Pastaraisiais metais, kartu su augančiomis statybomis, daugėja ir norinčių drausti turtą. Didėja ir visuomenės sąmoningumas, kadangi tai vienintelis efektyviausias būdas apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių. Tačiau netinkamai apsidraudus, gali būti atlyginti ne visi patiriami nuostoliai. Todėl svarbu įsigilinti į draudimo sutarties sąlygas ir žinoti tikrąją savo turto vertę.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti draudžiant turtą, kad nelaimės atveju būtų galima gauti maksimalią kompensaciją.
Kodėl Turto Draudimas Yra Svarbus?
Pastaraisiais metais draudimas išpopuliarėjo dėl augančių būsto paskolų skaičiaus ir investicijų į nekilnojamą turtą. Imant paskolą, bankai reikalauja būsto draudimo.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia suma yra draudžiamas turtas. Apdrausto turto vertė turi atitikti draudimo sumą. Jei ši suma - draudimo suma - yra lygi rinkos ar paskolos vertei, tai žalos atveju pagal draudimo sąlygas gali būti atlyginta ne visa nuostolių suma.
Pavyzdžiui: paskolos vertė gali būti 300 tūkst. Lt, o būsto vertė - 500 tūkst. Lt. Todėl sudegus būstui, draudimo bendrovė atsiskaito su banku, o asmeninės įdėtos lėšos nepadengiamos.
Apdraudus būstą visa atstatomąja verte, jį galima pilnai atstatyti draudimo įmonės lėšomis (draudimo išmoka), bankas turės naują įkeitimo objektą, o apsidraudęs asmuo - tą patį, tik naujai sutvarkytą būstą. Svarbiausia korektiškai nustatyti būsto atstatomąją vertę ir jo draudimo sumą.
Kaip Tampama Turtingu? 3 Žingsių, Patikrinta Praktika, Pasyvios Pajamos ir Ankstyva Pensija
Visa atstatomoji vertė yra suma pinigų, už kurią galima iš naujo pastatyti tokį patį pastatą sutarties sudarymo metu, ne kažkada, kai pastatas buvo pastatytas, bet šiandien, kai priimamas sprendimas sudaryti draudimo sutartį.
Dažniausios Klaidos Draudžiant Būstą
- Imant nedidelę paskolą, apsidraudžiama tik paskolos vertei. Tokiu atveju draudimo suma būna mažesnė už turimo turto atstatomąją vertę ir žalos atveju gali būti atlyginta tik dalinė nuostolių suma.
- Besidraudžiant pateikiamas netikslus būsto plotas, tokiu būdu ir draudimo suma paskaičiuojama neteisingai.
- Nepateikiama visa svarbi informacija, pvz., draudimo apsauga gali negalioti, jei apdraustame pastate vykdomas remontas, nebaigti statybos darbai. Todėl reikėtų sudaryti statybos darbų draudimo sutartį.
- Baigus statybas būstas neįregistruojamas registro įmonėje. Tada nėra aišku, ar namas atitinka projekto ir visus statybos reikalavimus, ar projektinis plotas atitinka realų.
- Nepateikus informacijos apie papildomus statinius prie pastato ir jų nesant kadastro byloje, jie lieka neapdrausti.
- Neperskaičiuojama būsto draudimo suma, kai jo vertė iš esmės pakinta.
Todėl labai svarbu atidžiai išnagrinėti draudimo sutarties sąlygas ir įsitikinti, kad pateikta visa reikalinga informacija.
Turto Draudimas: Apsaugokite Ne Tik Būstą, Bet Ir Jame Esantį Turtą
Apsidraudus būstą, verta pagalvoti ir apie jame esančio turto draudimą. Dažniausiai žalos atveju nukenčia ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas, ir jeigu yra apdraustas tik vienas iš jų, žmogui nėra atlyginamas visas jo patirtas nuostolis. Be to, paprastai draudžiant kartu kilnojamą ir nekilnojamą turtą, taikoma nuolaida.
Sudarant turto draudimo sutartį, svarbu suteikti visą informaciją apie turimą išskirtinį turtą (vertybes, kolekcijas, antikvarinius daiktus ir pan.). Taip pat kaip ir draudžiant būstą, svarbu, kad būtų apdraudžiamas visas turtas (pvz., sudegus namui, kuriame namų turtas buvo apdraustas 80 000 Lt draudimo sumai, po žalos paaiškėjo, kad turto sudegė už 120 000 Lt, tokiu atveju apsidraudęs asmuo patirs 40 000 Lt nuostolį).
Pavyzdys: Jeigu butą apliejo vanduo ir nepataisomai sugadino baldus, būtų galima įsigyti analogiškus naujus baldus.
Žalos Atlyginimo Būdai
Draudimo sutartyse gali būti numatyti įvairūs žalos atlyginimo būdai: pilnas turto atstatymas, dalies turto atstatymas ar atstatymas, atėmus daikto ar pastato nusidėvėjimą. Apsidraudus naująja (atkuriamąja) verte už sugadintą ar dingusią nuosavybę, būtų išmokėta tokia suma, už kurią galima įsigyti analogišką naują daiktą arba pilnai suremontuoti sugadintas dalis. Tuo tarpu apdraudus turtą ne nauja verte, būtų skaičiuojamas nusidėvėjimas ir būtų atlyginama tik dalis nuostolių.
Kitas niuansas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį - ar yra nustatytos ribos, iki kurių mokama išmoka. Pavyzdžiui, jei sutartyje yra nuostata, kad už buitinę techniką atlyginama ne daugiau kaip nustatyta dalis nuo bendros turto vertės, turtas nėra pilnai apdraustas.
