kitais įmonės vadovais, yra nepaneigta. Visgi, galimas kitų asmenų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas šioje situacijoje niekaip nepaneigia ir nesumažina pačios Olgos V. atsakomybės.“

Teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, pažymėjo ir tai, kad nuteistoji Olga V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu savo parodymuose nurodė, kad akcininkė Ž. Pinskuvienė bei jos sutuoktinis J. Pinskus, naudojosi įmonės turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokiu būdu savinosi įmonės pinigines lėšas. Akcininkės Ž. Pinskuvienės ir jos vyro J. Pinskaus parodymai taip pat buvo prieštaringi.

Laikraštį „Širvintų kraštas” leidžiančios bendrovės „Danielita“ buvusi buhalterė minimoje byloje buvo nuteista už apgaulingos apskaitos tvarkymą ir daugiau nei 83 tūkst. eurų pasisavinimą iš įmonės. „Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad po to, kai byla, kurioje kaltinimas buvo pareikštas UAB „Danielita“ buhalterei, buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, 2024-05-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.). Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba, tyrimui vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras“, - rašoma Vilniaus apygardos prokuratūros atstovės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės atsakyme, antradienį atsiųstame Eltai.

Buvusios buhalterės baudžiamojoje byloje teisėsauga tyrė 2007-2019 metų laikotarpį, įvairiais laikotarpiais šioje įmonėje pareigas ėjo ir akcininke buvo dabartinė Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė. Ji oficialiai skelbia, kad 2004-2005 m. buvo „Danielitos“ direktore, 2012-2013 m. ėjo „Danielitos“ direktoriaus pavaduotojos pareigas, o nuo 2014 m. - akcininke. Ž. Pinskuvienė ir jos vyras J. Pinskus šioje baudžiamojoje byloje 2022 m. buvo apklausti kaip liudytojai buvusios buhalterės byloje, kurią iš pradžių nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.

Sutuoktiniai neigė, kad darbuotojams buvo mokamos ir neoficialios algos. J. Pinskus sakė, kad jis nebuvo akcininkas, jam nebuvo žinoma apie kažkokius neoficialius mokėjimus įmonėje, mažai kontroliavo įmonės veiklą, „Danielita“ priklausė jų šeimai. Nuteista buvusi įmonės buhalterė Olga V. teismus tikino, kad įmonėje dirbdama 2007-2019 m. vykdė apgaulingą apskaitą pagal akcininkų nurodymus.

Pasak nuteistosios, dalis pinigų, kurie buvo pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą, buvo išgryninti ir išmokėti darbuotojams kaip neapskaityti priedai - neoficialus darbo užmokestis. Apie 70 tūkst. eurų suma buvo panaudota įmonės reikmėms. Ji teigė, kad išgrynindavo pinigus, nes reikėjo atsiskaityti už remontus, aplinkos priežiūrą, dovanų pirkimą. Sąskaitų neprašydavo, ji pirkdavo kaip fizinis asmuo, bet kvitas būdavo.

Teismai mano, kad, visgi, Olga V. dalį kasoje trūkstamų grynųjų pinigų - ne mažiau kaip 52 tūkst. eurų - pasisavino. Olga V. teismui pasakojo, kad įmonėje trūkdavo pinigų net laikraščio spausdinimui, ji apie tai informuodavo Ž. Pinskuvienę, ši sakydavo, kad kažką sugalvos ir pasitars su vyru. Sutuoktinis Ž. Pinskuvienė sakė: „Vienintelį sprendimą sugalvojau savo lėšomis dengti tuos mokėjimus. Savo pinigais atsiskaitydavau su leidykla, vėliau tuos pinigus atsiimdavau iš įmonės. Lygiai taip pat dėl darbuotojų atlyginimų. Jeigu trukdavo pinigų, jiems irgi būdavo sumokami pinigai mano asmeniniai. Aišku, aš jų tiek tikrai neturėjau, tai tekdavo ir skolintis iš draugų, giminių, vėliau juos reikėdavo atiduoti. Apie tai žinojo akcininkai, aš juos informuodavau.“

Buvusiai buhalterei už turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą buvo paskirta galutinė 21 tūkst. eurų bauda. Olga V. teisme pasakojo, kad bendrovėje „Danielita“ pradėjo dirbti 2007 m. ir dirbo iki 2019 m. Praėjus nepilniems metams po įsidarbinimo, akcininkai nusprendė, kad įmonei yra per didelė našta autorinių sutarčių sudarymas, nes buvo nemaži „Sodros“ mokesčiai, todėl tie, kurie rašo straipsnius, gaus atlyginimus, neapskaitomus niekur - nei pagal darbo, nei pagal autorines sutartis, o bus mokami grynais pinigais, kurie neapskaityti.

