„Žalgirio“ arena: Kauno vizitinė kortelė – istorija, architektūra ir reikšmė miestui

Kauno „Žalgirio“ arena - didžiausia multifunkcinė arena Baltijos šalyse bei legendinio krepšinio klubo Kauno „Žalgirio“ namai. Nuo krepšinio rungtynių iki meno parodų - „Žalgirio“ arena tapo namais įvairiausio spektro renginiams ir milijonams įsimintinų akimirkų. Šiandien Kauno be „Žalgirio“ arenos jau neįsivaizduojame.

Sunku glaustai pristatyti „Žalgirio areną“ Kaune, dar vadinamą tiesiog Kauno arena, pastatą. Visų pirma dėl to, kad šis objektas kupinas prasmių, simbolių. Tai nenuostabu, mat pagrindinį jo autorių - Eugenijų Miliūną - galima drąsiai pavadinti tikru postmodernizmo Lietuvoje apologetu.

Pažvelkime į šio įspūdingo statinio istoriją, architektūrą ir reikšmę Kaunui.

Statybos istorija ir arenos atidarymas

2008 m. rugsėjo 26 d. Nemuno saloje buvo iškilmingai įkasta kapsulė, simbolizuojanti Kauno sporto arenos statybų pradžią. Įkasus kapsulę su pergamentu, kitas jo egzempliorius atiduotas saugoti Kauno miesto muziejui.

2010 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė statomiems Kauno pramogų ir sporto rūmams suteikti „Žalgirio“ vardą.

„Žalgirio“ arena buvo pradėta statyti dar 2008 m. rugsėjį ir, nors darbus buvo numatyta užbaigti 2010-aisiais, jie užsitęsė beveik iki „Eurobasket 2011“ pradžios. Iš viso arenos statybos kainavo 168,8 mln. litų.

2011 m. rugpjūčio 18 d. surengtas iškilmingas „Žalgirio“ arenos atidarymo renginys. Po jo arenoje buvo sužaistos pirmosios krepšinio rungtynės, kuriose Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė nugalėjo tuometinius Europos čempionus - Ispanijos krepšininkus.

Arenos atidarymo šventę pradėjo kompozitoriaus Vidmanto Bartulio ir poeto Gintaro Patacko sukurta oratorija „Tas kosmiškas krepšinio jausmas“. Kartu su pusantro šimto šokėjų scena paverstoje krepšinio aikštelėje pasirodymą surengė Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir Kristina Jatautaitė. Šiems garsiems atlikėjams pritarė Petro Bingelio vadovaujamas Kauno miesto simfoninis orkestras.

Po šventinės programos sveikinimo kalbas sakė garbingi „Žalgirio“ arenos svečiai, tačiau vienam iš jų pasirodymą scenos viduryje apkartino švilpianti tūkstantinė minia. Tai buvo Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. „Kaunas yra jėga. Kaunas yra Lietuvos krepšinio sostinė. Ačiū Kaunui už čempionišką darbą. Ačiū už tai, ką darėte, darote ir darysite“, - kauniečiams bandė įtikti A.Kubilius, tačiau švilpimas nesiliovė.

Ovacijų sulaukė „Žalgirio“ arenos savininkas Vladimiras Romanovas, į savo rankas paėmęs simbolinį raktą jis tarė: „Nuo šios akimirkos šis auksinis raktas priklauso „Žalgiriui“. O „Žalgiris“ priklauso visai Lietuvai. Mes esame viena didelė ir galinga šeima.“ Statinį pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir arenoje pirmą kartą nuskambėjo Lietuvos nacionalinė giesmė.

Viena iš moderniausių arenų visoje Europoje įsikūrusi unikalioje vietoje - Nemuno saloje. Ji ne tik brangiausia, bet ir prabangiausia iš visų čempionato arenų - rūbinėse yra ir sūkurinės vonios, o visoje arenoje sumontuotos išskirtinės kokybės kėdės.

Šiandien Kauno be „Žalgirio“ arenos jau neįsivaizduojame. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas sugrąžino į gerokai ankstesnius metus, kai tik ėmus diskutuoti apie arenos poreikį, gal kokiais 2002 ar 2004 m., buvo atliekama studija, siekiant parodyti, kokią įtaką arena turėtų miestui.

