Atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal Lietuvos BK

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra rimta problema, už kurią numatyta teisinė atsakomybė. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia atsakomybė gresia už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą Lietuvoje, kokios yra administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ribos, bei kaip veikia draudimo mechanizmai tokiose situacijose.

Baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą

Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Baudžiamojo kodekso straipsniai:

• 187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas. Objektas - nuosavybė. Dalykas - svetimas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas.
• 188 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo.
• 189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.

Objektyvioji pusė: Veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Nusikaltimas gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Materiali nusikaltimo sudėtis. Būtinuoju požymiu yra padariniai - turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Baigtinumas - nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe ar jis sugadinamas.

Subjektyvioji pusė: Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą galima esant tyčiai (tiesioginė ar netiesioginė). Motyvai įvairūs.

Kas laikoma turto sunaikinimu ir sugadinimu?

Sunaikinimas - tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis nustoja egzistuoti, visiškai praranda savo vertę ar tampa netinkamas naudoti ar vartoti pagal paskirtį: sudeginimas, susprogdinimas, sudaužymas, išardymas, supjaustymas, suplėšymas, išpylimas, skerdimas, ištirpimas ir t. t. Sunaikintas turtas - kai netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį.

Turto sugadinimas - tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis tik iš dalies nuvertėja ar praranda savo naudingąsias savybes. Šie padariniai ir rodo veikos baigtumo momentą. Toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirti, Pavyzdžiui: sudaužyti automobilio šviestuvai, sulaužytos namų durys.

Tiek sunaikinimas, tiek sugadinimas turi atitikti neteisėtumo požymį, nes gali būti atvejų, kai tai daroma savininkui leidus, vykdant teismo sprendimą, esant tam tikram ūkiniam poreikiui arba būtinajam reikalingumui ir pan.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra numatytas ir kitose nusikalstamose veikose, kuriomis kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į visuomenės saugumą, viešąją tvarką bei dorovę.

BK yra numatyti šie nusikaltimai, kurių sudėtys realizuojamos tyčia sunaikinant ar sugadinant turtą: turto prievartavimas (181 str.), viešosios tvarkos pažeidimas (284 str. 1 d.), riaušės (283 str.), teroro aktas (250 str.), eismo saugumo taisyklių pažeidimas (281 str.).

Tais atvejais, kai turto sunaikinimas ar sugadinimas buvo vien tik šių nusikalstamų veikų padarymo būdas ar padarinys, veika paprastai nekvalifikuojama pagal BK 187 ar 188 straipsnį.

Sunaikintas turtas - kai netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį: fiziškai sunaikinimas (sudeginamas); praranda vartojamąsias savybes (maisto produktai); lieka tik turto dalis (po gaisro - pamatai); nors ir nepažeidžiamas - nustoja egzistuoti kaip turtas.

Tačiau, nuosavo turto sunaikinimas ir sugadinimas nekvalifikuotinas pagal BK 187, 188 straipsnius, tačiau tam tikrais atvejais gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal kitą BK straipsnį, pavyzdžiui, už viešosios tvarkos pažeidimą.

Administracinė atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą

Administracinė atsakomybė numatyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 115 straipsnį. Pagal šį straipsnį, už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta administracinė atsakomybė.

Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje. Tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.

Žalos atlyginimas už sugadintą turtą

Kiekvienu turto sugadinimo atveju kreipiamasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tam, kad už žalą atsakingi asmenys būtų surasti, prisiimtų atsakomybę ir atlygintų žalą.

Konteinerių niokojimas ir atsakomybė

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) susiduria su atliekų konteinerių niokojimo problema. Nuo 2020 m. pradžios dėl konteinerių suniokojimo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras į teisėsaugą kreipėsi 41 kartą. Per šį laikotarpį buvo fiksuoti 37 sudeginimo atvejai, 1 susprogdinimas, 2 konteinerių korpuso sulaužymo atvejai ir 1 tyčinio maišo supjaustymo atvejis. Dėl neatsakingai gyventojų išmetamų atliekų - tepalų, skysčių, lakštinio stiklo ar statybinių atliekų - per metus sugadinama vidutiniškai 30 pusiau požeminių atliekų konteinerių.

Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

„Galvojimas, kad sudegė ne mano, o kažkieno konteineris - klaidingas, nes nenustačius už tokį sudeginimą atsakingo asmens, finansiniai nuostoliai, patirti už atliekų konteinerių sutvarkymą ar pakeitimą, gula ant mūsų visų - rinkliavos mokėtojų - pečių, tad visi tampame už tai atsakingi“ - įvertindamas nuostolių dydžius, sako T. Vaitkevičius.

