Šiais metais pajamų deklaravimas organizuojamas dviem etapais. Nuo balandžio 15 d. gyventojų pajamų deklaraciją Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) gali pateikti gyventojai, vykdantys individualią veiklą su verslo liudijimu ir pagal pažymą (apie 205.000 gyventojų).
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad EDS daugiau nei 2,3 mln. gyventojų suformuotos metinės pajamų deklaracijos, iš kurių 1,73 mln. pilnai užpildytos, tad tereikės jas peržiūrėti ir patvirtinti. Anot jos, susisteminus iš trečiųjų šaltinių gautus duomenis ir perkėlus juos į deklaravimo vedlį, 75% gyventojų suformuotas pajamų deklaracijas reikės tik peržiūrėti bei patvirtinti.
Elektroninio deklaravimo sistema (EDS)
Kas turi deklaruoti pajamas?
Nuo šių metų teikti pajamų deklaracijas turės ir asmenys, kurių metinių pajamų suma viršijo 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą (136.344 Eur prieš mokesčius). Pajamų deklaracijos turėtų nepamiršti pateikti individualią veiklą vykdę ar pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius, gavę gyventojai, taip pat asmenys, kurie privalo pateikti turto deklaracijas dėl užimamų pareigų (politikai, tarnautojai ir kt.).
Taip pat gyventojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir dėl to privalu sumokėti dalį GPM arba susigrąžinti šį mokestį, nes buvo taikytas per mažas NPD. Lengvatomis gali pasinaudoti žmonės, kurie praėjusiais metais mokėjo įmokas už būsto kreditą (paimtą iki 2009 m.), už sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, III pakopos pensijų fondų įmokas, pirmas studijas aukštojoje mokykloje, taip pat, jei 2019 m.
Dėl „Sodros“ įmokų sujungimo su darbuotojo darbo užmokesčiu ir atitinkamo perskaičiavimo sumažėjo paramai skirti pajamų mokesčio tarifai, tačiau galimos paskirti sumos liko tokios pačios. Pernai daugiau nei 520.000 gyventojų paramai skyrė apie 21 mln. Eur, iš jų 1 mln.
Turto deklaravimas
Turto deklaracijų teikimo terminai išliko tie patys, tad dėl 2019 m. užimtų pareigų deklaracijas turintys teikti gyventojai, tai padaryti turi iki gegužės 4 d.
Atsižvelgiant į tai, jog dėl karantino VMI paslaugos gali būti teikiamos tik nuotoliniu būdu, o deklaravimo laikotarpiu konsultacijų poreikis gerokai išauga, konsultacijas telefonu šiemet teiks mokesčių specialistai visoje šalyje.
Pagal pateiktas deklaracijas, 137 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 83 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos, o 25 tūkst. gyventojų - mokėtiną 10 mln. eurų sumą. Gyventojas permoką ar mokėtiną sumą mato Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) užpildęs pajamų mokesčio deklaraciją.
Pateikus deklaraciją, ši informacija matyti ir „Mano VMI“. „Jei gyventojas deklaraciją pateikia tretiesiems šaltiniams dar nepateikus visų duomenų apie jo pajamas ir išlaidas, tai jų sulaukus, pateiktą deklaraciją gali tekti tikslinti. Tokiu atveju gali pasikeisti ir deklaruota permoka ar mokėtina suma“, - aiškina ekspertas.
Pasak jo, dar ne visi duomenys apie gyventojų pajamas ir išlaidas yra gauti, todėl skaičiai, kiek gyventojų privalo deklaruoti pajamas, bus žinoma, kai VMI turės visą informaciją. Pernai, už 2023 metus, pareigą deklaruoti pajamas turėjo 856 tūkst. gyventojų.
Buhalteriai taip pat siūlo neskubėti „Nors gyventojų pajamų ir turto deklaracijas galima teikti nuo metų pradžios, klientus kol kas raginame neskubėti ir palaukti, kol duomenis apie gyventojų gautas pajamas bei patirtas išlaidas“, - sako M. Endrijaitis.
Didžiąją dalį informacijos VMI jau yra gavusi ir sukėlusi klientams į jų preliminariąsias deklaracijas. Vis dėlto dar trūksta 14 proc. duomenų apie pajamas bei apie 19 proc. duomenų, susijusių su gyventojų patirtomis išlaidomis.
„Dėl šios priežasties gyventojai, kurie šiuo metu norėtų pateikti deklaraciją, pirmiausia turėtų įsitikinti, jog apie jų gautas pajamas ir išlaidas VMI jau turi visą informaciją ir tik tada pateikti deklaraciją, priešingu atveju deklaraciją reikės tikslinti“, - sako M. Endrijaitis.
