Vidaus reikalų ministerija (VRM) neefektyviai valdo turtą. Tai paaiškėjo įvertinus, kaip Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos valdo 390 mln. eurų vertės turtą.
Valstybės kontrolei užmetus akį į Vidaus reikalų ministeriją, paaiškėjo, kad net čia esama netvarkos. Institucija, kuri pati gaudo nusikaltėlius, tarp jų ir finansinius, dirba kaip uždaroji akcinė bendrovė, tik siekia ne pelno, o pradanginti kuo daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybės kontrolės atlikto audito Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) rezultatai vėl pašiurpino.
VRM išsinuomotos patalpos prestižinėje Pilies gatvėje - tuščios, bet trūkstamus pinigus klerkai uždirba taisydami, plaudami privačius automobilius, teikdami apsaugos ir automobilių nuomos paslaugas. Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova tvirtino, kad ministerija iki šiol veikia kaip uždaroji akcinė bendrovė.
Kritinis kelias – rinkos apžvalga ir GVR statistikos supratimas su Andrew Lisu
Turto Valdymo Ir Ūkio Departamento Bei Autoūkio Veikla
Daugiau nei prieš dešimt metų Vidaus reikalų ministerijos įkurtoms įstaigoms - Turto valdymo ir ūkio departamentui bei Autoūkiui - turėjo būti perduoti viso ministerijai ir trylikos jai pavaldžių įstaigų, išlaikomų iš ministerijai skirtų lėšų, priklausančio turto valdymo klausimai. Tačiau iki šiol apie 40 proc. klausimų vis dar nėra išspręsta.
Pasak auditorių, du padaliniai - Turto valdymo ir ūkio departamentas bei Autoūkis - dubliuoja savo funkcijas. O abiem įstaigoms išlaikyti pernai išleista net 5,1 mln. litų. Dviejose įstaigose, kurios turtą turėjo valdyti centralizuotai, 2009 m. dirbo 176 darbuotojai, kurių išlaikymui skirta 5,1 mln. Lt. Pačioje ministerijoje ir kitose jos įstaigose su turto valdymo klausimais iš dalies dirba dar apie 150 darbuotojų.
Audito metu nustatyta, kad ministerija ir jos įstaigos valdo daugiau patalpų ir transporto priemonių, nei reikalinga jų funkcijoms atlikti. Be to, nė viena institucija neturi apibendrintos informacijos, kiek kainuoja išlaikyti ministerijos ir pavaldžių įstaigų naudojamas patalpas. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad neekonomiško turto valdymo problema aktuali ne vienai valstybės institucijai, nes teisės aktai neįpareigoja analizuoti turto valdymo išlaidų, nenumatyta atsakomybė už netinkamą valstybės turto valdymą.
Anot S.Gorovniovos, ir susodinti savo darbuotojus VRM galėtų racionaliau, mat Vyriausybės nustatytos normos vienai darbo vietai yra 8-12 kv.m ploto, o ministerijoje vienam valdininkui tenka 9-16 kv.m. "Per 1000 kvadratinių metrų patalpos yra nenaudojamos. Už 364 kvadratinių metrų patalpas ministerija moka nuompinigius, bet jų irgi nenaudoja. Taip, dabar jungiamos, naikinamos organizacijos, mažinamas darbuotojų skaičius. Bet tik kai darbuotojai išsikelia, tada pradeda spręsti turto klausimą, o sprendimai jau užtrunka daugiau nei pusmetį", - vardijo S.Gorovniova.
"Jie žino, kiek moka už elektrą, už šildymą, tačiau apibendrintos informacijos nėra. Mes suskaičiavome, kad išlaikyti nenaudojamas patalpas VRM kainavo 21,4 tūkst. litų", - kalbėjo S.Gorovniova. Auditoriai įsitikinimu, be šių duomenų institucijos negali priimti ekonomiškai racionalių sprendimų dėl turimo turto valdymo.
Negana to, ministerija dar ir uždirbdavo pinigus išnuomodama savo ir plaudama bei saugodama privačius automobilius. Iš šios veiklos per dvejus metus “uždirbta" 54 000 litų.

Autoūkio Transporto Valdymas
Valstybiniai auditoriai kritiškai įvertino ir ministerijos Autoūkio transporto valdymą. Pertvarkyti šios įstaigos darbą ir jos finansavimą Valstybės kontrolė ministerijai buvo nurodžiusi jau 2005-aisiais, tačiau rekomendacija taip ir liko neįgyvendinta.
Iš šiuo metu Autoūkio valdomos 181 transporto priemonės ministerija ir trylika jos įstaigų nuolat naudojasi tik 26-iomis, tuo tarpu 111 transporto priemonių savo veiklai naudoja Policijos departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurios iš valstybės biudžeto gauna atskirą finansavimą. Autoūkis aptarnauja ir dalį pačiam Policijos departamentui priklausančių transporto priemonių: atlieka remontą, pila degalus, keičia padangas ir kitas medžiagas - visa tai atliekama ministerijai skirtomis biudžeto lėšomis.
„Ministerija turi 181 transporto priemonę, bet funkcijoms vykdyti naudojamos tik 26. Kitos skiriamos policijos įstaigoms, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) arba visai nenaudojamos. Bet policijos įstaigos turi savo autoūkį ir transportą. Ministerija teikia ir vežimo paslaugas - nuomojami lengvieji automobiliai, autobusas, mikroautobusas", - vardijo S.Gorovniova.
Negana to, VRM dykai aptarnauja ir policijai priklausančius automobilius - pila degalus, plauna, remontuoja. O jei remonto paslaugos perkamos, moka už jas. Net 63 proc. transportui skirtų lėšų VRM naudoja policijos automobiliams išlaikyti, 19 proc. FNTT, ir tik 18 proc. - savo pačios ir pavaldžių įstaigų.
Auditorių nuomone, ministerija turi atsisakyti šios ydingos praktikos, nes ji neleidžia tinkamai kontroliuoti, kam ir kaip naudojamas ministerijos tarnybinis transportas bei lėšos, skiriamos jam išlaikyti. Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad ministerijos Autoūkis teikia ir komercines keleivių bei krovinių gabenimo, remonto, transporto priemonių plovimo ir panašias paslaugas. Auditorių manymu, tokios paslaugos nėra būdingos viešajam sektoriui, todėl ilgainiui jų reikėtų atsisakyti.

Rekomendacijos Ir Įsipareigojimai
Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijai pateiktose rekomendacijose nurodė iš esmės pertvarkyti visą ministerijos ir jos įstaigų turto valdymo organizavimą. Vidaus reikalų ministerija tai įsipareigojo atlikti iki 2011 m.
„Visi išvardyti trūkumai atsirado dėl to, kad nėra vieno šeimininko, kuris paimtų viską į savo rankas ir kontroliuotų, kas kur ir dėl ko, - įsitikinusi auditorė. - Tačiau ir teisės aktai neįpareigoja institucijų skaičiuoti, kiek jų veikla kainuoja. Jei būtų reikalaujama pasakyti, kiek lėšų ir kiek turto reikia kiekvienai funkcijai įgyvendinti, tai pradėtų skaičiuoti. O dabar įvardijama kuo daugiau funkcijų ir visas turtas bendrai. Todėl ir lengva manipuliuoti".