„YIT Kausta“ - viena didžiausių Lietuvos statybos bendrovių pagal apyvartą, veikianti nuo 1993 metų (anksčiau - „Kausta“). Bendrovė priklauso Šiaurės Europos šalių koncernui YIT Group nuo 1998 metų. „YIT“ yra didžiausia statybos bendrovė Suomijoje, užimanti reikšmingą vietą Šiaurės Europoje.
„YIT Kausta“ įmonių grupę sudaro pagrindinė įmonė YIT Kausta, teikianti rangos, statybos ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros paslaugas, bei antrinė bendrovė YIT Kausta būstas, kuri specializuojasi butų statyboje ir pardavime.
„YIT“ veikla ir specializacija
„YIT“ užsiima butų, verslo patalpų ir aplinkos plėtra bei statyba. Mūsų specializacija taip pat apima infrastruktūros statybos ir asfaltavimo darbus. 4 300 specialistų kartu su klientais kuria funkcionalesnius, patrauklesnius ir tvaresnius miestus ir aplinkas. Veiklą vykdome 8 šalyse - Suomijoje, Švedijoje, Baltijos šalyse, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje ir Lenkijoje. Bendra metinė apyvarta 2024 m. buvo beveik 1,82 mlrd. EUR. „YIT“ korporacijos akcijos yra kotiruojamos „Nasdaq Helsinki Oy“.
Istorija ir plėtra
- 1966 m. įkurtas Kauno namų statybos kombinatas, kuris statė gyvenamuosius mikrorajonus Kaune ir kituose miestuose.
- 1993 m. įregistruota akcinė bendrovė „Kausta“.
- 1995 m. pradėta statybos veikla Vilniuje.
- 1999 m. parduota gelžbetonio elementų gamykla (įkurta 1961 m., iki 1993 m. - Kauno stambiaplokščių namų detalių gamykla).
- 2004 m. bendrovė pervadinta į „YIT Kausta“, o jos antrinė bendrovė „Alkausta“ tapo „YIT Kausta būstas“.
Pagrindinės veiklos sritys
„YIT Kausta“ stato:
- Gamybinės ir komercinės paskirties statinius (prekybos centrus, viešbučius, restoranus, logistikos terminalus ir kt.).
- Aplinkosauginius statinius.
- Gyvenamuosius namus ir jų kompleksus.
Taip pat vykdo rekonstrukcijos ir renovacijos darbus, parduoda ir nuomoja nekilnojamąjį turtą. Bendrovė atliko statybos darbus Lietuvoje (Kaune), Rusijoje ir Baltarusijoje.
NTLA puolama: rekordinis trumpųjų palūkanų pardavimas dėl prekybos įtampos 💣
Finansiniai rodikliai
„YIT Kausta“ apyvarta siekė 183,3 mln. eurų. „YIT“ korporacijos bendra metinė apyvarta 2024 m. buvo beveik 1,82 mlrd. EUR. VMI duomenimis, įmonė patenka tarp 500 daugiausiai mokesčių sumokėjusių į VMI sąskaitą 2014, 2016, 2017 ir 2018 metais.
Investicijos į būstą
2016 m. „YIT Kausta“ didžiąją dalį investicijų skyrė būsto ir komercinio nekilnojamojo turto projektų plėtrai. Vilniuje ir Kaune į gyvenamųjų namų statybas bendrovė investavo per 25 mln. Eur, iš kurių apie 16 proc. skirta naujiems būsto projektams Kaune. Iš viso tais metais „YIT Kausta“ gyventojams pasiūlė per 240 naujų butų Vilniuje ir Kaune bei 10 tūkst. kv. m komercinių patalpų.
Kauno rinka
„Po ilgiai trukusio sąstingio jau pernai suaktyvėjusioje Kauno nekilnojamojo turto rinkoje šiemet galima tikėtis tikro proveržio. Kaune klientai su didesne perkamąja galia noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą“, - teigia „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
„Aukštesnės klasės būsto patraukliose miesto vietose poreikis ypatingai juntamas Laikinojoje sostinėje, todėl šiais metais butų pasiūla šiame mieste mūsų projektuose bus gerokai didesnė. Dar praėjusiais metais pradėjome vykdyti Piliamiesčio projekto dešiniajame Neries krante priešais Kauno pilį statybos darbus ir sulaukėme didelio miestiečių susidomėjimo.
Verslo patalpos
Stambiausias „YIT Kausta“ verslo patalpų projektas tais metais buvo A energinio naudingumo klasės verslo namai „Duetto“, bendrovės vystomoje urbanistinėje saloje Viršuliškėse, šalia biurų pastato „Grand Office“. Prognozuota, kad dviejuose 10 aukštų biurų pastatuose per artimiausius kelerius metus įsikurs dirbti iki 900 specialistų. Iš viso į projektą bendrovė investavo per 23 mln. Eur.
Būsto pirkėjų poreikiai
Pasak „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus, augant konkurencijai NT rinkoje, būsto pirkėjai tampa vis reiklesni. Šiuolaikiniam miestiečiui reikia visų miesto patogumų - geros infrastruktūros, erdvių stovėjimo aikštelių automobiliams bei lifto. Norima gyventi patogioje ir patrauklioje miesto vietoje, iš kurios galima lengvai pasiekti visus reikiamus objektus. Kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiriama namus supančiai aplinkai - pageidaujama uždaro kiemo su saugiomis vaikų žaidimų aikštelėmis, mieliau renkamasi mažaaukštės statybos namus.
