Kanapė (lot. Cannabis) - magnolijūnų (Magnoliophyta) gentis, priklausanti kanapinių (Cannabaceae) šeimai. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų, vertinamas dėl užauginamo pluošto ir sėklų.
Kanapių auginimo istorija Lietuvoje
Apie kanapes kaip žemės ūkio ar pramoninį augalą Lietuvos žemdirbystės istorijoje duomenų yra nedaug. Manoma, kad kanapės ir soros buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų Lietuvoje. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje).
Šykštokų duomenų apie šį augalą aptikta senojoje mokslinėje-pažintinėje bei specializuotoje literatūroje. Šiek tiek rašytinių šaltinių saugoma kai kurių bibliotekų fonduose. Paminėtinos: Antano Vyčo parengta ir 1954 metais išleista 32 puslapių knygelė su iliustracijomis „Kanapių auginimas" bei brošiūra „Linai ir kanapės", kurią apie 1930 m. Kaune išleido kooperatyvų sąjunga „Linas". Leidinėliuose pateikiama ne tik auginimo, bet ir derliaus dorojimo technologija, iliustracijose pavaizduota pluoštinio tipo kanapės botaninė charakteristika bei įvairios derliaus sudorojimo mašinos.
Kanapės yra tirtos Naujosios Vilnios bei Savitiškio bandymų stotyje, o akademikas J. Kriščiūnas knygoje „Augalininkystė" 1959 m. rašė, kad pietinio tipo kanapės gerai dera Lietuvoje, išaugina gerus pluošto ir sėklų derlius.
Teisinis reglamentavimas
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nurodo, kad kanapių auginimas Lietuvoje uždraustas, remiantis 1961 m. Jungtinių Tautų organizacijos priimta bendrąja konvencija dėl narkotinių medžiagų, kurioje teigiama, kad „Tais atvejais, kai dėl susidariusių šalyje ar teritorijoje sąlygų opijinių aguonų, kokamedžio ar kanapių kultivavimo uždraudimas, jų nuomone, yra tikslingiausia priemonė siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę bei užkirsti kelią narkotinėms medžiagoms patekti neteisėton apyvarton, suinteresuotoji Šalis tokį kultivavimą uždraudžia".
Tačiau yra duomenų, kad 1956 m. Lietuvoje buvo pasėta 331 ha kanapių, o 1964 m. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuriame įvardijami ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiami auginti augalai (opijinės aguonos, kanapės bei kokamedžiai), bet ir teisinė atsakomybė juos pasėjusiems, įsigaliojo 1998 m. sausio 25 d.
Nors vėliau šio įstatymo straipsniai ar atskiros jų dalys kelis kartus buvo keičiami, tačiau nuo paskutiniosios 2010 m. lapkričio 11 d. Europos Sąjungoje leidžiama auginti tokių veislių kanapes, kurios sukaupia augale ne daugiau kaip 0,2 proc. THC. ES Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge tokių kanapių yra net 44 veislės.
Auginantys šio tipo kanapių sėklinę medžiagą žemdirbiai sėklų sertifikate privalo įrašyti ne tik sėklų daigumo, ar 1 000 sėklų vnt.
Kanapių auginimas Europoje
Kanapių su mažu THC kiekiu auginimo plotai Europos Sąjungos šalyse išlieka daugmaž pastovūs - apie 10-12,5 tūkst. ha. Pagrindinė kanapių (pluoštui ir sėkloms) augintoja yra Prancūzija, pastaraisiais metais auginanti 54 proc. viso kanapių ploto ES. Nemažai pluoštinių kanapių auginama Vokietijoje - 11 proc., Didžiojoje Britanijoje - 9 proc., Lenkijoje ir Italijoje - po 6 proc., Ispanijoje - 4 procentai.
Pažymėtina, jog pastaraisiais metais sparčiai didėja sėjamosios kanapės plotai Latvijoje. Latvijos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, technines kanapes šioje šalyje leista auginti nuo 1996 m. Kanapių auginimą reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, kuriame nurodoma, kokių rūšių ir veislių kanapes galima auginti, taip pat vietinės reikšmės reglamentas, numatytas Latvijos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme. Latvijoje šiuo metu pluoštines kanapes leidžiama auginti tik atvirame lauke.
