Vytauto Didžiojo karo muziejus, įsikūręs Kauno širdyje, atlieka svarbų vaidmenį pristatant Lietuvos valstybės karybos istoriją tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams. Ši istorija, kupina įspūdingų pergalių ir skaudžių išgyvenimų, atsispindi muziejaus renkamose ir eksponuojamose retose muziejinėse vertybėse. Muziejus nuolat įgyvendina įvairius projektus, skirtus Lietuvos karybos istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimui bei populiarinimui.
Muziejaus Spaudos rinkinyje surinkta ir saugoma daugiau nei 52 900 muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos valstybingumo raidą ir Lietuvos karybos istoriją. Pirmosios muziejinės vertybės buvo įsigytos 1921 m. įsteigus Karo muziejų, bet kaip atskiras rinkinys pradėtas kaupti 1954 m.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami kai kurie Kaišiadorių muziejaus įgyvendinti projektai, iliustruojantys muziejų veiklą kultūros paveldo srityje:
| Metai | Projekto Pavadinimas | Projekto Vadovas |
|---|---|---|
| 2020 | Geležinė uždanga“: Lietuva-Lenkija, 1920-1939 m. | Olijardas Lukoševičius |
| 2018 | Kaišiadorių muziejuje saugomų memorialinių muzikos instrumentų restauravimas | Nijolė Adukonienė |
| 2015 | Bajorų kapinyno archeologinės ekspedicijos atradimai | dr. Vykintas Vaitkevičius, Olijardas Lukoševičius |
| 2014 | Knygos „Iliustruotoji Kaišiadorių etnografija“ parengimas | Ugnė Katkevičiūtė-Ignatjevienė |
| 2013-2014 | Moteris ir vyras: Rumšiškės, 1500-ieji metai | Olijardas Lukoševičius |
| 2013 | Žmonės: Kapitoniškės, 1000 metai | Olijardas Lukoševičius |
| 2012 | Knygos „Kaišiadorių kultūros paveldas“ leidyba | Olijardas Lukoševičius |
| 2011 | Knygos „Kaišiadorių etnografiniai bruožai“ leidyba | Gintarė Daunoraitė |
Muziejaus atstovai pabrėžia, jog „nieko nėra amžino, o tai galioja ir knygoms, ir dokumentams. Laikas bei kiti veiksniai nulemia, kad šaltiniai, kurie mums reikalingi ir vertingi kaip intelektualus paveldas, bėgant metams, gali virsti dulkėmis. Muziejuje saugoma daug Lietuvos istorijai svarbių, vertingų dalykų, kuriuos būtina restauruoti. Projekto metu bus restauruotos trys XVII-XVIII amžių Lietuvos istorijai itin svarbios, knygos“.
Vienas iš svarbių muziejaus projektų - Numizmatikos rinkinio papildymas Pirmosios Lietuvos Respublikos aukščiausių laipsnių valstybiniais apdovanojimais. Šie apdovanojimai, sukurti garsių to meto Lietuvos dailininkų ir grafikų bei pagaminti žymioje Europos įmonėje, turi ne tik istorinę, bet ir išliekamąją meninę vertę, parodo karių ir kariuomenės kūrėjų atsidavimą valstybei bei Lietuvos dėkingumą jiems.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatas Kaune
Lietuvos Partizanų Uniformų Rekonstrukcija
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą buvo garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbolį dėvėti taip pat buvo uždrausta. Todėl į miškus pasitraukę Lietuvos partizanai, dėvėdami Lietuvos kariuomenės uniformą, taip stengėsi parodyti valstybingumo tąsą, demonstruoti dar vieną Lietuvos nepriklausomybės ženklą.
Pasipriešinimo pradžioje, 1944-1945 m., Lietuvos partizanai dėvėjo įvairius uniforminius elementus, kokius tik turėjo, derino juos su civiliais drabužiais. Prie partizanų jungėsi ir Lietuvos karininkai, ir žemesnių laipsnių kariai, dauguma kurių buvo išsaugoję savo Lietuvos kariuomenės uniformas. Nenuostabu, kad jos ir tapo pagrindu. Šalia lietuviškų uniforminių elementų buvo nemažai ir vokiškų, kuriuos atsinešė į mišką pasitraukę Vietinės rinktinės kariai. Partizanai rinko ir įvairius kitus uniforminius drabužius iš tarnavusių Šaulių sąjungoje, policijoje, pasitaikydavo ir iš sovietinių uniformų perdarytų drabužių.
Labai svarbus partizanų aprangos akcentas buvo kepurė. Nešiotos kepurės su 1919 m., 1923 m., 1931 m. ir 1934 m. modelio Lietuvos kariuomenės kokardomis, tačiau trūkstant jų - buvo gaminamos naujos. Iki pat 1949 metų nebuvo vieningos kokardų sistemos, tik 1949 m. rugpjūčio 1 d.
Šiuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatomą partizano uniformą sudarė Lietuvos kariuomenės pėstininko švarkas, kelnės, medvilniniai marškiniai ir kepurė, kurią puošė 1949 m. patvirtinta partizano kokarda su Vyčio kryžiumi, ir odiniai auliniai batai. Ypač svarbūs buvo skiriamieji ženklai - antsiuvai, žymėję priklausymą vienai ar kitai apygardai. Prie šios uniformos rekonstrukcijos prisiūtas Tauro apygardos uniforminis antsiuvas.
Lietuvos partizanų ginkluotės pagrindą sudarė šautuvai, pistoletai, lengvieji kulkosvaidžiai ir įvairių tipų granatos. Tai ir vokiški ginklai, kurių buvo likę vokiečiams pasitraukus iš Lietuvos, ir sovietiniai (ir ankstesni rusiški) lengvieji ginklai, įsigyti kaip trofėjai, bei dalis išsaugotų asmeninių Lietuvos kariuomenės ginklų.
Greta įvairių antsiuvų partizanai nešiojo ir įvairių formų raiščius su užrašu „Lietuvos partizanas“. 1946 metais buvo pradėta konstruoti partizano tapatybė, kai kuriose apygardose buvo įvesta lietuviška kario uniforma, ji tapo privalomu atributu. Lietuvos partizanai ne visada turėjo galimybes dėvėti pilną uniformos komplektą, tačiau visada stengėsi naudoti antsiuvus su tautine simbolika, kurie žymėjo priklausomybę vienai ar kitai partizanų apygardai, rinktinei ar netgi būriui.
Sovietinės struktūros siekė sumenkinti Lietuvos partizanus ir juos vaizdavo kaip banditus: nesipraususius, nenusiskutusius, dėvinčius apdriskusiais rūbais, tačiau buvo priešingai - partizanams pavyko sukurti tikros kariuomenės įvaizdį. Partizanas Justinas Lelešius Grafas savo dienoraštyje rašė: „Jie [kaimo žmonės] mus pamatę uniformuotus, negalėjo atsistebėti: […] čia - puikiausiai atrodą vyrai. Nepaisant sunkių sąlygų gaminant partizanų simboliką stengtasi vaizduoti tautinius ir valstybinius simbolius.
Lietuvos partizano uniformos rekonstrukciją galite apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Drąsos gijos“. Karinių uniformų rekonstrukcijų paroda, pasakojanti apie karybos madas ir aprangos funkcionalumą nuo baltų karybos iki Lietuvos partizanų laikų, veiks iki 2025 m.
Siekiant išlaikyti gražias tradicijas ir toliau pažymėti šventes pabūklo salvėmis, 2019 m. muziejuje pradėtos rekonstruoti XVIII a. Lietuvos kariuomenės artilerijos pabūklų įgulos uniformos. Numatoma pabūklų įgulos sudėtis ir pozicijos: pabūklo vadas, bombardierius, oberbombardierius.
„Uniformų rekonstrukcija yra ilgas procesas, - studijuojami istoriniai šaltiniai, nagrinėjamos nuotraukos, įvertinamos net ir smulkiausios detalės. Rekonstruojant XVIII amžiaus Lietuvos kariuomenės artilerijos pabūklų įgulos uniformas, atsižvelgiama į smulkiausias detales, pasitelkta ir kitų valstybių patirtis.
Vytauto Didžiojo karo muziejus pradeda įgyvendinti du projektus, finansuojamus Lietuvos kultūros tarybos - „Praeityje užrašyta žinia tepasiekia ateitį“ ir „Valstybinių apdovanojimų ir pulko ženklo įsigijimas“.
Muziejuje saugoma daug Lietuvos istorijai svarbių ir vertingų knygų bei dokumentų, kuriuos būtina restauruoti. Projekto metu bus restauruotos XVII-XVIII a., Lietuvos istorijai itin svarbios, knygos.
Kitu projektu siekiama atnaujinti Numizmatikos rinkinį, kuriame saugomos ir tiriamos numizmatikos, faleristikos bei bonistikos grupių muziejinės vertybės.
Laimėtas projektas padės papildyti Numizmatikos rinkinį Pirmosios Lietuvos Respublikos aukščiausių laipsnių valstybiniais apdovanojimais, kurie parodo karių ir kariuomenės kūrėjų atsidavimą valstybei ir Lietuvos dėkingumą jiems. Šių apdovanojimų projektus kūrė garsūs to meto Lietuvos dailininkai ir grafikai, o gamino žymi Europos įmonė, todėl jie turi ne tik istorinę, bet ir išliekamąją, meninę vertę.
Visa tai atspindi muziejaus renkamos, eksponuojamos retos muziejinės vertybės.
tags: #vytauto #didziojo #karo #muziejaus #renovacija