Labai kviečiame visus, kurie pastebi vandalizmo atvejus, pranešti mums arba policijai.

Aikštelėse įrengti pusiau požeminiai konteineriai ne tik gerina estetinį miesto kraštovaizdį, bet ir yra 5 kartus talpesni nei įprastiniai konteineriai.

Draudimo aspektai

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.

Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.

Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.

Aplinkosauga ir žalos atlyginimas

Kad gamtos ištekliai, esantys tiek valstybinėje, tiek privačioje teritorijoje, būtų teisėtai naudojami, o mums nekiltų teisinių pasekmių tiesiog dėl nežinojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis: „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Erika Stonkutė žurnalo TEISMAI.LT skaitytojus supažindina su šios institucijos veikla aplinkos apsaugos srityje, pristato civilinių bylų, kuriose nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo priteisimo, ypatumus - atvejus, kai kylančią civilinę atsakomybę nustatyti ir priteisti žalą iš kaltų asmenų kreipiamasi į teismus, žalos nustatymo ir apskaičiavimo mechanizmą, aptaria priteistų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą aplinkosaugos srityje bei pateikia patarimų gamtos išteklių naudotojams.

- Kokia yra Jūsų institucijos paskirtis užtikrinant aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje?

- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas) tikslas - užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Šios institucijos darbuotojai kontroliuoja, ar asmenys vykdo Aplinkos apsaugos įstatyme ir kituose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus taršos prevencijos, atliekų (išskyrus radioaktyviąsias) tvarkymo, gamintojų / importuotojų pareigų vykdymo, cheminių medžiagų naudojimo ir genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo kontrolės, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos srityse. Taip pat vykdo pavojingų objektų kontrolę, prižiūri, ar tinkamai apskaičiuojami ir deklaruojami aplinkosauginiai mokesčiai, teikia administracines paslaugas, nagrinėja asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, juos konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą, vykdo prevencinę veiklą ir kt.

- Kokiais atvejais Jūsų institucija dažniausiai kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka?

- Dažniausiai teismams teikiame ieškinius dėl kraštovaizdžiui ir žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Kraštovaizdžiui (želdiniams) žala padaroma, kai saugotini medžiai ir krūmai kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, genimi neturint atitinkamos savivaldybės administracijos išduoto leidimo. Tokio pobūdžio pažeidimus padaro tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Žuvų ištekliams padaroma žala, kai vykdoma žvejyba draudžiamu būdu, įrankiais, laiku, vietoje ir pan. Tokius pažeidimus dažniausiai daro fiziniai asmenys.

- Kaip apskaičiuojama gamtai padaryta žala? Kaip veikia žalos atlyginimo mechanizmas - ar dažniau žala atlyginama geranoriškai, ar esate priversti kreiptis į teismą? Ar susiduriate su kokiomis nors padarytos žalos dydžio įrodinėjimo problemomis teisme?

- Aplinkai padaryta žala pagal savo pobūdį priskiriama prie sudėtingų objektų, jos dydis nustatomas pagal žalos apskaičiavimo metodikas, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Departamento pareigūnai, skaičiuodami padarytos žalos aplinkai dydį, privalo griežtai vadovautis metodikose nurodytais žalos skaičiavimo metodais ir dydžiais.

Asmeniui, padariusiam žalą aplinkai, administracinio nusižengimo tyrimo metu, prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinama žodžiu apie galimybę gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kitus nuostolius, išaiškinant geranoriško žalos atlyginimo tvarką ir pasekmes. Jei asmuo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos pagal pateiktą žalos aplinkai apskaičiavimą aplinkai padarytos žalos neatlygina, tuomet pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą ir bylą perduoda teritoriniam administracinių bylų nagrinėjimo skyriui. Šie skyriai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įsiteisėjus nutarimui medžiagą su informacija apie aplinkai padarytą žalą perduoda civilinių bylų ir teisės skyriui. Pastarojo skyriaus specialistas surašo pasiūlymą gera valia atlyginti žalą. Asmeniui pateikus motyvuotą ir pagrįstą prašymą, žalos mokėjimas gali būti išdėstytas dalimis. Jei žala aplinkai neatlyginama, kreipiamasi į teismą dėl žalos priteisimo.