Anot vedėjo, tada Kaunas nežibėjo - mažėjo gyventojų, beveik niekas nieko nesistatė. Tad tikslas buvo atgaivinti centrinę miesto dalį. Aplink Nemuno salą buvo dykros, o studija parodė, kokį impulsą verslui, naujoms statyboms suteiktų arena Nemuno saloje. Šiandien matome su kaupu besipildančius, tuo metu gal kiek utopiniais atrodžiusius planus.

Universalumas ir svarbūs renginiai

„Žalgirio“ arena yra didžiausia (39292,45 kvadratinių metrų ploto ir 380882 kubinių metrų ploto), moderniausia ir daugiausiai lankytojų galinti priimti arena Baltijos šalyse. Dėl ypač lanksčiai suprojektuotų erdvių ir konstrukcijų, arena gana greitai ir patogiai pritaikoma įvairaus masto renginiams: nuo sporto varžybų, ledo arenos iki įvairaus dydžio bei pobūdžio koncertų, spektaklių, kino festivalių, parodų ar net privačių renginių.

Arenoje įdiegti naujausi unikalūs sprendiniai, kurie suteikia ypatingos kokybės akustikai, apšvietimui ir geram matomumui per įvairaus pobūdžio renginius. „Žalgirio“ arenoje gali vykti bet kokio lygio renginiai: nuo kamerinio, skirto keletui tūkstančių žmonių, iki aukščiausio lygio koncertų, skirtų daugiau nei 17500 žiūrovų.

2012 m. rudenį Kauną sudrebino įspūdingas renginys - „Monster X Tour“ šou, pademonstravęs „Žalgirio“ arenos universalumą. Vietoje krepšinio aikštelės arenoje buvo supilta 1200 tonų žemių, molio ir durpių, iškilo kalnai ir tramplynai.

„Monster X Tour“ šou „Žalgirio“ arenoje 2012 m.

2018 m. balandį „Žalgirio“ arenoje buvo surengtas pasaulio ledo ritulio čempionato 1B diviziono kovos. Per čempionato laisvas dienas ant ledo buvo klojamas krepšinio parketas, o Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šventė dvi pergales ir pateko į Eurolygos finalo ketvertą. Šį pasiekimą vainikavo ir Lietuvos ledo ritulininkų pergalė bei patekimas į pasaulio 1A divizioną.

2023 m. gegužę „Žalgirio“ arenoje buvo surengtas šaliai ir Kauno miestui istorinis Eurolygos finalo ketverto turnyras. Į Kauną atvyko keturios stipriausios Eurolygos komandos, o finalo ketvertą aplankė tūkstančiai sirgalių iš užsienio.

Dabar džiaugiamės tuo, apie ką anksčiau bijojome svajoti. Daug čia atvykusių atlikėjų buvo pirmieji, pralaužę ledus visam regionui. Bijojome svajoti ir apie Eurolygos finalinį ketvertą. Turiu pritarti, jei man kas vaikystėje būtų pasakęs, kad ketvirtadienį po darbų galėsiu nuvažiuoti pasiklausyti „50 Cent“, būčiau tik nusijuokęs. O dabar paprakaitavęs per „Rammstein“ galiu per 20 minučių grįžti namo ir jau gulėti lovoje.

„Didžiausia mano darbovietės stiprybė - universalumas. Ji yra greita, patogi ir pasiruošusi priimti bet kokį renginį. Galime šiandien kviesti į baletą, rytoj į krepšinį, poryt į Robbie Williamso koncertą, tada galim pažiūrėti boksą, o savaitę pabaigti su dailiuoju čiuožimu“, - E. Miliūno projektui negaili pagyrų M.

Kaip didžiausią iššūkį Mantas prisimena 2018-uosius: vienu metu arenoje vyko Pasaulio ledo ritulio čempionato B grupės varžybos ir atkrintamosios dėl patekimo į Eurolygos finalinį ketvertą. Ledą keitė parketas, ir taip kelis kartus per savaitę. Dabar, pasak pašnekovo, būtų lengviau, nes tuomet tai darė pirmąkart.

Po daugiau nei dešimtmečio darbo galime salę kitam renginiui pervilkti ir vos per 3 val. Tai reiškia, kad jeigu 22 val. baigiasi krepšinis, 1 val. nakties jau galime priimti rytojaus koncerto organizatorius su paruošta scena. Kaip didžiausią iššūkį Mantas prisimena 2018-uosius: vienu metu arenoje vyko Pasaulio ledo ritulio čempionato B grupės varžybos ir atkrintamosios dėl patekimo į Eurolygos finalinį ketvertą. Ledą keitė parketas, ir taip kelis kartus per savaitę. Dabar, pasak pašnekovo, būtų lengviau, nes tuomet tai darė pirmąkart.

