Rąstinių namų statyba Lietuvoje: nuo tradicijų iki modernumo

Lietuvių liaudis mėgsta pasakymą, kad vyras per savo gyvenimą turi užauginti sūnų, pasodinti medį ir pastatyti namą. Būtent mediniuose ar rąstiniuose namuose ilgą laiką gyveno mūsų protėviai. Tiesa, besikeičiančios gyvenimo sąlygos lėmė, kad išpopuliarėjo kitokios statybų technologijos ir medžiagos. Tačiau ir Lietuvoje, ir užsienyje gausu būtent tokių namų mylėtojų. Šiuo metu entuziastai stengiasi įteisinti išimtis, kurios leistų statyti gyvenamuosius rąstinius namus bent jau kaimo vietovėse.

Rąstinis namas - tai toks būsto tipas, kai rąstai guldomi vienas ant kito horizontaliai arba sustatomi vienas šalia kito vertikaliai, o kampuose jų vainikai sujungiami tam tikros formos iškirtimais. Statyba iš rąstų buvo pats populiariausias statybos būdas Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse. Taip pat rąstinius namus mėgo kai kurių šaltesnių pietryčių Europos regionų gyventojai, tokius būstus statė Alpių kalnuose, Balkanuose ir kai kuriose Azijos vietovėse. Tuo metu šiltesnio klimato Vakarų Europos šalyse dažniau statyti karkasiniai namai.

Iki maždaug XVIII amžiaus įvairių Europos ir Amerikos šalių gyventojai rąstinių namų statybai naudojo tik kirvį. Lietuvoje buvo statomi įvairaus dydžio rąstiniai namai, kaimo gyventojai juos statydavo ant apvalios medienos ritinių (vietoje pamato), kartais aplink pastatą įrengdavo papildomą medinį rėmą, į tarpą tarp jo ir sienos pripildavo žemių - tai tarnavo kaip šilumos izoliacija. Gyvenamieji namai statyti iš 15-20 centimetrų apipjautų ar tašytų rąstų. Tarp rąstų dėdavo kiminus, samanas, plyšelius užtaisydavo moliu, kad būtų kiek šilčiau. Šiandien tam rekomenduojama naudoti specialiai rąstiniams namams pagal naujausias technologijas Suomijoje sukurtą sandarinimo juostą, kuri yra atspari drėgmei. Stogas būdavo šiaudinis arba iš medžio lentų. Vėliau stogai pradėti kloti iš skiedrų, beržo tošies. Iš rąstų mūsų protėviai sėkmingai rentė bokštus, pilis, gynybinius įtvirtinimus.

Sodyba iš 200 mm storio klijuotos medienos tašo. „JM Haus“ nuotr.

Rąstų apdirbimo technologijos

Renčiant natūralius rąstus vieną ant kito buvo padaroma išilginė išdroža. Tai suteikia būstui stabilumo, tačiau reikalauja daug rankų darbo - kiekviena išdroža turi atitikti apačioje esančio rąsto nelygumus. Kampuose rąstai buvo suneriami, šis sunėrimas vadinamas spyna arba rąstų sukirtimu. Rąstų sunėrimo būdų per ilgus metus atrasta daugybė: tai tradiciniai - balninis, kanadietiškas, rusiškas; skandinaviškas; trapecinis, dažniausiai vadinamas „kregždės uodega“.

Medžiai neauga taisyklingos ritinio formos, todėl rąstai turėjo storgalį ir plongalį. Ilgainiui rąstai buvo pradėti tekinti arba pjauti staklėmis, kad būtų lygūs ir nereikėtų ilgai vargti, ieškant, kaip panaikinti aukščių skirtumus. Jei namas buvo statomas iš apvalių rąstų, juos užtekdavo nužievinti. Pasitelkus į pagalbą galingus įrenginius gaunami kelių tipų rąstai: frezuoti, tekinti ir klijuoto tašo.