Olga V. teigė, kad visada sakydavo akcininkams ir vadovams, jog tai yra negerai, taip negalima daryti, kad bus trūkumas, nes tie pinigai nepagrįsti buhalteriniais dokumentais. Kai 2009 m. pasikeitė akcininkai, Ž. Pinskuvienė tapo vienintele akcininke. Tą patį mėnesį iš Kęstučio Pakalnio kitos įmonės buvo nupirktas gyvenamasis namas Širvintų centre. Namas apleistas, senas, jo kaina buvo 357 tūkst. litų. Kai jai pateikė dokumentus, Olga V. paklausė vadovės, kodėl tokį turtą įsigyja įmonė už tokią didelę kainą. Jai buvo atsakyta, kad tai yra mokestis už akcijas K. Pakalniui.

Duodama parodymus teismui, Olga V. pasakojo, kad 2014 m. liepą Vilniuje buvo nupirktas 81 kv. metro naujos statybos gyvenamasis butas, jis buvo su daline apdaila, įmonė pilnai suremontavo tą butą pagal sąskaitas faktūras, kurias pristatydavo akcininkai, tikriausiai samdydavo kažkokius žmones, bet remonto paslaugų sutarčių nebuvo. Kaip rašoma teismo dokumentuose, Olga V. teismui pasakojo, kad 2008 m. Ž. Pinskuvienė asmeniškai nusipirko butą Širvintose, jį perdarė į administracines patalpas ir sudarė sutartį su Ž. Pinskuviene, kad tas patalpas nuomosis iš savęs pačios, nuomos mokestis buvo 2500 litų į mėnesį.

Buvusi „Danielitos“ buhalterė Olga V. Eltai pasakojo, kad jai teko būti įdarbintai ir buvusio Seimo nario, „darbiečio“ Jono Kondroto padėjėja ar patarėja, ji tiksliai dabar nepamena, į kokias pareigas buvo įdarbinta, o už tariamą darbą gautus pinigus tekdavo atiduoti Ž. Pinskuvienei. 2004-2006 metais Darbo partijos atstovas J. Kondrotas buvo žemės ūkio viceministru, 2011- 2016 metais jis buvo Seimo narys, į Seimą pateko kartu su Darbo partija, politikas mirė 2022 metų sausį.

Ruošdama publikaciją, ELTA pakalbino byloje minimą Širvintų rajono merę Ž. Pinskuvienę ir jos sutuoktinį, Seimo narį J. Pinskų. Ž. Pinskuvienė į klausimus neatsakė, o J. Pinskus teigė, kad buhalterė kalta ir jai reikia grąžinti dideles sumas.

Statybų Įmonės Vadovo Bylos

2024 m. rugsėjo 6 d. pranešta, kad statybų ir rangos darbais užsiėmusios įmonės vadovas siunčiamas į teismą dėl galimai pasisavintų beveik 317 tūkst. eurų bendrovės lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad statybos darbus vykdžiusios bendrovės vadovas 2022-2023 m. pasisavino didelę sumą įmonės pinigų. Be to, nors vadovas iš užsakovų gaudavo užmokestį už atliktus darbus, tačiau šie pinigai, įtariama, nebūdavo apskaitomi, vadovas neatsiskaitydavo su kreditoriais už suteiktas medžiagas, transporto paslaugas, o vietoje to - iš įmonės lėšų bei įmonės vardu 2022 m. pabaigoje įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuris nedelsiant buvo perparduotas.

Įtariama, kad bendrovės vadovas šiuos gautus pinigus - beveik 317 tūkst. eurų - pasisavino. Surinkti duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriai nebuvo deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), taip išvengiant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą. Skaičiuojama, kad teikiant melagingus duomenis VMI buvo nesumokėta beveik 21 tūkst. eurų.

Užbaigus ikiteisminį tyrimą, byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui. Asmuo bus teisiamas jau nebe pirmąjį kartą. Griežčiausia bausmė, kurią teismas gali skirti už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą - laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, galima griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Mokesčių vengimas

Kova Su Šešėline Ekonomika

Finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad įgyvendinus priemones šešėlinei ekonomikai mažinti, vien 2023 m. surinkta per 238 mln. eurų. Pasak ministrės, 2021 metais PVM atotrūkis sudarė 14,5 procento ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 4,2 procentinio punkto. VMI vasario mėnesio pateikiamos tendencijos iš esmės sutampa su CASE skaičiavimais - 2022 m., prognozuojama, PVM atotrūkis sudarys 13 proc., 2023 m. - 12,2 proc., 2024 m. - 11,5 procento.

Šiemet gegužės 29 d. startuoja jau tradicine tapusi pilietinė akcija „ŠVIESTI REIKIA!“. Kad visuomenės nuostatos juda pergalės link, pasak R. Skyrienės, rodo tai, kad šiemet iki 29 proc. sumažėjo šešėlinės ekonomikos dalyvių pažįstamumas.

