PVM - vienas iš svarbiausių mokesčių, kuris sudaro apie pusę (~3 mlrd. eur) viso Lietuvos biudžeto įplaukų. Nepaisant to, kad įmonės dažniausiai turi sumokėti DAUG PVM, gali būti ir atvirkščiai - gali atsirasti grąžintinas PVM. Kitaip tariant, kai įmonės pardavimai (+) viršija įmonės pirkimus (-). Kai atsiranda permoka, VMI tampa skolinga įmonei.
Šiame straipsnyje aptarsime PVM susigrąžinimo galimybes, susijusias su ilgalaikio turto įsigijimu ir kitomis specifinėmis situacijomis.
Kada atsiranda PVM permoka?
Paprastai taip atsitinka dėl įvairių priežasčių:
- Įmonė įsigyja didelės vertės turtą. Pavyzdžiui, įrengimus, krovininį autotransportą ir pan. Tokiu atveju susidaro trumpalaikė PVM permoka.
- Įmonė dirba nuostolingai. Nepageidautina padėtis įmonei, bet kartais taip nutinka. Neretai tokiu atveju įmonės pirkimai gerokai viršija pardavimus, todėl susidaro PVM permoka. Jei nuostolingas laikotarpis tęsiasi gana ilgai, tuomet gali susikaupti nemažos PVM sumos.
- Įmonė prekes ar paslaugas parduoda ne Lietuvoje įsikūrusiems klientams. Tokiu atveju įmonė beveik visada turi PVM permoką, nes prekes ar paslaugas perka Lietuvoje su PVM, o parduoda į užsienį be PVM.
- Įmonė teikia statybos paslaugas. Jei įmonė užsiima statyba ir paslaugą parduoda ne galutiniam pirkėjui, tuomet statybos paslauga parduodama be PVM. O prekės statybai ir įvairios kitos paslaugos perkamos su PVM, todėl susidaro PVM permokos. Tokia įstatymo pataisa atsirado tik nuo 2015 m. liepos mėnesio.
PVM grąžinimo terminai
Grąžintis PVM ne visada galima iš karto. 1, 3 ir 4 atveju PVM galima grąžintis iš karto, kai tik susidaro PVM permoka. 2 atveju PVM galima grąžintis tik kas pusmetį.
Ar įmonei pasinaudoti teise grąžintis PVM ar ne, gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių. Jei permoka vienkartinė, nereiktų skubėti. Geriau luktelėti ir pasinaudoti permoka tuomet, kai reikia sumokėti GPM, pelno ar kitus mokesčius - vieno mokesčio permoką sudengiant su kito mokesčio skola.
Mišri veikla ir PVM atskaita
Kai PVM mokėtojas vykdo ne tik ekonominę PVM apmokestinamą veiklą, bet ir kitokią veiklą, pirmiausia visas pirkimo (importo) PVM skirstomas tiesiogiai, kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis. Tai reiškia, kad:
- Prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM atskaitomas 100 proc. ir šios visos PVM sumos turi būti įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį.
- Prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį, o į 35 laukelį visai netraukiamos.
- Prekių (paslaugų), kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVMĮ 62 str. nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, pirkimo (importo) PVM sumos įrašomos tik į PVM deklaracijos 25, 26 ar 27 laukelį, kaip pirkimo (importo) PVM.
- Tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai, pirkimo (importo) PVM šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVMĮ 60 str. nurodytą kriterijų.
Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų PVM mokėtojo savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinių prekių, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.
1 pavyzdys
Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - prekiauja PVM apmokestinamais buitinės technikos gaminiais ir gauna PVM neapmokestinamas gamybinių patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos pajamų. 2018 m. sausio mėn. ši įmonė importavo buitinės technikos, skirtos parduoti su PVM, už 10 000 Eur, nuo kurios buvo apskaičiuota importo PVM suma 2 100 Eur ir deklaruota PVM deklaracijos 27 laukelyje. Neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė vykdo mišrią veiklą, ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti, t. y. ji gali į 2018 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 35 laukelį įrašyti visą sumokėtą importo PVM sumą - 2 100 Eur.
2 pavyzdys
Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - gauna PVM neapmokestinamų pajamų iš negyvenamųjų patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos ir vykdo PVM apmokestinamas krovinių pervežimo paslaugas. Įmonė su savo nuomininkais sudarytose sutartyse yra nustačiusi tik nuomos mokestį, kurį ir nurodo savo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Komunalinių paslaugų, tenkančių išnuomotam pastatui, perpardavimas arba patirtų išlaidų, susijusių su šio pastato eksploatavimu, kompensavimas sutartyje nenumatytas. Įmonės biuras įkurtas atskirame nuo nuomojamų patalpų pastate. Nuomojamose patalpose įrengti atskiri šilumos, elektros, vandens apskaitos prietaisai, priskirti atskiri telefonų numeriai. Įmonė gavusi iš elektros tinklų, šilumos tiekimo įmonės, telekomunikacijų įmonės ir kt. tiekėjų paslaugų suteikimo PVM sąskaitas faktūras ar kitus apskaitos dokumentus, pagal apskaitos duomenis tiksliai gali nustatyti nuomojamoms patalpoms tenkančias komunalinių paslaugų pirkimo PVM sumas. Todėl tiesiogiai vien neapmokestinamai veiklai (nuomai) tenkančių eksploatavimo paslaugų pirkimo PVM sumų įmonė netraukia į PVM atskaitą ir tik į PVM deklaracijos 25 laukelį įrašo kaip pirkimo PVM. Jeigu įmonė be iš nuomininko imamo nuomos mokesčio, jam „perparduotų“ ir komunalines paslaugas, t. y. mokestį už šildymą, elektrą, vandenį ar telefono pokalbius, ir apskaičiuotų 21 proc. dydžio šių paslaugų pardavimo PVM, tai tuomet išnuomotų patalpų eksploatavimo išlaidoms tenkantis pirkimo PVM galėtų būti traukiamas į PVM atskaitą ir įrašomas į PVM deklaracijos 35 laukelį.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (tiesiogiai nepriskirtinų nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas, tai „pajamų“ kriterijus.
