Šiame straipsnyje aptariamos įvairios problemos Lietuvoje, pradedant nuo žalos atlyginimo klausimų po avarijų daugiabučiuose ir baigiant politinėmis bei socialinėmis aktualijomis.
Vilniaus miestas žemėlapyje
Daugiabučių avarijos ir įrangos nuoma
Vienas iš pavyzdžių, kai žmogus, išsinuomojęs įrangą terasai, susidūrė su problema, nes nebuvo perspėtas, kad į nuomos komplektą neįeina elektrinis suktuvas. Tokiais atvejais kyla klausimas, kaip atlyginti žalą ir užtikrinti, kad įranga būtų pilnai komplektuota. Turime du įrangos tipus. Viename reduktorius eina kartu su elektrine pavara, kitame eina tik reduktorius ir elektrinę dalį reikia turėti savo.
Kelių remonto problemos ir gyventojų padėtis
Labiausiai kaimynai susirūpinę Janinos Alšauskaitės, gyvenančios Paupio gatvėje, padėtimi. Po kelio remonto moters namas liko išvis be privažiavimo. Vietoje anksčiau buvusio keliuko dabar - nuovaža, kuri atsiremia į nukastą kalną, o iš kitos pusės likęs tik siauras takelis, einantis per naujai iškastą griovį. Pasak problemą parodžiusio Pakalniškių gyventojo Česlovo, kol nebuvo griovio, prie namo dar buvo galima privežti malkų, o dabar ir tai tapo neįmanoma. Apie šią situaciją informavome vicemerą M. Urvakį ir sužinojome, kad ši problema lig šiol niekam nebuvo žinoma. „Via Lietuva“ atstovai aiškino pamanę, kad namas negyvenamas, todėl nuovažos ir neįrengę. M. Urvakis sakė, jog J. Alšauskaitės atvejis visiems buvo naujiena. „Vievio socialinio darbo organizatorė moka bendrauti gestų kalba, tad J. Alšauskaitę gali išklausyti ir reikalingą informaciją jai perduoti.
Politika ir visuomenė
2016 metų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu demokratų kandidatė Hilary Clinton pusę Trumpo rinkėjų įvardijo kaip „basket of deplorables“. Palieku tą ištrauką čia, paskutinių kelių mėnesių politinėse diskusijose ir akcijose paplitusių patyčių kontekste. Dauguma suvokia, tiesa? Todėl nesistebėkime ir mūsų “daugumos” valdžios veiksmais. Ne tiek ir daug visuomenės juos skiria nuo atviro orbaniško realpolitik. Nesistebėkime ir turtingiausių Europos šalių neryžtingumu, nes Vokietijoje tik 36 proc. rossiją vertina kaip pagrindinę grėsmę. Tai noro priešintis, galimai kinetinei ar esamai hibridinei rossijos agresijai, eroziją: "Ar čia dėl šito, aš turiu stengtis, kažką dar aukoti, tipo dar kariaut reikėtų? Dėl to visai nenuostabu, jog turime tokius menkus skaičius. Nenuostabu, jog šalį valdo atsitiktiniai žmonės, kurie jau metus nesugeba net pradėti dirbti.
Šiandien, mums stovint priešais Prezidentūrą meninėje akcijoje „Aš (at)stovėsiu iki galo. Pro šalį ėjęs buvęs ministras pirmininkas ir buvęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis priėjo prie pakylos, pakėlė kumštį į viršų ir sušuko: „Šaunuoliai! Tik nepasiduokit!“, o priartėjęs pridūrė: „Ir tik nesileiskit apgaudinėjami. Aš žinau tą publiką. Gali mėgti, gali nemėgti, bet jis tikrai žino „tą publiką“.
Kaip korupcija jus veikia? | „Transparency International“
Kultūra ir atsakomybė
Kūrėjų, kaip ir visos kultūros bendruomenės pasipiktinimas yra tik protesto prieš antikultūrą politikoje pasireiškimas. Bet kultūra yra ne tik saviraškos, bet ir atsakomybės už mūsų valstybės ateitį forma.