Ką Daryti Įvykus Nelaimei?
Įvykio atveju, svarbu išlikti ramiems ir atlikti veiksmus, kurie padės teisingai užregistruoti žalą:
- Užkirskite kelią žalos plitimui: Priklausomai nuo žalos pobūdžio, imkitės protingų priemonių galimai žalai išvengti ar jai sumažinti ir laikykitės draudimo bendrovės nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti.
- Nelaimingų atsitikimų žalos atveju: Nedelsiant ne vėliau kaip per 48 val. - kreipkitės į gydymo įstaigą. Gaukite ir pateikite medicininius dokumentus apie nustatytą diagnozę ir paskirtą gydymą. Laikykitės gydytojo nurodymų ir stenkitės sumažinti nelaimingo atsitikimo ar ligos pasekmes. Praneškite apie įvykį internetu arba telefonu ne vėliau kaip per 30 dienų, mirties atveju - per 20 dienų.
- Asmens civilinės atsakomybės žalos atveju: Visų pirma, suteikite pagalbą nukentėjusiajam, iškvieskite greitąją pagalbą. Informuokite nukentėjusįjį asmenį (užliejimo atveju - kaimyną), kad turite draudimą ir dėl patirtų nuostolių jis gali kreiptis į draudimo bendrovę. Tuomet patys užregistruokite žalą draudimo bendrovės savitarnoje arba trumpuoju numeriu.
Taip pat, svarbu nepamiršti, kad turtu reikia rūpintis taip, lyg neegzistuotų draudimo sutartis.
Transporto Priemonių Draudimas: Dėmesys Detalėms
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs: draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Pavyzdžiui: Jeigu draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims, teismas gali priteisti iš draudėjo 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Vairuotojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Tačiau: Savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies.
Todėl, sudarant draudimo sutartį, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos draudimo rizikai, ir informuoti apie jas draudiką.
Kaip Teisingai Užregistruoti Žalą Po Eismo Įvykio?
Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, kvieskite policiją. Kitais atvejais, jeigu tarpusavyje sutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę.
Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas) savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas, o nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui.
Svarbu atsiminti, kad:
- Nepradėkite remontuoti transporto priemonės, būsto, kito turto ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos.
- Jei savanorišku Kasko draudimu apdraustas automobilis nukenčia dėl duobių, patartina į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tada Jums būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir būtų išsaugota Jūsų drausmingumo kategorija.
Būsto Nuoma: Kaip Išvengti Ginčų Dėl Užliejimo?
Netrukus prasidėsiantis rugsėjis ir nauji mokslo metai kaskart pagyvina šalies didžiųjų miestų būstų nuomos rinkas - jas užplūsta studentai. Tačiau tiek butus nuomojantis, tiek ir nuomojant visada tikėtini įvairūs iššūkiai ar nelaimingi įvykiai. Specialistai skaičiuoja, kad būsto užliejimas vandeniu yra viena dažniausių situacijų, dėl kurių patirti nuostoliai gali sukelti ginčus.
Anot ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovės Margaritos Čebelienės, vanduo būstą užlieja dėl skirtingų aplinkybių. Tačiau, jos teigimu, dažnu atveju tokių situacijų kaltininkai - prakiurę vamzdžiai, trūkusios skalbimo mašinos žarnelės ar kiti santechniniai gedimai.
„Jei bute gyvenantis studentas jį užliejo vandeniu, o kartu ir kaimynus, ir įvykis nutiko ne dėl tyčinių nuomininko veiksmų, tuomet kaimynui atstovaujantys draudikai dėl žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Nuostoliai gali būti išieškomi ir iš nuomininkų, tačiau tokia praktika - ypač reta - tai priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų“, - pastebi M. Šias galimas rizikas privalu įvertinti ir joms pasiruošti.
„Abiem pusėms būtina aptarti rizikas dar prieš pasirašant ilgalaikės nuomos sutartį. Ginčų, konfliktų ir papildomų rūpesčių galima išvengti nuomotojo bei nuomininko pareigas ir atsakomybes apibrėžiant aiškiai ir nedviprasmiškai“, - teigia M.
Draudimo ekspertė rekomenduoja nuomotojo paklausti, ar nuomos objektas yra pirktas su paskola. „Įvykus nelaimei svarbu jos neslėpti, apie įvykį iškart pranešti būsto savininkui. Mat žalos nuslėpimas arba bandymas nuostolius sutvarkyti patiems gali lemti dar didesnes finansines išlaidas“, - pažymi M.
Anot specialistės, studentams taip pat verta susipažinti su virš ir apačioje nuomojamo būsto gyvenančiais kaimynais, apsikeisti kontaktais. Būstų savininkams tinkamai pasiruošti nuomoti būstą, pasak M. Čebelienės, taip pat svarbu.
„Nuomos sutartyje rekomenduoju užfiksuoti, kokius daiktus perleidžiate studentams. Juos nufotografuoti, nurodyti baldų, buitinės technikos vertę, aprašyti būklę, trūkumus bei defektus, pastebėtus dar iki nuomos sutarties sudarymo.
„Mūsų patirtis rodo - buto užliejimas sukelia nemenkus ne tik emocinius, bet ir finansinius iššūkius. Tačiau gyventojų turto draudimu apsidraudę gyventojai gali apsisaugoti nuo nenumatytų išlaidų, nes žalas draudimo įmonė kompensuoja tiek būstų savininkams, tiek ir kaimynams“, - reziumuoja M.