Vilniaus ir Kauno skirtumai
Tiesa, šiek tiek išsiskiria Vilniaus ir Kauno gyventojų poreikiai. Dėl sostinėje vyraujančių transporto spūsčių ir didesnių atstumų vilniečiams svarbiau gyventi arčiau miesto centro.
„Dėl didelės pasiūlos Vilniuje pirkėjas ir renkasi ilgiau - jo sprendimas pirkti užtrunka. Kaune apsisprendžiama gerokai greičiau. Nors abiejų miestų pirkėjams pagrindiniu kriterijumi renkantis būstą išlieka vieta, vilniečiai labiau vertina miesto centrą ir prioritetu laiko gerą susisiekimą. Tai susiję su sostinėje jau įprastomis didesnėmis transporto spūstimis. Kauniečiai dėl mažesnių atstumų ir rečiau pasitaikančių spūsčių vis dar mielai renkasi būstą miesto pakraščiuose“, - pastebi K. Vanagas.
Investicijos į NT
Anot K. Vanago, nors didžioji dauguma klientų būstą perka gyvenimui, vis daugiau ryžtasi investuoti į nekilnojamąjį turtą: „Investicijas skatina žemos bankų bazinės paskolų palūkanų normos, mažos indėlių palūkanos bei išaugusios nuomos kainos. Anksčiau klientai investicijoms į būsto pirkimą dažniau skirdavo nuosavų lėšų, o šiuo metu nevengia investuoti skolindamiesi iš banko.
Didžioji dauguma klientų - 40 metų amžiaus ir vyresni žmonės, perka butus planuodami juos nuomoti, o vėliau perleisti vaikams. Perkantys butus investicijai dažniausia domisi dviejų kambarių butais arčiau miesto centro, kurių poreikis nuomos rinkoje - didžiausias“, - pasakoja K. Vanagas. Investuoti į nekilnojamąjį turtą renkasi ne tik gyvenantys Lietuvoje, tačiau ir emigrantai bei užsienio piliečiai. Pernai susidomėjimo vystomais projektais bendrovė sulaukė iš JAV, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos bei Vokietijos gyventojų.
Gyventojų apklausa
Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad, rinkdamiesi būstą, lietuviai labiausiai atsižvelgia į jo vietą (76 proc.) ir kainą (72 proc.). Nekilnojamojo turto ir finansų ekspertai vertinant šiuos aspektus pataria žvelgti plačiau ir nepamiršti tam tikrų svarbių dalykų.
Svarbu įvertinti plėtrą
„Svarstant įsigyti būstą tam tikroje miesto dalyje, reikėtų įvertinti tos vietos dinamiką ir perspektyvas bent keletui metų į priekį. Galbūt tai yra atgyjanti miesto dalis, kur pamažu persikelia miesto gyvenimas, yra plėtojama infrastruktūra? Būstas tokioje vietoje gali būti gera investicija. Tačiau būna ir taip, kad pasirinkę būstą nuošalesnėje, daugiau privatumo suteikiančioje miesto vietoje po kelerių metų jo gyventojai yra apsupami daugybės naujų daugiabučių arba ramybės oazės netenka dėl šalia iškilusio didžiulio prekybos centro“, - sako K. Vanagas.
Dėl to, anot K. Vanago, visuomet patartina vertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir žvelgti kiek toliau į ateitį, domėtis miesto plėtros planais.
Rekomenduoja įvertinti išlaikymo išlaidas
Tuo metu vertinant būsto kainą K. Vanagas pataria atsižvelgti ir į išlaidas, kurios gali būti patirtos būstą jau įsigijus.
„Daugeliu atveju šiek tiek didesnės investicijos į kokybišką, aukštos energetinio efektyvumo klasės būstą su kaupu atsiperka dėl mažesnių jo išlaikymo ir priežiūros išlaidų. Be to, pravartu pasidomėti, kokios yra būsto garantinės priežiūros sąlygos, kaip statytojas jų laikosi. Visa tai gali padėti išvengti nemažų išlaidų jau apsigyvenus būste“, - sako K. Vanagas
Kiti svarbūs kriterijai
Apklausos duomenimis, įsigyjant būstą gyventojams taip pat yra svarbu geros susisiekimo su įvairiomis miesto dalimis galimybės (60 proc.), maži būsto išlaikymo kaštai (57 proc.), patogus jo išplanavimas (33 proc.), vieta automobiliui (31 proc.), būsto dydis (27 proc.), saugi ir rami aplinka (26 proc.).
„Gyventojai šiandien nori, kad įsigyjamas būstas atitiktų visus jų lūkesčius ir suteiktų papildomų pridėtinių verčių - pavyzdžiui, išskirtinę kultūrinę ar istorinę aurą, galimybę jausti miesto gyvenimo ritmą, turėti privačią terasą. Kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kuriame rajone būstas yra ar kokio jis dydžio, bet ir į pro langus atsiveriančius vaizdus, galimybę turėti uždarą žalumos oazę su vaikų žaidimo aikštele ir panašius dalykus“, - pastebi K.