Ieškantys išsinuomoti būstą dažnai susiduria su skelbime užrašytais žodžiais - „Jei butas tiks, bus imamas vienkartinis agentūros mokestis” ir vis rečiau galima išvysti užrašą - „Be tarpininkų“.
Dažniausiai įvardinamas mokestis brokeriui yra 150 eurų. Kyla klausimas: kodėl šį mokestį turi mokėti nuomininkas, o ne turto savininkas?
Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė teigia, kad ši kultūra, kada norintis išsinuomoti butą moka tarpininkavimo mokestį, atėjo iš Didžiosios Britanijos, kur kiekvienas nuomininkas turi sumokėti 500 svarų mokestį agentūrai. NT ekspertė taip pat priduria, kad įvairiuose Lietuvos miestuose šis mokestis yra skirtingas.
Tarkim Kaune agentūros mokestis dažnai nėra imamas iš nuomininko.
Kaunas - miestas, kuriame agentūros mokestis nuomininkui dažnai netaikomas.
„Ji pradėjo keistis prieš kokius 3-4 metus, kada į rinką atėjo agentūros, kurios pradėjo imti brokerio mokestį tik iš norinčių išsinuomoti ir neėmė jokio užmokesčio iš turto savininkų.
Turėjome reaguoti į rinkos situaciją, nes dažnai būsto savininkai mūsų klausdavo, kodėl aš turiu jums mokėti jeigu man kita agentūra suras nemokamai.
„Mes imame tarpininkavimo mokestį ir iš agentų ir iš nuomininkų. Tai yra normali praktika, ir gal kai kurios kitos agentūros stoja piestu, kurios to netaiko. Bet mes taikome todėl, nes mes manome, kad nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla neša pridėtinę vertę ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui.
Juk nuomininkas, jeigu ne agentūra, tai galbūt net neturėtų galimybės surasti jam patinkantį objektą.
„Aišku tas agentūros mokesti nuomininkui yra gana skaudus, bet šiuo metu jau pakankamai priimtinas. Aišku tai labiau vyrauja butams iki 330 eurų, kur yra šiek tiek pigesnė nuoma ir turto savininkai dažnai būna fiziniai asmenys, mažesnes pajamas gaunantys asmenys, turintys vieną kitą apliekamą turtą ir tuo nesiverčiantys.
Tačiau kada mes kalbame apie brangesnę nuoma virš 330 Eur apie 1000 eurų : namai, prabangūs butai.
Rinkoje taip pat vyrauja ir nekilnojamo turto agentų, kurie ne tik paima agentūros mokestį iš turto savininko ar nuomininko, bet ir nesumoka už tai mokesčių.
„Tai yra juodoji rinka, juodieji brokeriai, nesąžiningai dirbantys brokeriai. Aš tikrai galiu garantuoti už savo agentus, kad jie išrašo kiekvieną sąskaitą už agento mokestį, tačiau už kitas agentūras to garantuoti negalėčiau.
„VMI gavusi pranešimą apie nemokamus mokesčius už nekilnojamą turtą perspėja žmogų, kad kitais metai jis turi pateikti deklaraciją.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims
Nekilnojamojo turto mokesčio aspektai
Kas turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį už nekilnojamąjį turtą, jeigu jis išnuomotas? Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį.
Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.
Gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 220 000 eurų už 2019 metus), nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama.
Jeigu išvardintos paskirties statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė viršija nurodytą sumą, nuo viršijančios dalies atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 286 000 eurų už 2019 metus).
Šią sumą viršijanti statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė yra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė.
Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.
Kasmet Lietuvoje nekilnojamo turto mokestis paliečia maždaug 30 tūkstančių žmonių, tokius duomenis pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Vis dėlto Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų daugiau gyventojų - apie 500 tūkst.
Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Šiuo atveju Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei.
Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį. Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.
Nekilnojamo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.
Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst.
Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.
Svarbu! Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis: Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas.
Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.
Vilnius - miestas, kuriame nekilnojamojo turto mokestis gali siekti 0,7 proc. komercinės paskirties turtui.
Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes.
Gyventojų pajamų mokestis parduodant nekilnojamąjį turtą
Pirmą kartą parduodantys nekilnojamąjį turtą žmonės dažnai nežino, kada reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį, kiek laiko turtą reikia išlaikyti, kad jo išvengtų.
Nuo 2016 m. asmenys, turintys nekilnojamojo turto, kuriame nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos ir norintys jį parduoti nemokėdami gyventojų pajamų mokesčio, turės tokį turtą išlaikyti 10 metų. Iki šiol, norint išvengti mokesčių, tokį turtą reikėjo išlaikyti 5 metus.
Lengvata yra taikoma, jei gyventojas parduoda savo gyvenamąjį būstą, kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruojama savininko gyvenamoji vieta.
Jeigu parduodate butą ar namą, kuriame gyvenote trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su viena sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.
tags: #vmi #nekilnojamojo #turto #agenturu #veikla