Valdantieji politikai ragina gyventojus pirkti gynybos obligacijas ir taip padėti finansuoti krašto gynybą, tačiau patys asmeniškai elgiasi priešingai. TV3 žurnalistai atskleidžia politikų dviveidiškumą - gyventojus ragina pirkti obligacijas, tačiau patys į jas neinvestuoja. Daugiau apie tai - TV3 žinių reportaže.
Štai keletas politikų komentarų šiuo klausimu:
- Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius: „Aš nesu investavęs į gynybos obligacijas. Kol kas neturiu tiek laisvų pinigų investuoti, dažniausiai investuoju į savo šeimos gerbūvį ir pramogas.“
- Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas: „Pats nesu nusipirkęs gynybos obligacijų, bet projektas sveikintinas, koreguojamos, gerinamos sąlygos.“
- Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė: „Neturiu, šeimoje pasvarstysime, valstybės gynybą remiame, jei sprendimą priimtume, palaikytume.“
- Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič: „Dar neturiu, bet jei pastiprins valstybės saugumą, atsparumą, pagalvosiu apie tai, įsigijimą.“
- Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas: „Kažkaip rimtai nebuvau apsvarstęs, reikia susidėlioti finansus, susiplanuoti, bet iniciatyvą vertinu teigiamai.“
- Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė: „Iki šiol nebandžiau, nebuvo, nesvarsčiau, bet dabar tikrai apie tai galvoju.“
- Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas: „Klausimas nebuvo labai aktualus praktiškai, bet su kiekvienu raginimu reikės pasistengti pažiūrėti.“
- Susisiekimo ministras Juras Taminskas: „Čia Finansų ministerijos tema.“
- Finansų viceministras D. Sadeckas: „Ne, neturiu įsigijęs, negalėčiau dėl darbo specifikos, kuruoju valstybės skolinimąsi, valstybės iždo veiklą, jų negalėčiau įsigyti, kad nebūtų tam tikro privačių ir viešųjų interesų derinimo pažeidimo.“
Opozicijos atstovams valdančiųjų politikų išsisukinėjimai kelia šypseną. Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė teigia:
„Man atrodo, įstatymas priimtas galioja visiems gyventojams vienodai, uždarbis galimas visiems gyventojams vienodai. Didelių lėšų neturiu, bet šiek tiek investavau į gynybos obligacijas išbandyti kaip sistema veikia ir motyvacija turėti gynybos obligacijų buvo pakankamai didelė.“
Tačiau daugybė pakalbintų lietuvių iš viso nežino, kas yra tos gynybos obligacijos, kurias vyriausybė platina jau beveik pusantrų metų, ir labai retas svarsto jų nusipirkti:
- „Nežinau, kas yra gynybos obligacijos.“
- „Neteko girdėti apie tokias obligacijas.“
- „Neaišku, ką duos gynybos obligacija.“
- „Neturiu prasmės jas pirkti, kam pirkti obligacijas?“
- „Ne, pinigų neturiu tam.“
- „Nieko aš neperku, man nereikia, nekariauju.“
- „Neįsivaizduoju, kaip studentui, pinigų visada trūksta.“
- „Niekas neapsaugos, investicijos neapsaugos.“
- „Prie krašto apsaugos prisidėti gerai būtų.“
Kad lietuviai susidomėtų gynybos obligacijomis, anot ekonomisto Algirdo Bartkaus, vyriausybė privalo surengti intensyvią rinkodaros kampaniją. O kol to nėra, esą obligacijoms lietuviai ir toliau liks abejingi. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pasakoja:
„Jei nori veikiančios reklamos, reikia veikti per socialinius tinklus, nuomonės formuotojus, vlogerius, blogerius ir kitais kanalais, turi būti visas rinkodaros mechanizmas tinkamai parinktas.“
Na, o per beveik pusantrų metų nuo gynybos obligacijų platinimo pradžios, lietuviai jų iš viso įsigijo už 240 mln. eurų: gyventojai vidutiniškai po 15 tūkst. eurų, o verslo įmonės po 400 tūkst. eurų.
Lietuviams, kurie planuoja atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, Finansų ministerija siūlo jų nepravalgyti, o investuoti į šalies gynybą.
Vyriausybė žada panaikinti obligacijų metinių palūkanų ribas, kurios šiuo metu negali būti didesnės kaip 2 proc., ir tai padaryti artimiausiais mėnesiais. „Taip, dedame visas pastangas, kad įsigaliotų tame laikotarpyje“, - sakė finansų viceministras Darius Sadeckas.
Žadėdama 2 proc. ir didesnes metines palūkanas už obligacijas, vyriausybė tikisi nuvilioti lietuvius nuo bankų terminuotųjų indėlių, už kuriuos didieji šalies bankai šiuo metu siūlo mažesnes palūkanas. D. Sadeckas kalbėjo: „Manau, konkurencingos, pastaruoju metu stebimas tam tikras bankų mokamų palūkanų už indėlius.“
Vyriausybė žada, kad atėjus laikui išpirkti gynybos obligacijas ir sumokėti palūkanas, gyventojams nieko daryti nereikės - pinigus jie atgaus tiesiogiai į savo sąskaitą banke, iš kurios ir pirko obligacijas.
Finansų ministerija siūlo ne tik investuoti į gynybos obligacijas, bet ir paaiškina, kaip tai veikia.
„Jei gynybai nuspręsite paskolinti 100 eurų, per pusmetį uždirbsite 1 eurų, dar po pusmečio - antrą eurą. O jei obligacijų trukmė bus ilgesnė, Finansų ministerija pridės ir dar šiek tiek centų“, - aiškino žurnalistas Donatas Brimeris. Kuo daugiau pinigų išleisite obligacijoms, tuo didesnes palūkanas uždirbsite.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sakė: „Prioritetas - Vokietijos brigada, oro gynybai irgi keli šimtai eurų, Baltijos gynybos linija, stiprinimas karinio mobilumo, anti droninių pajėgumų“.
Štai, kur keliauja pinigai, surinkti už gynybos obligacijas:
Lietuvos kariuomenė
Apibendrinant, galima teigti, kad gynybos obligacijos yra vienas iš būdų finansuoti krašto apsaugą, tačiau jų populiarumas tarp gyventojų nėra didelis.
Viskas apie OBLIGACIJAS Lietuvoje: Gynybos obligacijos ir saugi 6,5–9,5% grąža
Pagrindiniai gynybos finansavimo prioritetai:
- Vokietijos brigados priėmimas
- Oro gynybos stiprinimas
- Baltijos gynybos linijos įrengimas
- Karinio mobilumo užtikrinimas
- Kova su dronais
Gynybos obligacijų palūkanų pavyzdys:
| Investuota suma | Palūkanos per pusmetį (2% metinė palūkanų norma) | Pastabos |
|---|---|---|
| 100 eurų | 1 euras | Papildomi centai už ilgesnę trukmę |
| 1000 eurų | 10 eurų | Papildomi centai už ilgesnę trukmę |
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
tags: #vyriausybes #turto #naikinimas