Mūsų duomenimis, iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo arba išsiuntus pasiūlymą žalą atlyginti gera valia atlyginama apie 40-50 proc. prašomų žalų visos Lietuvos mastu. Kitais atvejais kreipiamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo arba su ieškiniu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Departamentas civiline tvarka kreipiasi į teismą ne tik dėl žalų priteisimo, bet ir dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, uždrausti priimti atliekas, įpareigoti jas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas). Kadangi žalos apskaičiavimas detaliai reglamentuotas metodikose, įrodinėjimo problemų nekyla. Mažindami žalos dydį teismai dažniausiai vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

- Ar priteisiamos piniginės sumos tokios kategorijos bylose, Jūsų duomenimis, kompensuoja gamtai padarytą žalą? Kaip toliau panaudojamos į Jūsų institucijos biudžetą teismine tvarka surenkamos lėšos?

- Žalos dydis apskaičiuojamas pagal metodikose nurodytas formules ir patvirtintus bazinius tarifus, kurie nėra maži, todėl priteistos sumos gamtai padarytą žalą kompensuoja. Pavyzdžiui, už be savivaldybės išduoto leidimo sunaikintą medį gali tekti sumokėti (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą) nuo 3 iki 13 Eur. Už žuvų ištekliams padarytą žalą gali tekti sumokėti nuo 1,5 iki 580 Eur už vienetą, o už sunaikintą žinduolį - nuo 145 iki 5 070 Eur. Esant tam tikroms aplinkybėms žala gali būti mažinama arba didinama net kelis kartus. Visos šiuo mechanizmu surinktos lėšos panaudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti ir gausinti; žuvų ištekliams atkurti ir saugoti; medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo priemonėms; aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ir jų gausinimo programoms, schemoms, planams, įstatymų ir kitų teisės aktų projektams rengti; moksliniams taikomiesiems darbams, aplinkos monitoringui, poveikio aplinkai vertinimui; aplinkosaugos srityje švietimui, mokymui, specialistų kvalifikacijai kelti, leidybai, aplinkosaugos informacijai skleisti, aplinkos apsaugos renginiams ir konkursams organizuoti, tarptautinių projektų ir sutarčių aplinkosaugos srityje įgyvendinimo išlaidoms apmokėti ir t. t.

- Pakalbėkime apie statistiką. Kiek teisminių ginčų, susijusių su padaryta žala gamtos ištekliams, aplinkos apsaugai, civilinio proceso tvarka Departamentas inicijavo per pirmąjį šių metų pusmetį? Ar apskritai teismų praktika tokio pobūdžio ginčuose yra nuosekli ir kaip dažnai tokius civilinius teisinius ginčus tenka analizuoti ir kasaciniame teisme?

- Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Departamento iniciatyva iš viso Lietuvos teismuose pateikta apie 60 pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinių dėl padarytos žalos gamtai / aplinkai atlyginimo priteisimo. Džiugu, kad pastaraisiais metais teismų praktika nusistovėjo ir yra nuosekli, o 2019-2020 m. kasacinių skundų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepateikta.

- Kokį patarimą duotumėte Lietuvos Respublikos gyventojui ar čia veikiančiai įmonei, naudojantiems gamtos išteklius bei aplinką ir nenorintiems jiems padaryti žalos, dėl kurios gali kilti civilinė atsakomybė?

- Piliečiams ir įmonėms, naudojantiems gamtos išteklius, juos tvarkantiems, siekiantiems taršos aplinkai prevencijos ir pan., rekomenduočiau užsukti į Departamento interneto svetainę www.aad.lrv.lt ir skiltyje „Konsultacijos“ ieškoti atsakymų į kylančius klausimus pagal rūpimą temą (pavyzdžiui, vanduo, atliekos, gamtos apsauga, kraštovaizdis ir t. t.). Be to, kaip jau minėjau, viena iš Departamento veiklos sričių yra konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą fiziniams bei juridiniams asmenims. Asmenims Departamente teikiamos šios konsultacijos: patvirtinta rašytinė konsultacija, rašytinė konsultacija, konsultacija žodžiu, atvykus į Departamento teritorinį padalinį, viešoji konsultacija, konsultacija per seminarą. Tad neradę atsakymų viešose konsultacijose Departamento interneto svetainėje, vadovaudamiesi mūsų įstaigoje patvirtintomis Asmenų konsultavimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, asmenys turi teisę kreiptis į Departamentą konsultacijos dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų taikymo.

tags: #zalos #nustatymas #sunaikinant #turta #bk