Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Instrukcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis.
Visi miškotvarkos darbų etapai atliekami panaudojant geografinių informacinių sistemų (toliau - GIS) technologijas. Miškotvarkos darbų kartografinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT. Miško riba yra labai svarbi georeferencinio pagrindo dalis.
Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai.
Kvartalų tinklo sistema keičiama tik išimtiniais atvejais - ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms - gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei formuoti naujus kvartalus. Siekiant patikslinti bei įtvirtinti miško masyvo viduje esančių pastovių georeferencinių objektų (kvartalinių linijų, griovių, upelių, miško kelių) padėtį kartografinėje medžiagoje yra rekomenduojama atlikti jų geodezinius matavimus. Šių matavimų tikslumas turi būti ne mažesnis kaip ±1 m.
Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų, privačioje - tik miško žemės naudmenų sklypai. Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT bei skaitmeninių ortofotoplanų pagrindu.
Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDB10LT, kaip tikslintinų vietovėje.
Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė ir fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo nurodymus, užtikrinant vieningą sklypų duomenų bazę, vieningą miško išteklių bei jų naudojimo apskaitą valdos, regiono ir visos šalies lygmenyje.
Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas 2 priede.
Pagrindiniai taksacinės kortelės elementai
Taksacinėje kortelėje nurodomas adresas, inventorizacijos objekto ir jo ūkinio-administracinio padalinio pavadinimas, miško masyvo kadastrinis numeris, nekilnojamojo turto kadastro vietovės ir bloko numeriai, kvartalo ir sklypo numeriai. Taip pat nurodoma naudmena ir augavietė.
Augavietė nustatoma visiems, išskyrus technologinės paskirties, miško žemės sklypams ir visiems, išskyrus užstatytas teritorijas, kelius bei vandenis, ne miško žemės sklypams. Augavietė miško žemės naudmenų sklypuose yra nustatoma pagal ankstesnės miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir augaviečių kartografavimo duomenis. Ji gali būti patikslinama vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą.
Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės sklypuose, o miškų urėdijų bei valstybinių gamtinių rezervatų ir nacionalinių parkų direkcijų valdomuose plotuose - ir ne miško žemės sklypuose turi būti pažymėti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje.
Miško elemento medžių rūšis užrašoma sutartine santrumpa. Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir 10 m. amžiaus - pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6-15%).
Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus formulės priekyje rašytinų su vienodais koeficientais medžių rūšių vyraujančia laikoma pagrindinė rūšis. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis.
Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75% tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > 75% tūrio).
Miško elemento amžius nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu. Nustatytas amžius apvalinamas iki 2 priede nurodyto dydžio.
Vizualiniu būdu taksuojant medynus, medyno ardo aukštis nustatomas išmatuojant vieną ardo vyraujančios rūšies vidutinį medį, o kitų į sudėtį įeinančių rūšių aukštis nustatomas vizualiai. Instrumentiniu būdu taksuojant medynus, kiekviename barelyje išmatuojama po 1 vyraujančios medžių rūšies medį ir po 1 kiekvienos iš sudėtinių medžių rūšių medį, išmatuojamą viename pasirinktame barelyje. Miško elemento aukštis lygus išmatuotų medžių aukščių svertiniam vidurkiui, kuris skaičiuojamas susumavus išmatuotų medžių aukščių ir skerspločių sandaugas ir padalinus iš skerspločių sumos.
Miško elemento medžių vidutinis skersmuo prilyginamas apmatuotų medžių skersmenų kvadratiniam vidurkiui, kuris apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš apmatuotų medžių skersmenų kvadratų vidurkio. Skersmenys matuojami tiems patiems medžiams, kuriems matuojami ir aukščiai. Skersmuo nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis nesiekia 2 m. Instrumentiniu metodu taksuojamuose medynuose kiekvienam pirmojo ardo miško elementui nustatoma skerspločių suma, tam panaudojant kampinio matavimo prietaisą (kampamatį, relaskopą ar kt.).
Medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, o instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose - apskaičiuojant matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį.
Boniteto klasė, augavietės našumo indeksas nustatomi pagal medyno 1 ardo vyraujančio miško elemento amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei 5 m). Augavietės našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto klasės pagal I ardo vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje.
Medžių tūriui nustatyti apskaičiuojamas medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve). Naudojant instrumentinius metodus, medžių tūris nustatomas kiekvienam miško elementui apskaičiuojant jo vidutinį aukštį atitinkančio formrodinio aukščio ir skerspločių sumos sandaugą. Ardo tūris nustatomas apskaičiuojant miško elementų tūrių sumą. Taksuojant vizualiai, medyne augančių medžių tūris nustatomas pagal ardo vyraujančios medžių rūšies tūrio lenteles, ardo vidutinį aukštį ir skalsumą (apskaičiuojant normalaus medyno tūrio ir ardo skalsumo sandaugą). Medyno tūris lygus ardų tūrių sumai.
Pomiškis aprašomas, kai po medyno danga yra ne mažiau kaip 500 vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, nustatant tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius 1 ha.
Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių mažėjančia ploto padengimo procento tvarka. Ploto padengimas trako krūmų rūšimis įvertinamas tankumo kategorijomis: retas - iki 30 % ploto, vidutinio tankumo - 40-60 % ploto, tankus - daugiau kaip 60 % ploto.
Pirminiai duomenys želdiniams aprašyti gaunami iš miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių, kaupiamų miškų urėdijose. Miške aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, amžius (prie želdinių amžiaus pridedami 1 metai), medžių rūšys (ne daugiau dviejų), želdinių tankumas (išlikusių gyvybingų).
Sklypo sausinimo įrenginiai pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė įvertinama pagal normatyvus.
Miško struktūros schema
Lietuvos miškų medžių rūšių paplitimas
Lietuvos miškuose vyrauja šios medžių rūšys:
- Pušis (Pinus sylvestris)
- Eglė (Picea abies)
- Beržas (Betula spp.)
- Juodalksnis (Alnus glutinosa)
- Ąžuolas (Quercus spp.)
Šių rūšių paplitimas priklauso nuo regiono, dirvožemio ir kitų aplinkos sąlygų.
| Medžių rūšis | Sutartinė santrumpa |
|---|---|
| Pušis | Ps |
| Eglė | Eg |
| Beržas | Brž |
| Juodalksnis | Jls |
| Ąžuolas | Ąž |
Pagrindinės Lietuvos medienos rūšys
tags: #vyraujanti #medziu #rusis #kadastras #reiksmes