• Frezuojant rąstai apipjaunami iš 4 pusių, padaromos išdrožos, išpjaunamos dalys galuose, reikalingos spynoms (kampų susikirtimui).
• Išpjauti arba ištekinti rąstai (tai pradėta daryti XX amžiaus pradžioje) gali būti kelių pagrindinių formų: apvalūs, D raidės formos, kvadratiniai arba vadinamojo švediško tipo (apvalūs su „iškąsta“ apačia, į kurią įstatomas apatinis rąstas).

Medienos džiūvimo problemos ir sprendimai

Vadinamajame „žaliame“ rąste yra nuo 20 iki 90 proc. drėgmės. Džiūdamas jis atiduoda šią drėgmę ir traukiasi, medienoje atsiranda mažyčių įtrūkimų, be to, būsto sienos sėda iki 7-10 centimetrų. Jei tai neįvertinama dedant duris, langus, statant kolonas, ateityje gali kilti didelių problemų.

Anksčiau rąstai buvo džiovinami tiesiog lauke, sudėti į rietuves. Tačiau medžiui visiškai išdžiūti reikia maždaug ketverių metų. Vietovėse, kur vyrauja drėgnas klimatas, rąstą reikia maždaug metus laikyti gryname ore, kol jis tampa tinkamas namo statybai. Todėl atsirado ir kitas būdas, pagreitinantis procesą - tai džiovinimas specialiose kamerose, kurios vadinamos medienos džiovyklomis.

Siekiant dar patobulinti medienos džiūvimo procesą, buvo atrasta klijuoto tašo rąstų statybos technologija (kaimo statybos vadovuose rašoma, jog tokiu atveju rąstų sėdimą galima sumažinti iki minimumo). Gaminant klijuoto tašo rąstus, jie supjaunami nedidelėmis lentelėmis. Tokiu būdu juos buvo lengviau išdžiovinti. Rąstai iš tašų atgal į rąsto formą suklijuojami vandeniui atspariais klijais, suspaudžiami presais. Kad tai klijuoto tašo rąstas, dažnai galėtumėte suprasti tik pažvelgę į rąstą iš galo.

Mediniai tašai yra kelis kartus lengvesni už betoną bei plieną, o jiems pagaminti reikia mažiau energijos. Grįžtant prie teksto pradžioje įvardytos problemos - klijuoto tašo rąstai iš dalies ją išsprendžia, nes galima suklijuoti ir 20 centimetrų storio rąstus, kuriuose nėra jokių tarpų, ertmių. Dažniausiai šiltam ir komfortiškam gyvenimui tokio storio sienų visiškai pakanka.

Analizuojant šiuolaikinės ir maždaug XX amžiaus pradžios statybos iš rąstų technologijas, galima padaryti išvadą, jog statybos būdas daugiau mažiau išliko toks pats - kinta tik sienų ir stogo dangos storis.

Medienos pasirinkimas

Nusprendus savo sklype pasistatyti medinį namą, vertėtų žinoti, jog konkretų rąstinio namo tipą svarbu rinktis ne tik pagal jo eksterjerą. Bene brangiausiu rąstinių namų variantu galime laikyti iš natūralių, didelio skersmens rąstų pastatytus namus. Projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės - patalpų plotas tampa ribotas, nes tiesiogiai priklauso nuo rąstų ilgio. Tačiau, žvelgiant iš techninės perspektyvos, pagrindiniai tokių namų privalumai - ypač gera savaiminė izoliacija ir oro cirkuliacija. Dėl šios priežasties, rąstinį namą apšiltinus papildomai, jame ne tik galėsite gyventi ištisus metus, bet ir džiaugsitės ypač mažomis eksploatavimo išlaidomis.