Palyginti pernai šešėlinės ekonomikos dalyvių pažinojo 37 proc. apklaustųjų, o 2021 metais - 40 procentų. Šiemet atlikta apklausa taip pat parodė, kad 3 iš 5 gyventojų (61 proc.) per 12 mėn. įsigijo neapskaitytų prekių arba paslaugų.

LAVT gegužės 13 dieną konstatavo, jog VMI tik formaliai įvertino, kad paėmęs 3,73 mln. eurų banko paskolą savo vardu bendrovės akcininkas Arūnas Strolis ją dengė iš įmonės lėšų. Anot teismo, tikrasis kredito gavėjas buvo „Centro kubas“. Teismas paliko galioti 2019 metų vasarį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą nutartį, kurią panaikinti 2012 metų Mokesčių inspekcijos sprendimai dėl papildomai bendrovei mokėtinų 1,75 mln. eurų mokesčių bei 978 tūkst. eurų baudų ir delspinigių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra skelbusi, jog 2010-2014 metais A.Strolis, negalėdamas bankui grąžinti paimto asmeninio kredito, per tris kartus pardavė didelės vertės „Centro kubo" nekilnojamąjį turtą už 3,8 mln. eurų ir šiais bendrovės pinigais padengė asmeninę paskolą.

Korupcijos Bylos

Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė baudas dėl korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse. Kaltais dėl korupcinių nusikaltimų pripažinti 3 asmenys, jiems bendrai skirta beveik 22 000 eurų baudų ir konfiskuota 4 200 eurų. Tyrimo duomenimis, institucijų, atsakingų už statybų ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesus, valstybės tarnautojai per tarpininkus galimai reikalaudavo kyšių iš nekilnojamojo turto vystytojų, statytojų ir kitų suinteresuotų asmenų.

Teismui patenkinus Generalinės prokuratūros ieškinį, valstybės naudai konfiskuotas daugiau nei 700 tūkst. eurų vertės turtas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinį, paskelbė sprendimą civilinio turto konfiskavimo byloje. Teismas tenkino prokurorės civilinį ieškinį, valstybės naudai konfiskuotas 701 998 eurų vertės turtas (piniginės lėšos, trys vienbučiai gyvenamieji namai ir butas).

Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas gavus informacijos, kad vienos Kauno gyventojos valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelės vertės turto įsigijimo asmuo negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis. Atliekant tyrimą taip pat surinkta duomenų, kad nuosavybes teise priklausantį turtą (tris vienbučius namus ir butą), kurio įsigijimo Kauno gyventoja pagrįsti negali teisėtomis pajamomis, ji perleido kitiems asmenims - keturiems nesąžiningiems įgijėjams, todėl įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą.

Nelegalus Darbas

VDI duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyta 1010 nelegaliai dirbusių asmenų ir 478 nedeklaruotą darbą dirbę asmenys (dirbę pažeidžiant darbo ir poilsio laiką, ar kuriems nebuvo mokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio ar švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį ar naktinį darbą). Didžioji dalis nelegaliai dirbusių asmenų dirbo statybose (665 asmenys), taip pat nemažai - prekybos (143 asmenys) bei žemės ūkio (66 asmenys) sektoriuose.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šiemet padaugėjo nustatytų nelegaliai dirbusių užsienio piliečių: pernai per pirmąjį pusmetį užfiksuotas 71 nelegaliai dirbęs užsienietis, šiemet - 102. Dauguma nelegaliai dirbusių užsieniečių nustatyti statybos sektoriuje.

VDI praneša, kad šiais metais ypatingas dėmesys ir toliau skiriamas rizikingiausiems ekonominiams - statybos, žemės ūkio, miškininkystės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto - sektoriams. Iš 971 nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų, užfiksuotų per šių metų pirmąjį pusmetį, 600 buvo statybos sektoriuje, prekybos - 146, apgyvendinimo ir maitinimo - 58. Pagal VDI inspektorių surašytus administracinių nusižengimų protokolus teismai šiemet darbdaviams jau skyrė 166,8 tūkst. eurų baudų.

Lietuvos Ekonomikos Atsigavimas

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, infliacija ir susilpnėjusi išorės paklausa lėmė švelnų Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2023 m. TVF ekspertai 2024 m. tikisi žmonių perkamosios galios ir vidaus paklausos atsigavimo. Jų nuomone, Lietuvos darbo rinka išlieka atspari, o darbo užmokestis auga viršydamas infliacijos tempus.

Lietuvos bankų sektorius yra stabilus, ypač pelningas ir vienas ekonomiškai efektyviausių Europoje.

Dažniausiai pasitaikantys nelegalūs darbai Lietuvoje

tags: #vmi #ilegalikis #turtas