Partizanų veikla ir vertinimas
2010 m. vasario 23 d. Seime atidaryta paroda, skirta paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio atminimui pagerbti. Paroda surengta nepaisant to, kad 1949-1952 m. A. Kraujelis nužudė 11 civilių žmonių, o 1990 m. gegužės 2 d. „Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) dokumentuose, pažymėtuose grifu LYA, f. K-1, ap.58, b. 4778/3 rašoma: „1949 09 26 A. Kraujelis nušovė Utenos švietimo sk. vedėją B. Stasiulionį (t. 1, 1.76, priedas), 1949 11 05 A. Kraujelis nušovė L. Gečienę (t. 1, 1.101, 108-110, 118-110, priedas), 1949 12 06 A. Kraujelis nušovė apylinkės tarybos pirmininką L. Lapušauską ir jo žmoną Viktoriją (t. 1, 1.159, priedas), 1951 08 11 A. Kraujelis nušovė Anykščių rajono „Pergalės“ kolūkio pirmininką Rutkauską (t. 1, 1.224, 238-39, 280, priedas), 1951 12 2-3 A. Kraujelis dalyvavo nužudant Litvinavičių, Vrubliauską, Adamonienę ir pats nušovė komjaunuolę Šidlauskaitę (t. 2, 1.8-12, priedas), 1952 06 12 A. Kraujelis nušovė Molėtų rajono kolūkio pirmininką V. Utkiną ir sužeidė Aluntos skaityklos vedėją J. Sakalį (t.2., 1.219-220, 245, priedas), 1952 12 22 A. Kraujelis nušovė Molėtų rajono „Kaniūkų“ kolūkio pirmininką E. Satkūną (t. Tačiau Lietuvos politikai nieko nelaukia, jiems ir be jokių tyrimų aišku, kad A. Kraujelis yra lietuvių tautos didvyris, 1997 m. pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. J. Jurgelio nuomone: „Tai darydamas A. Kraujelis ne kartą pažeidė Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio (LLKS) Baudžiamąjį statutą (statutas įsigaliojo 1949 m. spalio 10 d.). Statutas numatė, kad partizanai mirties bausme gali bausti tik valdžios pareigūnus, ypač žiauriai vykdžiusius okupacinės valdžios priemones. Tačiau pasigendama duomenų, kad A. Kraujelio nužudyti asmenys būtų vykdę kokias nors žiaurias priemones.
Ši informacija kelia klausimus apie tai, kaip vertinti partizanų veiklą ir jų atsakomybę už civilių gyventojų žūtis.
Korupcija ir atsakomybė
Nuo baudžiamosios atsakomybės Aukščiausiajame teisme išsigelbėjusio M. Sinkevičius veiksmus ėmė tirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) - taip atsitiktų daugumai susitepusių valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, jeigu socialdemokratų pramušinėjamos Baudžiamojo kodekso pataisos būtų priimtos. Susikompromitavusiųjų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai net nebūtų pradedami, jeigu padaryta žala neviršytų 20 tūkst. Pasidomėjus, kokia nuobauda (sankcijos) buvo skirtos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos akiratyje atsidūrusiam M. Buvo pripažintas tik pats Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo faktas, tačiau VTEK neinicijavo jokių siūlymų dėl nuobaudos skyrimo ar sankcijų taikymo M.
Eduardas Kriščiūnas tarnautojams mažiausi rūpi, nes nėra tiesioginės atsakomybė savuoju turtu dėl savivaldybės nuostolių, net nekalbant apie dažniausiai fiktyvius konkursus užimti valstybės taranutojo pozicijai. Tai jei ties dideliais dalykais taip vyksta ir niekam nerūpi, tai ties mažais dalykais dar mažiau visiems rūpės.
Šiaulių istorija ir migracijos politika
Šita istorija visada liks atmintyje kaip migracijos politikos rasizmo ir Lietuvos uždarumo pasekmė. Šiauliečiai turėjo kažką gražaus. Dabar gatvėje liko uždarytos durys, ir vietnamietės pusseserės, kurios čia niekada nenorės grįžti.