Antras, bene populiariausias rąstinių namų variantas - klijuoto tašo mediniai namai, kurių gamybos procesas mažai kuo skiriasi nuo masyvių rąstinių namų gamybos. Šio tipo namų gamybos metu neapdoroti rąstai specialiomis mašinomis išpjaustomi į pailgas lentas ir labai gerai išdžiovinami džiovykloje. Vėliau, juos nuobliavus, rąstai yra sujungiami hidrauliniu presu, naudojant specialius, vandeniui atsparius klijus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad namai, pagaminti iš klijuoto tašo rąstų, nėra ribojami patalpų erdvės ir architektūrinių sprendimų aspektais. Kadangi mediena yra klijuojama, tokiu būdu nesunkiai išgaunama norima rąsto forma bei ilgis.

Trečias, ne mažiau dėmesio vertas medinių namų tipas - karkasiniai namai. Svarbu pabrėžti, jog statant šio tipo namą mediena yra kombinuojama su kitomis medžiagomis, todėl namas nėra panašus į kaimo vietovėse statomus namus ar vasarnamį. Svarbu ne tik tai, kad šio tipo namai laikomi pačiu ekonomiškiausiu medinių namų variantu - kainuoja mažiausiai. Specialistų www.meistronamai.lt teigimu, lygiai taip pat, kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšis turiės įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Būtent dėl šios priežasties reikėtų dėmesio skirti ne tik namo tipui ir išvaizdai, bet ir sprendimui, iš kokio medžio bus pagamintos jo sienos.

Bene dažniausiai mūsų kraštuose rąstiniai namai statomi naudojant spygliuočių medieną: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Būtent šių rūšių medžių gausu mūsų krašte. Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir specifinės medienos savybės. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams. Būtent todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Minėtąsias medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėl savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus. Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (įtrūkimams).

Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti.

Rąstinių namų šiltinimas ir sandarumas

Neretai planuojantys statyti medinį namą susiduria ir su klausimu, kokiu metų laiku kirsti rąstai tinkamesni mediniam namui. Anot specialistų, egzistuoja daugybė svarbių aspektų, į kuriuos rekomenduojama atkreipti dėmesį statant naujus namus. Tačiau, bene didžiausią įtaką gyvenimo komfortui ir namo išlaikymo kaštams turėsiantis veiksnys - užtikrinta rąstinio namo izoliacija.

Renkantis medžiagas namui šiltinti ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Svarbu nepamiršti, jog prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus, reikėtų įvertinti, kad pastatyti rąstiniai namai dar sės bent keletą metų. Tinkamai neapskaičiavus šio proceso, izoliacijai ir šiltinimui naudojamos medžiagos gali būti sugadintos, o darbus gali tekti atlikti iš naujo.

Būtina paminėti ir tai, jog visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Specialistai akcentuoja, jog net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo, todėl ja, taip pat reikėtų skirti pakankamai dėmesio.

Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinuko sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.

Modernūs rąstiniai namai: interjero sprendimai

Daugeliui žmonių mediniai namai vis dar asocijuojasi su kaimišku interjeru. Tačiau, nors medinuko pavertimas šiuolaikišku namu turi savų iššūkių, rąstas pats savaime puikiai dera šiuolaikiškuose namuose, kai yra kombinuojamas su kontrastingomis medžiagomis ir spalvomis, skoningai pritaikant ir kambario baldus.

Mediniai namai patys savaime asocijuojasi su natūralumu ir gamta, tačiau tai toli gražu nereiškia, jog namų vidaus apdailai turėtų būti naudojamas tik natūralus medis. Bene populiariausia vidaus apdailos medžiaga medinių namų atveju vis dar išlieka gipskartonis, leidžiantis realizuoti unikalius patalpų išdėstymo variantus ir paįvairinti mediniams namams įprastai būdingą interjerą.

Norint išlaikyti unikalų rąstinio namo interjerą, www.meistronamai.lt specialistai rekomenduoja gispkartonio sienas ar lubas kombinuoti su mediena. Būtina pabrėžti, jog medienos ir gipskartonio kombinacija - ne vienintelis kambarių šiuolaikiškumą užtikrinantis sprendimas. Gana išvaizdžiu ir stilingu akcentu galima vadinti prie interjero priderintus plytelių bei akmens fragmentus.

