Kelmės rajone, vaizdingame Padubysio kaime, Žanas ir Lina Talandžiai kuria ypatingą vietą - sodybą, kurioje pagalbos ranka tiesiama tiems, kurie kovoja su priklausomybėmis, ieško gyvenimo prasmės ar tiesiog jaučiasi vieniši. Ši sodyba, nors ir susiduria su iššūkiais, tapo viltimi daugeliui.
Vaizdingas Padubysio kaimas, Kelmės rajonas. Šaltinis: Etaplius.lt
Sodybos Istorija ir Misija
Žanas Talandis, pats patyręs priklausomybių sunkumus, kartu su žmona Lina atrado savo gyvenimo prasmę padėdamas kitiems. Jų sodyba nėra tipiškas reabilitacijos centras. Su kiekvienu atvykusiu aš kalbu asmeniškai ir klausiu, kuo galiu padėti. Būna, kad ir negaliu“, - skėstelėjo rankomis pašnekovas.
Jie vadovaujasi popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais: „Tapkite draugais tiems, kurie neturi draugų. Tapkite šeima tiems, kurie neturi šeimos. Viskuo, ką turite, pasidalinkite vieni su kitais.“ Suklupusiems neretai pakanka Ž.Talandžio gero žodžio: „Geriausias gydytojas - kitas žmogus.“
Šeima sodybą Padubysyje rado ne iš karto. Pirmąją sodybą su broliu Remigijumi Žanas įsigijo Butkiškėje, netoli Kražių. Reikėjo pačiam, bet pirmiausia tiems, kurie nori pagalbos. Ne kovotojams. „Kol žmogus gali kovoti, jis sėdi ir geria „šnapsą“, kai pasiduoda, ieško pagalbos“, - pasakojo Žanas, į senovišką arbatinuką pildamas vandenį.
Tada vyriškis nuvažiavo pas Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį. Papasakojo, jog kažkas ne taip su žmona darosi. „Vyskupas išklausė ir atsakė, jog su manimi kažkas atsitikę. Tada šeima gyveno sodyboje Butkiškėse netoli Kražių. Ž.Talandis ieškojo šalia kito būsto, bet nesėkmingai.
„Vieną vakarą paprašiau žmonos, kad pažiūrėtų internete. Rado sodybą Padubysyje šalia Šiluvos. Atvykome pažiūrėti - pradėję leistis nuo Laugalio kalno širdimi pajutome, kad pirksime“, - pasakojo Ž.Talandis, paėmęs paskolą iš banko.
Žanas Talandis. Šaltinis: Etaplius.lt
Prieš pažintį su Ž.Talandžiu ji savanoriavo Vokietijoje - rūpinosi paaugliais, rūkančiais „žolę“, geriančiais alų ir susidomėjusiais neonacizmu. Lina veždavo paauglius į buvusią Aušvico koncentracijos stovyklą Lenkijoje ir aiškindavo, kiek blogio yra padarę naciai. Grįžusi į Lietuvą Lina išgirdo apie Plungės rajone, Pakutuvėnų kaime, gyvenančią bendruomenę. Ten rengiamos stovyklos šeimoms, taip pat narkomanų ir alkoholikų reabilitacija.
Nelengvai ryšys mezgėsi ir su Ž.Talandžiu. Pajutęs meilės daigus vyras norėjo sprukti iš Pakutuvėnų nebaigęs reabilitacijos. Dar likimo draugas jį protino: „Tu įsimylėjai Liną?! Pažiūrėk į veidrodį, kaip tu atrodai! Ji - su aukštuoju išsilavinimu, o tavo universitetai - su grotomis.“ Mergina taip pat kratėsi minties apie draugystę su vyresniu alkoholiku. Linos tėvas yra alkoholikas, tad ji žinojo, kokio gyvenimo gali tikėtis.
Bet alkoholikui ir socialinei darbuotojai buvo lemta gyventi kartu. Kai jie susižadėjo, Ž.Talandis pasakė: „Galiu pažadėti tik tai, kad su manimi nebus liūdna.“ Per 14 santuokos metų moteris vos kelis kartus liūdėjo ir niekada nematė vyro išgėrusio.
