Šiame straipsnyje nagrinėsime tarmiškumo raišką raštu, arba grafolektą, remiantis lietuvių kalbos pavyzdžiais ir tarmių tyrimais. Straipsnyje remiamasi sakytinio diskurso empirika, tačiau neatmetama ir rašytinės tarminės medžiagos svarba. Siekiama parodyti, kaip raštu perteikiamas tarmiškumas gali atspindėti regioninių kodų gyvybingumą ir tęstinumą.
Tarmių tyrimai grindžia sakytinio diskurso empirika, tačiau tarmėtyros perspektyvos neatmeta rašytinės tarminės medžiagos. Straipsnyje aptariamas grafolektas, kuris yra tam tikra prasme tarmėtyrinės metodologijos dalykas, t. y. medžiagos pristatymo bet kokiame dialektologiniame diskurse formatas.
Grafolekto sampratą, E. Haugeno, įtvirtino Erikas Redlingas, apibendrindamas nestandartinės rašybos sprendimus. E. Haugenas grafolektą apibrėžė kaip transkripciją. Grafolektas siejamas su (orto)grafiniu įženklinimu. Tai (bendrinės) kalbos rašybos sistema, arba - standartinė rašyba. Standartizacijos ir kodifikacijos fonas yra atspirtis pozicionuoti kitoniškumą.
Grafolektas yra tam tikros, pirmiausia regioninės, tapatybės pozicionavimo būdas. Tai būdingųjų požymių atspindėjimą konservuojantis grafolektas. Grafolektu siekiama perteikti regioninius variantus (regionalisms). Taigi, raštu perteikiamas tarmiškumas yra saviraiškos dalykas.
Svarbu atskirti grafolektą nuo vadinamosios dialekto perrašos. Tarmių tyrėjai teigia, kad lietuvių kalbos regioniniams variantams užrašyti, t. y. rašytinį tarmiškumą, regimojo dialekto strategija yra neparanki. Dialekto perraša (angl. Dialect respelling) - tai ypatumų, vertinami kaip dialekto perraša. Tai skirtumų atspindėjimu, žinoma, savą, jei skaitytų to paties kodo atstovas.
Rašant grafolektu, svarbu atsižvelgti į skaitytojo kompetenciją. Jei skaitytojas turi tam tikrą kompetenciją, t. y. supranta nenormiškumą, nestandartiškumą, jis galės lengvai „išgirsti“ regioninį ar socialinį variantą. Tačiau būtina atsižvelgti ir reaguoti į žymėjimą, kurio skaitymo įgūdžių nesama. Todėl grafolekte svarbu atspindėti ne tik tarimą, bet ir gramatinę formą.
Grafolektas gali būti naudojamas įvairiais tikslais: tarmiškumo reprezentatyvumui didinti, sąmoningumo ugdymui ar kitiems edukaciniams tikslams. Todėl svarbu patikslinti vietovei buvusių būdingų ypatybių perteikimą grafolektu užrašytame tekste.
Nagrinėjant tarminę kūrybą, svarbu atsižvelgti į stebėtojo paradoksą. Paradokso rizika dar didesnė, kai autorius stengiasi pritaikyti raišką. Tačiau grafolektas gali padėti informantams pozicionuoti tarminių kodų vartotojų tapatybę, demonstruoti tarmiškumą ir netgi reanimuoti vietovės kodą. Tarmiškumas yra pirmiausia saviraiškos dalykas, o grafolektas - priemonė šiai saviraiškai.
Tarmiškumo atspindėjimas raštu: pavyzdžiai iš almanacho "Bundanti versmė"
Straipsnyje analizuojami tarminės kūrybos vienetai iš almanacho „Bundanti versmė“ (2013, 2014). Ši medžiaga leidžia stebėti, kaip autoriai stengiasi atspindėti tarmiškumą raštu, kokias strategijas jie naudoja ir kaip tai susiję su jų pačių tapatybe bei regionine savimone.
Almanachuose „Bundanti versmė“ (2013, 2014) pateikiami tarminės kūrybos vienetai. Šie almanachai - tai kalbos variantiškumo medžiaga, taikomas tiesioginio stebėjimo strategija. Tačiau tam tikru aspektu šis etapas praleistas, t. y. invariantu. "Bundanti versmė" pozicionuojama kaip tarminė.
Tyrimas orientuotas į tarminių kodų atstovus, jam artimesnė stebimojo laiko idėja. Tai regioninių kodų gyvybingumo ir tęstinumo indikacija. Nagrinėjamas grafolektas, siekiant atspindėti ypatybes. Informantai-autoriai deda pastangas demonstruoti dialekto efektą. Tai leidžia manyti apie jų gyvybingumą. Tačiau tarmiškumo stebėseną apskritai metodologiškai nebūtų visai tikslus.
Žemiau pateikiami nagrinėtų tarminių tekstų pavyzdžiai, iliustruojantys būdingųjų atskirų rytų aukštaičių patarmių ypatybių realizaciją grafolekte.
| Tarminis tekstas | Ypatybės |
|---|---|
| Nu, sveiki visi! sano čia žmonas geriausi. | Rytų aukštaičių patarmės ypatybės |
| ... krašti be baravykų ti pagrindinis grybas būva lepšis. | Gramatinės formos atspindėjimas |
| Ažiarų akyse - Aukštaitijas dungus. unt uslana maža. nenuveitu | Kirčio nebuvimas ir žodžių trumpinimas |
| gėra, / visam pasaulį niekur tėp nėra... | Nosinių balsių išlaikymas |
Šie pavyzdžiai rodo, kaip grafolekto autorius stengiasi atspindėti tarmiškumą, įskaitant ir gramatinę formą. Tačiau svarbu prisiminti, kad tarmiškumas yra pirmiausia saviraiškos dalykas, o ortografiniai sprendimai vertintini kaip dialekto perrašos.
Skirtumas tarp akcento ir dialekto
Apibendrinant, grafolektas yra svarbi priemonė tarmiškumui atspindėti raštu. Jis leidžia išsaugoti ir demonstruoti regioninių kodų gyvybingumą bei tęstinumą. Tačiau svarbu atsižvelgti į skaitytojo kompetenciją ir vengti stigmatizuojančių ar menkinančių raiškos būdų. Tarmiškumo reprezentatyvumas turėtų būti sąmoningumo ugdymo ar kitais edukaciniais tikslais.
Tyrimai rodo, kad tarmių vartotojai dažnai naudoja grafolektą siekdami išreikšti savo tapatybę ir priklausymą tam tikrai vietovei. Tai gyvybingumo ir tęstinumo indikacija, rodanti, kad regioniniai kodai išlieka svarbūs ir aktualūs net ir globalizacijos sąlygomis.
Ateityje būtų vertinga tęsti tarmių tyrimus, atkreipiant dėmesį į grafolekto vaidmenį ir jo poveikį regioninės tapatybės formavimuisi. Taip pat svarbu skatinti tarmių vartojimą ir kūrybą, siekiant išsaugoti kalbos įvairovę ir kultūrinį paveldą.
Šis straipsnis parengtas remiantis mokslinių tyrimų medžiaga ir siekiant prisidėti prie diskusijų apie tarmių vietą ir reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Tikimės, kad jis bus naudingas kalbos specialistams, studentams ir visiems, besidomintiems lietuvių kalbos ir kultūros paveldu.
Lietuvos dialektai. Šaltinis: Vikipedija