Kanapių veislės ir THC kiekis
Jau ne kartą spaudoje rašėme apie unikalius kanapių komponentus - kanabinoidus. Du iš jų - ypatingi. Tai THC (delta 9 tetrahidrokanabinolis), veikiantis žmogaus psichiką, ir CBD (kanabidiolas), šį poveikį mažinantis.
Paprastai kanapės skirstomos į:
- narkotinio tipo, turinčios 1-20 proc. THC;
- vidutinio tipo, turi 0,3-1,0 proc. THC;
- pluoštinio tipo, turi <0,3 proc. THC.
Upytėje 2011 metais buvo atliktas taikomasis mokslinis tyrimas, finansuotas Lietuvos žemės ūkio ministerijos, siekiant ištirti THC kiekį kanapių augaluose. Tikėtasi, kad, nustačius, kuriuo augimo tarpsniu kanapių augaluose susikaupia didžiausias THC kiekis, kanapių auginimo kontrolė bus argumentuota.
Tyrimą atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus laboratorija, vadovaudamasi Europos Sąjungos reglamentais, Jungtinių Tautų metodinėmis rekomendacijomis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertinėje praktikoje taikomu standartinio tyrimo procedūros aprašymu.
Paprastai kanapių vegetacija tęsiasi apie 120 dienų. Veislė USO 31, nors sukurta Ukrainoje, platinama per Prancūzijos kooperatyvą. Ji apibūdinama kaip labai ankstyva. Kaip ankstyvos, pristatomos Lenkijoje sukurtos veislės Beniko, Bialobrzeskie bei Prancūzijoje sukurta Fedora 17. Upytėje augintos ir vidutinio ankstyvumo veislės Santhica 27 ir Felina 32 bei labai vėlyvos - Epsilon 68 ir Futura 75. Visos jos sukurtos Prancūzijoje. Bandymuose anksčiausiai subrendo veislė USO 31, jos vegetacija nuo sudygimo iki sėklų subrendimo tęsėsi 128 dienas, o kitų veislių - net apie 141 dieną.
Pirmieji visų veislių ėminiai THC nustatymui paimti prieš žydėjimą, kai augalų viršutinių lapų pažastyse buvo susiformavę pumpurai ar jų užuomazgos. Antrą kartą ėminiai paimti žydėjimo metu. Kanapės turi vyriškus ir moteriškus žiedus, kurie gali būti ant vieno augalo (vienanamės) arba ant atskirų augalų (dvinamės). Dauguma šiuolaikinių kanapių veislių, kurios auginamos pluoštui ir sėkloms, yra vienanamės - t. y. moteriškieji ir vyriškieji žiedai yra viename augale. Moteriškųjų ir vyriškųjų žiedų santykis priklauso nuo veislės ir gali būti skirtingas atskiruose augaluose. Žydėjimas prasideda tuomet, kai randama moteriškųjų žiedų. Trečiasis ėminys paimtas po žydėjimo, kai jau rasta subrendusių sėklų. Kanapių sėkla yra mažas riešutas su kietu apvalkalu. Nesubrendusios sėklos būna žalios, šviesiai žalsvos spalvos, o subrendusios - rusvos, pilkšvos, dažnai išmargintos tamsesnėmis dėmelėmis.
Ištyrus THC sankaupas pateiktose analizėms kanapių veislėse nustatyta, kad tirtų veislių augaluose kanabinoido tetrahidrakanabinolio koncentracija neviršijo leistinos ES šalyse normos (0,2 proc.) ir buvo nuo 0,001 iki 0,09 procento. Veislės Santhica 27 augaluose tetrahidrokanabinolio rasta mažiausi kiekiai, prieš žydėjimą šiose kanapėse buvo tik 0,001 proc., o žydėjimo metu - 0,003 proc. THC. Ši veislė sukurta Prancūzijoje ir reklamuojama kaip neturinti THC. Nedaug šio kanabinoido rasta ir veislės USO 31 augaluose.
