Pastaruoju metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas energijos efektyvumui ir ekologiškumui statybose. Vokiečių patirtis šioje srityje yra ypač vertinama, o vokiškos technologijos vis dažniau naudojamos statant tiek gyvenamuosius, tiek komercinius pastatus.
Pasyvūs namai - vokiškos energijos taupymo filosofijos įsikūnijimas
Vokietijoje ypatingas dėmesys skiriamas pastatų energiniam efektyvumui. Namo projektavimas pradedamas nuo modeliavimo ir skaičiavimo, kiek pastatas sunaudos energijos, kokios bus bendros metinės sąnaudos ir kokią įtaką jos turės viso pastato gyvavimo ciklo metu - nuo namo sukūrimo iki nugriovimo.
Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Natūralu, kad toks vokiečių požiūris iškėlė juos į viršūnę kaip šalį, kurioje daugiausia sertifikuotų pasyvių pastatų.
Pasyvaus namo pranašumai:
- Puiki šilumos izoliacija be šalčio tiltų
- Rekuperacinė-vėdinimo sistema
- Puikus namo sandarumas
Pagal vokišką standartą, pasyviojo namo energijos sąnaudos, skirtos šildyti, neturi viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui šildomo ploto per metus. Pridėjus vandens šildymo, apšvietimo, buities prietaisų elektros sąnaudas, turėtų susidaryti ne daugiau 40−60 kWh/kv.
Pasyvusis namas turi būti suprojektuotas labai kruopščiai, − ir architektūrinė, ir inžinerinė dalys. Tokiam namui labai svarbu gauti kuo daugiau saulės šilumos pro langus ir kuo mažiau jos išleisti pro atitvaras. Šiluminiu požiūriu idealu, jei visi namo langai orientuoti į pietus, nes per šiaurinius langus šiluma tik prarandama.
Sienų šilumos laidumo rodiklis U turėtų būti iki 0,13 W/kv.m K, stogo − 0,10 W/kv.m K, grindų ant grunto − 0,15 W/kv. m K, langų ir durų - 0,8 W/kv. m K.
Europos Sąjunga rengia direktyvą, pagal kurią nuo 2018 m. viešieji pastatai, o nuo 2020-ųjų visi nauji namai ir komercinės paskirties pastatai privalės tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais.
Berlyno centre stovi eksperimentinis namas, kuris energijos pagamina apie 3 kartus daugiau nei reikia jo gyventojams.
KAIP MES NEMOKAMAI APSISTOJOM BERLYNE? 🇩🇪
Energiškai efektyvios medžiagos ir technologijos
Statybų rinkos specialistai pastebi, kad lietuviai vis dažniau atsižvelgia į vokiečių gebėjimą statyti taupius ir energiškai efektyvius namus. Vis dėlto įpročiai po truputį keičiasi - pavyzdžiui, kreipiamas didesnis dėmesys statybinių medžiagų pasirinkimui.
Statybinių medžiagų įmonės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas kaip pavyzdį pateikia bendrovės gaminamus „Arko“ blokus: šie blokai - vieni tvirčiausių Lietuvos rinkoje, jų didelis tankis (vidutiniškai 1455 kg/kub. m), todėl sienos pasižymi didele šilumine inercija. O kuo šiluminė inercija didesnė, tuo būsto vidaus temperatūra mažiau priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą name lengviau palaikyti vienodą, malonią šilumą, o vasarą per sienas namas neprikaista iki lauko temperatūros.
Taigi, žmonės ima suvokti, kad išlaikyti 300-500 kv. metrų būstą nėra taip paprasta. Lygiai taip pat, kaip kainuoja tokį namą pastatyti, taip pat kiekvieną kvadratinį metrą reikės ir išlaikyti - šildyti, modernizuoti. Namo statybos kaina bendrame namo cikle sudaro apie 50 proc. visų išlaidų, todėl vis dažniau imama galvoti ir apie tą kitą dalį, kurią teks sumokėti už namo išlaikymą. Tikiu, kad ilgainiui prisijaukinsime vokišką požiūrį - kad kiekvienas neišleistas euras ateityje atneša dar didesnę naudą ir pajamų, kurias galima išleisti atostogoms, vaikams ar kitiems gyvenimo malonumams.
Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas statybų srityje
Jau daug metų Vokietija ir Lietuva bendradarbiauja įvairiose srityse. Tad nekelia nuostabos nė tai, kad lietuviai „užsikrėtė“ vokiečių puoselėjamomis ir aplinkosaugos, ir energijos taupymo idėjomis.
“Vokiškos technologijos, gaminiai ir energinio efektyvumo sprendimai jau seniai domina statybų užsakovus ir vykdytojus Lietuvoje”, - patikino Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) vykdantysis valdybos narys Florianas Schröderis. Jo teigimu, pastaruoju metu, remiant Vokietijos federalinei ūkio ir energetikos ministerijai, rūmai padėjo surasti daug verslo kontaktų. Nes Vokietijos gamintojai ypač palankiai vertina nekilnojamojo turto (NT) projektus plėtojančių įmonių inovatyvumą.
Penki atrinkti projektai Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Panaroje liudija, kad statybos sektoriaus verslininkų ir įvairių organizacijų bendradarbiavimas buvo sėkmingas:
- Administracinis pastatas „Green Hall 2” Vilniuje
- Daugiabučiai gyvenamieji namai „Karaliaučiaus slėnis“ Vilniuje
- Gamykla „August ir Ko” Širvintų rajone
- Pilnų namų bendruomenės reabilitacijos centro valgykla Varėnos rajone
Šie projektai, pasak Ch.Wittek, yra patys pozityviausi. Jie liudija, kaip technologijos padeda pasiekti didelio energetinio efektyvumo A+ bei A++ klasės pastatuose. „Šie penki pastatai atsirado verslininkams sumanius. Jų projektai liudija, kad investicijos į energiją taupančias inovatyvias technologijas smarkiai sumažina jos sąnaudas. Ypač svarbu, kad tai yra ir klimato kaitos prevencija. Juk kiekviena sutaupyta energijos kilovatvalandė sumažina anglies dvideginio - šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą“, - sakė Ch.Wittek.
Molinių namų statyba - sena tradicija naujame kontekste
VU Gamtos mokslų fakulteto lektorius, daktaro laipsnį turintis R. Skorupskas sutiko papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo ir kokiais molinuko teikiamais privalumais gali mėgautis į šį namą pernai rudenį persikėlusi mokslininko šeima.
Molis nuolat patalpoje palaiko apie 50 proc. drėgnumą, tai žmogaus kvėpavimo takams yra tinkamiausia. Molis yra gamtinis ribotas išteklius, bet esmė tame, kad mes jo cheminės sudėties ir struktūros nepakeičiame, tik suteikiame norimą formą, jis lieka lygiai toks pats tik užkonservuotas - sausame būvyje, toje pačioje ar netolimoje vietoje nuo ten, kur jis buvo iškastas.