Šalia naujųjų namų jis surado kitą sodybą, kurioje įkurdina nelaimėlius. Antroje sodyboje laikomos didelės bandos karvių, avių ir ožkų. Bendruomenės nariai rūpinasi ūkiu, spaudžia sūrius, kepa duoną. Maisto ir darbo jiems netrūksta.
Gyvenimo Istorijos
Sodyboje išsigelbėjimą rado įvairūs žmonės. Štai keletas jų istorijų:
- Vacys: Į alkoholio liūną įklimpęs kaunietis, kurį nuo savižudybės išgelbėjo senolė, pasiūliusi arbatos ir suteikusi nakvynę. Vėliau Vacys atrado kelią į Ž.Talandžio sodybą ir čia liovėsi gerti.
- Turtinga mergina: Nuo antidepresantų priklausoma mergina iš turtingos šeimos, kuri, praleidusi savaitę sodyboje ir pamačiusi kitų žmonių kančias, nusprendė grįžti namo ir spręsti savo problemas pati.
- Dailininkas iš Marijampolės: Menininkas, netekęs darbo ir atstumtas artimųjų dėl girtavimo, rado prieglobstį sodyboje ir vėliau įkūrė lėlių teatrą.
- Ilja: Septynis kartus už vagystes teistas vyriškis, kuris, praleidęs devynis mėnesius sodyboje, tapo pamaldus ir liovėsi vogti. Vėliau jis gavo virėjo darbą sostinės kavinėje ir įkūrė nuosavą įmonę, kurioje įdarbina žmones, išėjusius iš kalėjimo.
Šios istorijos rodo, kad sodyba Padubysyje yra daugiau nei tik vieta, kur galima pernakvoti. Tai bendruomenė, kurioje žmonės randa paramą, supratimą ir galimybę pradėti naują gyvenimą.
Tragedijos ir Išbandymai
Ž.Talandžiui ir jo šeimai teko patirti ir skaudžių išgyvenimų. Vasario 24-ąją nuo kelio nuslydo ir į Dratvinio upę įkrito mikroautobusas „Volkswagen Caravelle“. Juo važiavo Ž.Talandis su sūnumis - 4 metų Pranciškumi ir šešiamečiu Jurgiu, taip pat du sodybos gyventojai - 34 metų Algminas Banišauskas ir 42 metų Vladimiras Medvedevas. Gyvi liko du - Ž.Talandis ir jo sūnus Pranciškus.
Vietos gyventojai Ž.Talandžiui prasitarė, kad toje vietoje ne viena avarija įvykusi: „Gal tą kelią pagaliau sutvarkys?“ Ant Jurgio kapo tėvų valia parašyta ne mirties, o gimimo danguje data. Ž.Talandis tiki, kad žuvusio sūnaus gyvenimas baigėsi tik šiame pasaulyje.
„Jurgio išėjimas mane pamokė: reikia skubėti mylėti ir nebijoti tos meilės parodyti“, - kalbėjo Ž.Talandis.
Tarsi didelės nelaimės dar būtų negana, Šiaulių morge buvo sukeisti žuvusių sodybos gyventojų A.Banišausko ir V.Medvedevo palaikai. Artimiesiems teko juos perlaidoti.
Iššūkiai ir Kritika
Nepaisant kilnių tikslų, Talandžių sodyba susiduria ir su iššūkiais. Vienas jų - aplinkinių gyventojų nepasitenkinimas dėl netoliese įkurtos kiaulių fermos skleidžiamo kvapo. Padubysiškiai piktinasi, kad ferma įkurta be gyventojų pritarimo, šalia regioninio parko.
„Dvokas toks, kad net graužia akis ir girgžda tarp dantų“, - graudžiai šmaikštauja Dubysos regioniniame parke Kelmės r. esančių kelių kaimų gyventojai. Ūkininkams įkurdinus kiaulių fermą, rytais ir vakarais kelių kilometrų atstumu įsikūrusių sodybų gyventojai dūsta nuo aštraus dvoko.
