Žalos Atlyginimas Lietuvoje: Teisiniai Aspektai ir Apmokestinimas

Žalos atlyginimas yra svarbus teisinis institutas, užtikrinantis asmenų, patyrusių nuostolių dėl kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, teisių gynimą. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Civilinį kodeksą (CK), Viešųjų pirkimų įstatymą (PĮ) ir kitus specialiuosius įstatymus.

Šiame straipsnyje aptarsime žalos atlyginimo be PVM aspektus, įskaitant tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, taip pat viešųjų pirkimų procedūras ir draudimo aspektus. Aptarsime, kaip žalos atlyginimas yra apmokestinamas, kokios yra tiekėjų teisės viešuosiuose pirkimuose ir kokios pareigos tenka draudėjams ir draudikams.

Turtinė ir Neturtinė Žala: Apmokestinimo Ypatumai

Pirmiausia svarbu nusistatyti, ar gautos pajamos yra skirtos atlyginti asmens patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Mokestine prasme, turtinei ir neturtinei žalai yra taikomos skirtingos sąlygos.

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.249 str.).

Neturtinė žala, arba kitaip dar vadinama moralinė žala, apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str.). Vienu metu asmuo gali patirti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.

Sumos turtinei žalai atlyginti yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų (GPM įstatymo 17 str. 1 d. 31 p.). Išimtis taikoma tik vienai turtinės žalos rūšiai - negautoms pajamoms - jos nepriskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų ir yra apmokestinamos bendra tvarka. Visais kitais atvejais, gavus atlyginimą už patirtą turtinę žalą (turto sugadinimą, praradimą, gydymosi ar kitokias išlaidas), mokėti GPM nereikės. Turtinės žalos atlyginimui skirtos sumos neapmokestinamos nepriklausomai nuo to, ar žala buvo priteista teismo, ar dėl jos buvo susitarta kitu būdu, nesikreipiant į teismą.

Tuo tarpu sumos, gautos neturtinei žalai atlyginti, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tada, kai šios sumos buvo priteistos teismų (GPM įstatymo 17 str. 1 d. 31 p.). Jeigu dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo susitarta nesikreipiant į teismą, gyventojo gautos sumos bus apmokestinamos GPM. Taigi, siekiant išvengti neturtinės žalos apmokestinimo GPM, reikėtų pasirūpinti, kad susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų patvirtintas teismo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įstatymas suteikia neapmokestinimo lengvatą tiek turtinės (išskyrus negautas pajamas), tiek neturtinės žalos atlyginimui gautoms sumoms.

Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įvairius faktorius, pavyzdžiui:

• Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu.
• Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta.
• Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį.
• Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio.
• Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.

Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).

Tiekėjo Teisės ir Žalos Atlyginimas Viešuosiuose Pirkimuose

Žalos atlyginimas yra vienas iš PĮ įtvirtintų tiekėjo teisių gynybos būdų, kuomet tiekėjui dėl perkančiojo subjekto neteisėtų veiksmų pirkimo procedūrų metu praradus galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, suteikiama teisė reikalauti iš perkančiojo subjekto atlyginti tiekėjo patirtus nuostolius (tiesioginius ar netiesioginius nuostolius), perkančiajam subjektui taikant deliktinę civilinę atsakomybę.

Tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas ir jų aiškinimą konstitucinėje jurisprudencijoje, PĮ nenustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimčių, todėl perkantieji subjektai yra įpareigoti atlyginti visus tiekėjo patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurie yra išreiškiami piniginė išraiška.

Pagal kasacinio teismo praktiką, Lietuvoje yra įtvirtinta dviejų pakopų procedūra, siekiant PĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka reikalauti iš perkančiojo subjekto tiekėjo patirtos žalos atlyginimo. Kasacinis teismas nustatė, kad reikalauti nuostolių atlyginimo iš perkančiųjų subjektų tiekėjai gali tik tada, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuoti perkančiojo subjekto neteisėti veiksmai, kuriais pažeistos tiekėjo teisės, ir labiausiai tikėtina, kad jis būtų laimėjęs viešą pirkimą bei sudaręs viešo pirkimo sutartį (prejudicinė byla).

Ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiojo subjekto, reikia įrodyti tik perkančiojo subjekto neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (t. y. nereikia įrodyti perkančiojo subjekto kaltės).

Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Tiesioginius nuostolius sudaro tiekėjo realiai patirti dalyvavimo pirkimo procedūroje kaštai, t. y. Paraiškos ar pasiūlymo rengimo ir pateikimo kaštus, kurie tiekėjų teisėtų interesų pažeidimo atveju tampa tiesioginiais nuostoliais, tiekėjai patiria nepriklausomai nuo to, ar jie bus paskelbti pirkimo laimėtojais ir su jais bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ar ne (nebent pirkimo sąlygos nustato kitaip).

PĮ 113 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę tiekėjui reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo tais atvejais, kai perkantysis subjektas pažeidė PĮ nustatytus reikalavimus, o dėl tokio pažeidimo tiekėjas nepagrįstai prarado galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Komentaro autorių nuomone, PĮ 113 straipsnio 3 dalyje pateikiama pasiūlymo parengimo išlaidų sąvoka apima tiekėjo išlaidas, patirtas rengiantis pateikti, rengiant ir pateikiant pasiūlymą ar paraišką pirkime, pavyzdžiui, vertimo, kelionės, apžiūros, spausdinimo, darbuotojų ir kt. PĮ 113 straipsnio 3 dalyje pateikiama sąvoka dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos apima tiekėjo išlaidas, patirtas tiek rengiantis pirkimo procedūroms, rengiant ir pateikiant pasiūlymą ar paraišką pirkime patirtas išlaidas, tiek ir dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidas, pavyzdžiui, kelionių į derybas, vertėjo, maketo ar pavyzdžio gamybos ir kitas su dalyvavimu pirkime susijusias išlaidas.

Reikalaujant nuostolių iš perkančiojo subjekto, svarbi dalis tenka įrodinėjant priežastinį ryšį, t. y. siekiui įrodyti, kad, jeigu perkantysis subjektas nebūtų padaręs pažeidimo (neteisėtai neatmetęs pasiūlymą arba neteisėtai palikęs tiekėją, kurio pasiūlymas privalėjo būti atmestas), nukentėjęs tiekėjas būtų sudaręs ir įvykdęs pirkimo-pardavimo sutartį bei nebūtų patyręs žalos, t. y. būtų gavęs tas pajamas, kurias teisėtai tikėjosi gauti.

Kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl neteisėtų perkančiojo subjekto veiksmų ir nustatant priežastinį ryšį tarp perkančiojo subjekto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, perkančiajam subjektui tenka pareiga įrodyti, kad nepaisant perkančiojo subjekto neteisėtų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių pirkimo-pardavimo sutartis su žalos atlyginimo reikalaujančiu tiekėju nebūtų sudaryta ar tiekėjas nebūtų buvęs pajėgus įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį.

Žalos atlyginimo tvarka

Žalos atlyginimo tvarka viešuosiuose pirkimuose yra reglamentuota Viešųjų pirkimų įstatymo 113 straipsnyje.

1. Tiekėjas gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo tik tais atvejais, kai neteisėtai sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia PĮ 111 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Tiekėjas negali kartu reikalauti ir tiesioginių nuostolių, ir netiesioginių nuostolių atlyginimo.
3. Tiekėjas turi teisę reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo tais atvejais, kai perkantysis subjektas pažeidė PĮ nustatytus reikalavimus, o dėl tokio pažeidimo tiekėjas nepagrįstai prarado galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Šios nuostatos užtikrina, kad tiekėjai, patyrę žalą dėl neteisėtų perkančiųjų subjektų veiksmų, turėtų veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Draudimo Aspektai ir Draudėjo Pareigos

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.

Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.

Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.

Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos.

Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).

Atsakingas draudikas moka išmoką draudėjui (apdraustajam) dėl atlygintos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo kreipęsis į atsakingą draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą, laikėsi Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 27 punkto nuostatų.

Apibendrinant, žalos atlyginimas be PVM Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir išsamios teisinės analizės. Tiek asmenys, patyrę žalą, tiek ir subjektai, atsakingi už jos atlyginimą, turi žinoti savo teises ir pareigas, kad būtų užtikrintas teisingas ir efektyvus žalos atlyginimas.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

tags: #yra #numatyta #jog #turto #neremontuojant #zala