Taikydamas šį kriterijų mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas atskaitomą PVM dalį procentais apskaičiuoja pagal formulę:
Atskaitoma PVM dalis (%) = (Pajamos iš PVM apmokestinamos veiklos / Pajamos iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo)) * 100%
Pagal šį apskaičiuotą PVM atskaitos procentą mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje turi būti apskaičiuojama, kokią dalį kiekvieną kalendorinių metų mokestinį laikotarpį mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.
Apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais), neatsižvelgiama į:
- Pajamas iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo.
- Pajamas iš atsitiktinių nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo sandorių.
- Pajamas iš atsitiktinių PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo sandorių, nurodytų PVMĮ 28 str.
PVM mokėtojai, vykdantys mišrią veiklą, apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie iš bet kokios veiklos gautų pajamų prideda gautų ir panaudotų subsidijų sumą. Subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21-jame VAS „Dotacijos ir subsidijos“.
PVM atskaitos dalies (procentais) apskaičiavimas
Apskaičiuojant pirkimo (importo) PVM atskaitos dalį (procentais), proporcingai tenkančią PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nustatytai veiklai vykdyti pagal „pajamų“ kriterijų, remiamasi praėjusių kalendorinių metų rodikliais, o jeigu jų nėra, - tai PVM mokėtojo prognozuojamais einamųjų kalendorinių metų rodikliais.
PVM mokėtojai, pageidaujantys remtis prognozuojamais einamųjų kalendorinių metų rodikliais, privalo apie tai informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - AVMI). Prašymą suderinti PVM apmokestinamai veiklai tenkančio pirkimo ir / arba importo PVM dalį (toliau - Prašymas) pateikiamas prisijungus prie autorizuotų elektroninių paslaugų teikimo portalo Mano VMI.
Prašymą PVM mokėtojas turi pateikti ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų, kuriais proporcingai tenkanti pirkimo ir (arba) importo PVM dalis (procentais) nustatoma pagal prognozuojamus einamųjų kalendorinių metų rodiklius, sausio 10 dienos.
Tie PVM mokėtojai, kurie mišrią veiklą pradeda vykdyti ne nuo metų pradžios, Prašymus turi pateikti ne vėliau kaip iki 10 dienos to mėnesio, kuris bus pateiktas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje.
Su AVMI suderinta nurodytai veiklai proporcingai tenkanti pirkimo (importo) PVM dalis (procentais) turi būti naudojama visus (ar dalį) einamuosius kalendorinius metus (iki kalendorinių metų paskutinio mėnesio paskutinės dienos).
Kitoks PVM paskirstymo kriterijus
Kai PVM mokėtojas, savo mišriai veiklai vykdyti naudoja ilgalaikį materialųjį turtą, o PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas pirkimo (importo) PVM paskirstymo „pajamų“ kriterijus neatspindi realaus šio turto panaudojimo, t. y. pagal realų šio turto panaudojimo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti dalį jam priklausytų žymiai didesnė pirkimo (importo) PVM atskaita, jis gali kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti suteikti jam teisę taikyti kitokį pirkimo (importo) PVM paskirstymo kriterijų.
Dažniausiai pasitaikantys atvejai galėtų būti susiję su nekilnojamojo turto nuoma, kuri pagal PVMĮ nuostatas PVM neapmokestinama, naudoto nekilnojamojo turto pardavimu, atskirų įrengimų, naudojamų tiek PVM apmokestinamai, tiek PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, naudojimu ir pan.
PVM mokėtojas turi mokesčių administratoriui pateikti prašymą ir jame nurodyti, kokį PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijų jis norėtų taikyti konkrečiam ilgalaikio materialiojo turto vienetui ir kodėl. Kartu su prašymu turi pateikti savo siūlomo PVM atskaitos procento apskaičiavimą.
Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei apskaičiavimus ir įsitikinęs, kad PVM mokėtojo prašomas PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijus yra jam palankesnis, teisingiau atspindi realų ilgalaikio turto panaudojimą mišrioje veikloje, bei įsitikinęs, kad prašomo paskirstymo kriterijaus taikymas netrukdys PVM atskaitos pagrįstumo ir jos tikslinimo kontrolės, suteikia teisę taikyti PVM mokėtojo prašomą (ar jau pritaikytą) paskirstymo kriterijų.
Jeigu PVM mokėtojui buvo suteikta teisė mišriai veiklai naudojamo konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo (importo) PVM atskaitą daryti pagal PVM atskaitos procentą, nustatytą pagal kitą kriterijų, negu PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas „pajamų“ kriterijus, tai jis pagal tą patį kriterijų turi paskirstyti ir prekių (paslaugų), skirtų minėta...
Ilgalaikio turto pardavimas ir PVM
Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM. Parduodant ilgalaikį turtą apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostoliai. Jeigu automobilis būtų parduotas pelningai, pelnas būtų priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.
Tačiau yra ir išimčių:
- Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas.
- Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas.
- Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama.
- Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas.
Svarbu pažymėti, kad parduodant turtą, kuriam įsigyti buvo naudojama dotacija, dotacijos likutis nurašomas.