„Žalgirio“ arena skaičiais:

Architektūra ir ryšys su aplinka

Architektūra - tai mąstymas“, - trumpai savo požiūrį į architektūrą apibūdina vienas „Žalgirio“ pramogų ir sporto rūmų Kaune (toliau - „Žalgirio“ arenos) autorių architektas Eugenijus Miliūnas.

Pirmasis „Žalgirio“ arenos konkursas įvyko 1998 m. Anuomet vieta jam buvo parinkta Kalniečių gyvenamajame rajone Kaune, kurį laimėjo architektų Eugenijaus Miliūno, visų žinomo kaip Simas, ir Algimanto Bublio kūrybinė grupė.

Įterpdami masyvų arenos pastatą tarp dviejų urbanistinių antipodų, vargu ar galėjo ką nors iš esmės pakeisti. Tačiau architektai nenuleido rankų - ėmė ieškoti kelių kaip grąžinti šiai vietovei humanišką Kauno mastelį. Buvo minčių plėsti statybas prie “Žalgirio” arenos pietryčių salos dalyje, išsaugant natūralią gamtinę aplinką likusioje.

„Žalgirio” arenos tūriu pavyko iš dalies atitverti garažą nuo Nemuno ir Aleksoto šlaitų. Tuo pačiu arena tapo nauja komplekso dalimi, kanalas - vidaus elementu.

Grįžtant prie arenos architektūrinio sprendimo, reikia pastebėti, kad nors apskritai arenų architektūros raiška yra be galo įvairi, tačiau jų erdvinė struktūra įvairuoja sąlyginai nedideliu tipų skaičiumi, mat statinių, skirtų masiniams žiūrovų renginiams, diferenciacija jau nuo antikos laikų buvo laipsniška ir ganėtinai pastovi, prisiminkime Koliziejų Romoje ir XX a. statinius.

Pasirinktas daugiakampis tūris duotoje situacijoje leido šviesos šešėlių žaismu vizualiai suskaldyti milžinišką tūrį, priartinti jį prie prarasto šioje vietovėje Kauno mastelio, tokiu būdu sukuriant ryšį tarp techninės- industrinės ir gamtinės aplinkos.

„Žalgirio arena“ Kaune

„Žalgirio arena“ Kaune, dar vadinama tiesiog - Kauno arena, yra unikalus architektūros objektas Kauno, o ir visos Lietuvos kontekste; ir tikrai - ne nuobodus.

Tvarumas ir ekologija

Kaune esanti „Žalgirio“ arena tapo pirmąja sporto arena pasaulyje, turinčia tvariųjų pastatų sertifikatą BREEAM In-Use. BREEAM yra plačiausiai pasaulyje paplitęs pastatų poveikio aplinkai ir žmogui vertinimo standartas bei sertifikavimo sistema.

Dviejų dalių „Žalgirio“ arenos auditas truko 8 mėnesius - buvo vertinamas pats pastatas ir jo valdymo procesas. Arenos įvertinimas buvo - „Very good“, tačiau ji turi potencialo pastato valdymą dar kilstelėti iki „Outstanding“ lygio.

Pasak areną vertinusio Evaldo Savicko, UAB „Vesta Consulting“ direktoriaus ir licencijuoto „BREEAM In-Use“ tarptautinio auditoriaus, „Žalgirio“ arena šiame vertinime neteko taškų, nes sunkiojo transporto judėjimo trajektorija sklype kerta automobilių stovėjimo aikštelės zoną, o tai neužtikrina geriausios saugaus eismo praktikos.

„BREEAM In-Use sertifikato siekimas leido areną ne tik paversti energetiškai efektyvesne ir draugiškesne aplinkai, tačiau ir įpareigoja nuolat stebėti ir rinkti suvartojimo duomenis, atlikti apklausas, analizuoti rezultatus, rinkti medžiagų, gaminių, įrenginių specifikacijas bei mėginius. Tai yra nuolatinis ir tęstinis procesas.

tags: #zalgirio #namai #aruodas