Remiantis tyrimų rezultatais, mėginių iš pasėlio ėmimą patartina planuoti ne kalendoriniu grafiku, bet atsižvelgiant į augalo ontogenezės tarpsnius.
Kanapių panaudojimas
Pastaruoju metu sėjamosios kanapės pluoštinis tipas vertinamas Europoje kaip celiuliozės žaliava dėl didelio celiuliozės kiekio stiebuose. Yra netgi terminas, kuris į lietuvių kalbą gali būti verčiamas kaip „popierius be medžio" (Tree-free paper) - tai popierius, gaminamas vien iš žolinių augalų: kanapių, linų, kukurūzų, javų šiaudų celiuliozės.
Pramonines kanapes nuo 1998 m. kovo 13 d. leista auginti Kanadoje, jos pasėtos 1998 m. vasarą. Įstatymu reglamentuota, kad pramoninės kanapės turi turėti mažiau kaip 0,3 proc. THC.
Pagrindinė kanapių produkcija - pluoštas ir sėklos. Kanapių pluoštas gali būti naudojamas pramonės gaminiuose grynas (100 proc.), tačiau jis dažnai maišomas su kitais natūraliais - linų, medvilnės arba šilko - pluoštais. Tekstilės gaminiai dažniausiai gaminami iš 55 proc. kanapių ir 45 proc. medvilnės pluošto mišinio.
Perdirbus kanapių stiebus, gaunama ir nemažai atliekų, t. y. stiebo medienos, kuri dar vadinama spaliais. Kanapių spaliai naudojami statybinėms medžiagoms gaminti, mulčiui, kraikui ir kt.
Sėklos naudojamos maistui, pašarams, kaip žaliava aliejui arba kaip dauginamoji medžiaga. Aliejaus išeiga iš sėklų yra 30-35 proc. Jo sudėtyje yra apie 80 proc. pagrindinių riebalinių rūgščių. Daugiausia linolo rūgšties (omega-6) - apie 55 proc. ir alfa-linoleno (omega-3) - apie 22 procentus. Kanapių aliejus yra naudojamas ir kosmetikai, dažams gaminti bei maistui.
Kanapių sėklų išspaudos yra vertingas pašaras daugelio rūšių gyvuliams. O sėklos jau nuo seno buvo naudojamos maistui, paukščių lesalams ir kaip masalas žvejyboje. Tai yra puikus dietinis produktas, nes kanapių sėklose yra apie 30 proc. riebalų, apie 20 proc.
Sveikos kanapių sėklos taip pat yra puikus šaltinis papildyti organizmo atsargas mikroelementais: fosforu, magniu, cinku, variu ir manganu.
Kanapių sėklų maistinė vertė (100g):
| Maistinė medžiaga | Kiekis |
|---|---|
| Riebalai | 30g |
| Baltymai | 20g |
| Omega-6 | 55% |
| Omega-3 | 22% |
| Fosforas | - |
| Magnis | - |
| Cinkas | - |
| Varis | - |
| Manganas | - |
Perspektyvos Lietuvoje
Reikėtų tyrimus pratęsti, kad kuo geriau būtų galima pažinti šį įdomų ir be priežasties neigiamai vertinamą Lietuvoje augalą ir pagrįsti jo - kaip ne žalingo, o naudingo augalo - autoritetą.
Pluoštinių kanapių auginimas ir iš jų gaunamos žaliavos panaudojimas pluoštui, biokuro gamybai, taip pat maistinėms ir pašarinėms sėkloms, aliejui, leistų plėtoti verslą, didintų Lietuvos konkurencingumą su kitomis šalimis.
Juk liko iki šiol Lietuvoje augintų pluoštinių linų perdirbimo pramonė. Galbūt modernizavus šias įmones, jas būtų galima pritaikyti ir kanapių pluošto gamybai. Iš krizės brendančiai valstybei labai svarbu gaminti tai, kas tinka eksportui.