„LBAA rekomenduoja metines deklaracijas pradėti pildyti kovo pabaigoje, nes: 2025 metais buvo labai daug trikdžių, dėl kurių buhalteriai neturėjo tinkamų sąlygų pateikti duomenis VMI.
„Deklaracijas, prašymus skirti dalį sumokėto gyventojo pajamų mokesčio (GPM) paramai, o kai kuriems ir pateikti turto deklaracijas, kasmet reikia iki gegužės 2 dienos, o pajamų mokesčio permokos atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą, grąžinamos iki liepos 31 dienos.
Kaip ir pernai, pajamas iki 2025 metų gegužės 2 dienos deklaruoti turi gyventojai, kurie: Turtą deklaruoti turi, be kitų asmenų, akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.
Turto deklaracijas turi pateikti antstoliai ir jų šeimų nariai, taip pat notarai ir jų šeimų nariai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai. Šias deklaracijas turi teikti ir gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.
Individuali įmonė (IĮ) Lietuvoje ilgą laiką buvo viena dažniausių smulkiojo ir šeimos verslo formų. Paprasta steigimo procedūra ir minimalūs formalių reikalavimų kaštai lėmė jos populiarumą.
Vis dėlto praktikoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai ši teisinė forma tampa nebe tinkamiausia - ypač verslui augant, didėjant rizikoms ar keičiantis savininko planams. Papildomą impulsą peržiūrėti veiklos struktūrą suteikia ir nuo 2026 m. taikomi gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, pagal kuriuos individualios veiklos ir kitos savininko pajamos bus apmokestinamos taikant progresinius GPM tarifus, priklausomai nuo bendros metinės pajamų sumos. Dėl to individualių įmonių savininkai vis dažniau svarsto galimybę keisti veiklos teisinę formą.
Įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) sandorių derybos neretai įstringa, kai abi pusės tą patį verslą įvertina skirtingai, nes vertinimo atskaitai pasirenka skirtingus laikotarpius. Pardavėjas linkęs remtis ir savo kainą grįsti praeities pasiekimais, tuo metu pirkėjas vertina tai, ką realiai galės kontroliuoti ir, atitinkamai, iš ko uždirbs ateityje.
II pakopos pensijų reforma suteikė gyventojams naujų galimybių, tarp jų - ir nenutraukiant kaupimo vieną kartą per visą laikotarpį atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų. Nors pats sprendimas skamba paprastai, praktikoje jis kelia daug klausimų: kas gali juo pasinaudoti, kokios ribos taikomos, ar sprendimas užkerta kelią ateities pasirinkimams.
Civilinis procesas grindžiamas aiškia logika: teismas nagrinėja tik tuos įrodymus, kurie turi reikšmės konkrečiam ginčui. Civilinio proceso kodeksas nustato, kad priimtini tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia bylai reikšmingas aplinkybes. Iš pirmo žvilgsnio - paprasta ir racionali taisyklė.
Tačiau praktikoje neretai nutinka priešingai - bylos esmė ima skęsti dokumentų gausoje, o įrodinėjimo procesas virsta sudėtingu procesiniu labirintu.
2024 m. Europos Komisija (toliau - EK) pristatė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (Net Zero Industry Act, NZIA), kuriuo siekia skatinti nulinio balanso technologijų gamybą Europoje ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų valstybių.
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas vasario 12 d., ketvirtadienį, 13 val. skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjo fizinio asmens individualų konstitucinį skundą, kuriuo prašoma ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 4 dalims neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d.
Kviečiame susipažinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio mėn.
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti.
Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui. Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
VMVT: už pakartotinį vartotojų klaidinimą „Longevita lab“, UAB skirta beveik 30 tūkst. 2026 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvusi kandidatė į Seimo narius I. G.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tenkino Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą ir už sukčiavimą nuteistam sostinės gyventojui V. B. skyrė realią 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria V. B.
Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atleisti vienos Klaipėdos vaistinės direktorių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl papirkimo (Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertino tai, kad direktorius visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.
Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Skuodo rajono, Visagino ir Druskininkų savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių apygardų Viešojo intereso gynimo skyrių (VIGS) prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų daugiau nei 44 tūkst.
Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 34-erių ir 30-ties metų broliai kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu Mažeikiuose.