Galimi įvairūs ir medinio namo grindų variantai - jos gali būti pagamintos iš natūralaus medžio plokščių ar laminato su medžio ar akmens tekstūra. Galima kloti ir plytelėmis arba kilimine danga.

Šilumos izoliacijos klasės palyginimas

Alternatyvūs statybos būdai: SIP skydai ir karkasiniai namai

Vieni iš pigiausių ir greičiausiai pastatomų namų yra karkasiniai ir SIP skydų namai. Kauniečiai sujungė abu statybos būdus ir sukūrė naują konstrukciją, kurioje neliko karkasinės ir SIP statybos trūkumų, bet namo statybos kaina ir greitis liko vieni mažiausių, nesunkiai pasiekiama aukščiausia A++ energinė klasė.

Gerai žinomas karkasinės statybos būdas, kuomet pirmiausia montuojamas statramsčių karkasas, o jų vidus užpildomas šiltinamąja medžiaga. Tai vienas iš pigesnių namo statybos būdų, bet jis slepia kai kurias rizikas: galimas medienos deformacijas, statikos problemas, susijusias su vėjo, svorio apkrovomis, sudėtinga pasiekti gerą garso izoliaciją.

Statyba iš SIP skydų ar plokščių - pažangesnis statybos būdas, panašus į statybą iš surenkamų skydų. Standartinėje SIP skydų konstrukcijoje naudojamos OSB plokštės, tarp kurių įklijuojamas polistireninis putplastis, todėl atkrenta apšiltinimo poreikis arba reikalingas plonesnis jo sluoksnis.

Matydami karkasinės ir SIP skydų statybos trūkumus prieš porą metų SIP skydų gamintojai ir apdailos plokščių pardavėjai suvienijo jėgas ir sukūrė naują konstrukciją, kurioje neliko karkasinės ir SIP statybos trūkumų. Sistemoje naudojami tik du savo medžiagiškumu artimi gaminiai, taip išvengiant daugybės skirtingų ir rizikingų medžiagų sandūrų - tai apšiltintos dvitėjės sijos vietoje medienos statramsčių ir pailgos formos, nedidelių matmenų SIP plokštės, kurios nebūtinai dengiamos OSB, vietoje OSB galima rinktis cemento drožlių plokščių (CDP) dangą. Nauja sistema buvo pavadinta ShellBau vardu.

ShellBau sistemoje vietoje medinių statramsčių naudojamos dvitėjės sijos (I beams). Nors dvitėjės sijos Lietuvoje atsirado palyginti neseniai, bet sparčiai paplito ir pelnė pripažinimą, jos plačiai naudojamos stogo, sienų, perdangų konstrukcijose.

ShellBau SIP plokštė ir sienų schema.

SIP namo stogui ShellBau sistemos gamintojai siūlo plokščio stogo konstrukciją: vienas jo variantas būtų apšiltintų dvitėjų sijų konstrukcija su šiltinimo medžiaga tarp jų. Kitas variantas - neapšiltintų dvitėjų sijų konstrukcija, kuri dengiama OSB plokštėmis, į vidų pripurškiant poliuretano putų arba birios vatos.

ShellBau namas šiltas, nes konstrukcijoje iki minimumo sumažinti šilumos tilteliai, nesudėtinga pasiekti aukščiausio energinio efektyvumo klasę. Taip pat sumažintas elementų, medžiagų skaičius, kas supaprastina montavimą, papildomų medžiagų naudojimą ir darbo sąnaudas. Namo dėžutę įmanoma sumontuoti per savaitę, įrengimas iki rakto su vidaus apdaila trunka 5-6 mėnesius.

tags: #yotube #rastu #apdirbimas #namo #statybai