Visuomenės nuomonė ir internetas
Internetas nėra įrankis, kaip, pavyzdžiui plaktukas. Tai labiau kultūrinė erdvė kaip, pavyzdžiui, Vokietija. Todėl politikoje reikia mokėti išjungti internetą ir būtina turėti draugų. neremkite partijų - remkite darbotvarkes. Neremkite politikų - remkite idėjas. O politika yra puiki terpė ir bėgimui nuo savęs, nuo savo pralaimėjimų. Ir po to taip skauda politikams, kai ant jų kibirus pamazgų išpila. Ypač dabar, kai absoliučiai didžioji lietuviškos komunikacijos dalis vyksta privačiuose vienos kompanijos - feisbuko - serveriuose, kai valstybinės komunikacijos strategijų rodos visiškai nėra, o pavienių šalių finansiniai ir net komunikaciniai pajėgumai toli atsilieka nuo dižiųjų korporacijų.
Pokyčiai nutinka tada, kai kas nors juos stumia, o ne kai per teliką eiliniam piliečiui parodoma. Bet ten net nebesikišu, nes kovoti su tokio dydžio užsakovu - ne mano jėgoms. Manau, kad pradėti verta nuo smulkesnių objektų, kur užsakovas yra Viešasis asmuo.
Medžioklės įstatymai ir visuomenės nuomonė
Pirmiausia apie viso šito reikalo „background‘ą“ - visas šitas spaudimo dėl naktinių taikiklių įteisinimo vajus kilo dar tuomet, kai LMŽD vadovavo odiozinis jos pirmininkas Bronius Bradauskas, vienas ryškiausių tuometinės LDDP (o paskui LSDP) politinių veikėjų ir mano (bei ne tik mano) matymu - sovietinės nomenklatūros medžioklės supratimo apologetas bei „kataloginis“ jos atstovas. Tiesa, tuomet jis reikalaudavo ne tik naktinių taikiklių įteisinimo, bet ir kitų to paties medžioklinio „supročio“ lygmens smagumų - kai kurių saugomų rūšių gyvūnų (pvz., lūšių) medžioklės įteisinimo, vilkų medžioklės limitų panaikinimo ir t. t. ir panš. Aš tuo metu kaip tik darbavausi Aplinkos ministerijoje bei, kaip jau minėjau, tarpe kitų kuravau ir šią sritį, tad atsiminimai dar ligšiolei ryškūs iki skausmo. Šiuo metu tokias (tik gal vos „papudruotas“) idėjines vėliavas neša jau kiek naujesnė ir jaunesnė nuvorišų karta tose pačiose organizacijose ar į jas panašiose.
Vilniaus architektūra ir paveldas
Vilnius garsėja kaip baroko sostinė. Vilniaus senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis. Šioje grupėje buvo aptarinėjama daug pastatų PP, todėl galima bandyti apibendrinti tai, kas projektuojama ir statoma. Pastebimas akivaizdus autentiškumo ir originalumo siekius atmetantis, unifikuotų formų ir ritmikos rinkinys, sąlygotas dabartinių realijų siekti ne kokybės, savitumo ar originalumo, o kiekybės - kuo daugiau, tuo geriau.
Bet yra vienas mūsų visų viešų erdvių niekaip nepaliekantis koktumas - higienos trūkumas. Vagonai nauji, sėdynės patogios, o visi kampai, kilimai, WC apėję purvais. Baisiai nemalonu. nes mūsų Vilnius irgi nerealus ir dar vis turi šansų. Daug dar turi, jei va taip stop ir susiprastų žmonės, kaip reikšminga tai, kas jau mums palikta miesto. Erdvių, gamtos, architektūros, taip pat ir medinės, paveldas.
Želdynų normos ir realybė
Pvz. Bet dar liūdniau yra tai, kad visai nesvarbu kokia ta norma įrašyta popieriuose, nes jos niekas net neketina užtikrinti. Netikite? Tada paskaitykite Vilniaus BP2030 aiškinamąjį raštą, kur parašyta, kad norma yra tik 3,5 m² ir jos užtikrinimui reikėtų suformuoti bent 1300 ha atskirųjų želdynų.
Šios problemos rodo, kad Lietuvoje yra daug sričių, kuriose reikia pokyčių ir atsakomybės.
tags: #zalos #atlyginimas #del #avarijos #daugiabutyje