Lietuvos apeliaciniame teisme - blogos žinios keturiems dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nuteistiems panevėžiečiams. Teismas atmetė jų apeliacinius skundus, o prokuroro skundą tenkino iš dalies ir dviem nuteistiesiems taikė išplėstinį turto konfiskavimą - bendrai jie neteks beveik 110 tūkst.
Ar daugiau demokratijos teisme visada reiškia daugiau teisingumo? Lietuvoje kartkartėmis keliama idėja į teismų sprendimų priėmimą įtraukti visuomenės atstovus - tarėjus ar prisiekusiuosius. Mintis paprasta: daugiau piliečių - daugiau teisingumo. Tokie svarstymai politiniame ir ekspertiniame lygmenyje dažniausiai iškyla, kaip atsakas į pasitikėjimo teismų sistema klausimą.
Tačiau Kauno apygardos teismo teisėjos ir Mykolo Romerio Universiteto (MRU) teisės krypties mokslininkės dr. Vasario 10 d. Minint UNESCO Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną Mykolo Romerio universitete (MRU) surengta tarptautinė konferencija „Moterys moksle“ (angl.
2026m. vasario 13 d. 10 val. Disertacijoje išsamiai ir kompleksiškai analizuojamas aviacijos saugos ir aviacijos saugumo teisinis turinys jų santykyje su žmogaus teisėmis. 2026m. vasario 11 d. 14 val. 30 min. VMVT: už pakartotinį vartotojų klaidinimą „Longevita lab“, UAB skirta beveik 30 tūkst.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 6185,88 Eur nuostolių atlyginimą dėl parduoto automobilio paslėptų defektų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 5401,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Kasaciniame teisme byla buvo perduota mediacijai.
Šalys sudarė taikos sutartį, kuria susitarė galutinę nuostolių sumą laikyti 6701,50 Eur. Kadangi atsakovas jau buvo sumokėjęs 9401,50 Eur, ieškovas įsipareigojo grąžinti 2700 Eur dalimis. Šalys taip pat susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir paprašė grąžinti 75 proc.
Kasacinis teismas pabrėžė šalių dispozityvumo ir sutarties laisvės principų reikšmę. Nurodyta, kad taikos sutartis yra kompromisas, sukuriantis šalims teises ir pareigas, ir teismas ją tvirtina, jei ji neprieštarauja imperatyvioms normoms ar viešajam interesui. Teismas nenustatė valios ydingumo ar viešojo intereso pažeidimo. Patvirtinus taikos sutartį, ankstesnių instancijų sprendimai panaikinti, byla nutraukta, o atsakovui grąžinta 75 proc.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti ir panaikinti ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo ji buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ji teigė, kad po sprendimo jos sveikatos būklė pagerėjo ir ji gali suprasti bei valdyti savo veiksmus.
Skundo esmė buvo ta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau pareiškimo priėmimo stadijoje vertino pateiktų įrodymų pakankamumą ir iš esmės sprendė materialųjį klausimą. Pareiškėja nurodė, jog įstatymas nereikalauja pareiškimo priėmimo stadijoje įrodyti sveikatos pagerėjimo, o pakanka pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad žemesni teismai netinkamai taikė proceso teisės normas. Teismas pabrėžė, kad pareiškimo priėmimo stadijoje negalima vertinti įrodymų pakankamumo ir spręsti, ar reikalavimas pagrįstas iš esmės.
Buvo atmesta ankstesnių teismų išvada, jog pateikta pažyma nepašalino trūkumo vien todėl, kad ji nepatvirtino sveikatos pagerėjimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad pats pažymos pateikimas laikytinas trūkumo pašalinimu, o jos turinys vertinamas tik nagrinėjant bylą iš esmės.
2/9/2026, Prof. habil. dr. Mieli kolegos, šį sykį iš vienos, viena. :) Nutartyje pasisakyta nepagrįsto praturtėjimo klausimais savivaldybių tarybų narių „čekiukų“ istorijos kontekste.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydama iš Druskininkų savivaldybės tarybos nario L. V. priteisti savivaldybės administracijai nepagrįstai gautas lėšas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovui 2019-2023 m.
Ginčo esmė - ar atsakovas, nors ir turėjęs įstatyminę teisę gauti tikslinę išmoką, ją panaudojo pagal paskirtį. Prokurorė nurodė, kad itin didelis deklaruotų degalų kiekis ir nuvažiuotas atstumas objektyviai negali būti susiję vien su tarybos nario veikla, o dalis kelionių buvo asmeninio ar su tarybos funkcijomis nesusijusio pobūdžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino žemesniųjų teismų išvadas ir atmetė kasacinį skundą. Teismas išaiškino, kad tikslinės ...