Žanas Talandis, gyvenantis Padubysio kaime su žmona Lina ir būriu mažamečių vaikų, sako: „Aš ne tam sodybą kaime nusipirkau, kad kiaulių mėšlą uostyčiau. Pernai dar nebuvo tiek smarvės. Bet šiemet... Kai ferma kūrėsi, žmonės baiminosi, kad bus baisu. Bet kad taip baisu, niekas negalėjo pagalvoti“
Skirutiškiai sako, kad niekas nei klausė, nei informavo, kad kone jų sodybos kieme bus įkurta kiaulių ferma. Ir ji pati, ir jos kaimynai tyli, niekam nesiskundžia. Kenčia, nes mano, kad situacija nepasikeis. Nes juk ferma šiaip sau neatsirado.
Fermos vadovas Ignius Sutkus teigia, kad jam visiškai neaišku, kodėl gyventojai junta dvoką ryte ir vakare. Jei kentėtų dėl jo fermos, tai smarvę jaustų nuolat. Jis teigė, kad gyventojai kvapus prisigalvoja.
Nepaisant šių sunkumų, Žanas ir Lina Talandžiai toliau tęsia savo misiją, padėdami tiems, kuriems reikia pagalbos, ir kurdami bendruomenę, grįstą meile, supratimu ir atjauta.
Talandžių Šeima
Žanas ir Lina Talandžiai augina šešis vaikus: Gabrielę, Mykolą, Rapoliną, Jurgį, Pranciškų ir Augustiną. Šeima vertina paprastumą, natūralų maistą ir laiką, praleistą kartu. Jie augina gyvulius, spaudžia sūrius ir džiaugiasi galėdami suteikti vaikams galimybę augti gamtoje. Lina studijavo socialinį darbą, bet praktikoje susidūrė su jo ribotumu. „Mokė mus, mokė, o nuvažiavau dirbti ir supratau, kad nieko iš mano darbo nebus. Valstybė žmogui duoda garantijas, bet ne džiaugsmą. Jis vis vien lieka vienišas, nemylimas ir niekam nereikalingas“, - svarstė jauna moteris.
Talandžių šeimos moto: „Tapkite draugais tiems, kurie neturi draugų, tapkite šeima tiems, kurie neturi šeimos, tapkite bendruomene tiems, kurie neturi bendruomenės. Visa, ką turime, pasidalykime vieni su kitais“.
Žanas ir Lina Talandžiai su vaikais. Šaltinis: Krastožinios.lt
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika
1972-aisiais gimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika". Ji septyniolika metų fiksavo sovietinės valdžios bei jos talkininkų daromus nusikaltimus ir juos viešino Vakaruose. Per mano rankas perėjo daugybė į „Kronikos" redakciją atsiųstų faktų, kuriuos reikėdavo tik tvarkingai suguldyti į eilinį leidinio numerį.
1968-1988 metai buvo ne tik priespaudos, bet ir kovos metai, kai pamažu budo Lietuvos kunigai, tikintieji žmonės ir visa Lietuva. Šiuose užrašuose pabandžiau kuo tiksliausiai parodyti tuos priespaudos ir kovos metus. Buvo laikotarpių, kai rašiau dienoraštį, tik dėl savaime suprantamų priežasčių ne viską konkretizuodamas, buvo laikotarpių, kai dienoraščio rašyti negalėjau.
Čia sutiksite daug vardų ir pavardžių ne tik tų žmonių, kurie per sovietmetį kovojo ir kentėjo, bet ir tų, kurie vykdė priespaudą arba talkino priespaudos nešėjams. Tikiu, kad išaušus Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal net padarė atgailą.
Statistika
Šioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie Talandžių sodybos veiklą:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Sodybos įkūrimo metai Padubysyje | Prieš 8 metus |
| Pagalbos sulaukę žmonės | Neskaičiuojama, dauguma atvyko ne gydytis, o pagelbėti |
| "Prisikėlę" asmenys | Apie pusę visų apsilankiusių |
| Laikomų avių skaičius | 30 |
| Šeimos moto | "Tapkite draugais tiems, kurie neturi draugų, tapkite šeima tiems, kurie neturi šeimos, tapkite bendruomene tiems, kurie neturi bendruomenės. Visa, ką turime, pasidalykime vieni su kitais" |
Šie duomenys rodo, kad sodyba aktyviai veikia ir teikia pagalbą tiems, kuriems jos reikia.