Zarasų miesto senoji dalis - urbanistikos paminklas. Miesto urbanistinę vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialiniu - žiediniu gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu itin pabrėžta, aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. Sėlių aikštės planas, susidaręs nuo 1836-1837 metų iki XIX a. Kauno - D.Bukonto - Vytauto gatves, susidariusias 1836 m.
Zarasų viešosios bibliotekos veikla prasideda 1923 m. gegužės 15 d., kai Švietimo ministerija įsteigė Centrinio valstybinio knygyno Zarasų skyrių. Knygyno vedėju buvo paskirtas aktyvus kultūros veikėjas P. Skurka.
1932 m., Zarasams suteikus kurorto bei vasarvietės statusą, iš esmės pasikeitė miesto perspektyvos. 1936 m. skyrius pavadintas Zarasų valstybine viešąja biblioteka. 1950 m. biblioteka pavadinta rajonine biblioteka. 1973 m. pastačius naują vidurinę mokyklą, biblioteka įsikūrė buvusiose M. Melnikaitės vidurinės mokyklos patalpose (D. Bukonto g. 20). 1995 m. įstaiga pavadinta viešąja biblioteka.
1994 m. buvo įsigyti pirmieji du kompiuteriai ir kopijavimo aparatas. 1997 m., padedant Nacionalinės bibliotekos ir „Sigmantos“ specialistams, pradėtas kurti elektroninis katalogas UNICAT, vėliau perorganizuotas į LIBIS. Taip pat buvo sudarytos sąlygos vartotojams ir darbuotojams naudotis internetu. 1999 m. sukuriama interneto svetainė. 2001 m. kompiuterizuotas pirmasis Degučių filialas.
2005 m. įsteigti viešo interneto prieigos taškai Antazavės, Turmanto, Salako, filialuose, kuriuose įrengta po penkias kompiuterizuotas darbo vietas. 2009-2011 m., įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“, kompiuterizuotos visos kaimo bibliotekos.
Šiandien rajone veikia 16 struktūrinių padalinių: Antazavės, Antalieptės, Avilių, Baibių, Degučių, Dusetų, Imbrado, Ligoninės, Sadūnų, Salako, Samanių, Smalvų, Suvieko, Šniukštų, Štadvilių, Turmanto.
Zarasų rajono bibliotekose skaito 5727 vartotojai. 2017 m. apsilankė 125489 lankytojai. Vienas lankytojas bibliotekoje vidutiniškai apsilankė 22 kartus per metus. Knygų ir kitų dokumentų fondas 172418 egzemplioriai, iš jų 71451 vienetas. Vienam rajono gyventojui tenka vidutiniškai 10,6 dokumentų, vienam registruotam vartotojui - vidutiniškai 30 dokumentų. Bibliotekos vartotojams išduota 214313 dokumentai.
Zarasų viešojoje bibliotekoje ne viena paslauga vartotojams teikiama nuotoliniu būdu. Neišeidamas iš namų vartotojas gali perskaityti bibliotekos naujienas bibliotekos tinklalapyje, pasinaudoti bibliotekos informacijos ištekliais, gauti reikiamą informaciją, virtualiai pasikonsultuoti su bibliotekininku.
Priestato statyba
2004 metais pradėtas įgyvendinti bibliotekos senojo pastato rekonstravimo ir naujojo priestato statybos investicinis projektas. Projektavimo darbus atliko UAB ,,Archista“ iš Vilniaus (vadovas Kęstutis Akelaitis). 2005 metų vasarą darbai pradėti nuo senojo pastato renovavimo. 2006 metų lapkričio mėnesį prasidėjo naujojo priestato statybos darbai, kuriuos iš uteniškių 2014 metais perėme UAB ,,Nimetus“ iš Kauno. Viso projekto vertė - 2 733,33 mln. Eur, kurių 70 proc. sudaro Valstybės lėšos, 30 proc. - prisidėjo savivaldybė.
Paskutinįjį spalio penktadienį Zarasuose plačias erdves atvėrė vienas moderniausių Lietuvoje viešosios bibliotekos priestatas, kuriame įrengtos erdvės meno parodoms, naujai informacijai, medijų studija, ,,3D kinas”, fonoteka, žaisloteka, sukurta edukacinė erdvė vaikams, skaitykla, mokslinės ir užsienio kalbų literatūros fondai, ,,Kavos klubas” su terasa ant stogo, kur atsiveria nuostabūs Zaraso ežero vaizdai.
2015 m. buvo užbaigtas projektas „Zarasų viešosios bibliotekos pastato renovacijos ir priestato statyba” finansuotas iš Valstybės investicijų programos ir Zarasų rajono savivaldybės. Projektą administravo Zarasų rajono savivaldybė. Bibliotekai, esančiai tarp dviejų ežerų, buvo sudarytos sąlygos sukurti patrauklias erdves visoms skaitytojų grupėms, išplėsti ir pasiūlyti naujas informacines ir rekreacines paslaugas vartotojams.
Skaitytojai į viešąją biblioteką dabar patenka iš K. Būgos gatvės per priestatą - biblioteka pagaliau turi gražų ir matomą fasadinį įėjimą. Pirmame aukšte visus pasitinka informacijos ir parodų erdvė. Čia skaitytojai gali susipažinti su naujausiomis knygomis, meno albumais, veikia informacijos terminalas, organizuojamos tapybos, fotografijos, tautodailės parodos. Čia įsteigta paveikslų pakabinimo su apšvietimu įranga, pagaminti specialūs baldai: stendai, vitrinos.
Antrasis aukštas - pats moderniausias. Čia įsteigta Medijų studija, perkeltas ir išplėstas „Bibliotekos kinas” (dabar vaikai, jaunimas ir suaugusieji gali žiūrėti 3D filmus su specialiais akiniais), sudarytos konfortiškos sąlygos muzikos mylėtojams. Patiems mažiausiems vaikams įkurta žaisloteka su žaislinėmis knygelėmis, sūpuoklėmis, žaidimais.
Trečiame aukšte skaitytojai gali naudotis moksline literatūra: enciklopedijomis, žodynais, žinynais, istorijos, geografijos, medicinos ir kitų sričių spaudiniais. Smalsuoliai teleskopu gali stebėti žvaigždes, gamtą. Čia taip įrengtos patalpos užsienio kalbų literatūrai, yra keturi kompiuteriai su ausinėmis. Taip pat trečiame aukšte įkurta jauki skaitykla su žurnalais, laikraščiais ir elektroninėmis skaityklėmis.
Šalia - Kavos klubas: lankytojai gali skaityti spaudinius su kavos puodeliu rankoje, o vasaros metu net išeiti į atvirą terasą - skaityklą „Dvylika kėdžių”, kur pastatyti staliukai su kėdėmis, o nuo saulės ar lietaus galima pasislėpti po lauko skėčiais. Ketvirtame aukšte - apžvalgos aikštelė turistams, svečiams pasigrožėti Zarasaičio ežeru ir unikalia gamta.
Zarasų rajono žemėlapis
Architektūra ir dizainas
Ateinantys į galvą epitetai - paprasta, funkcionali, laisva, alsuojanti ir… poetiška. Patogi. Šio pastato architektūra nepatrauktų architektūros žurnalų dėmesio nei savo tūriu, nei vidaus erdvių struktūra. Tačiau tai, kaip jame įsikūrusi organizacija, ir kokių galimybių jis teikia lankytojams - visai kita kalba. Zarasų bibliotekos architektūra atskleidžia architektūros kokybės nevienareikšmiškumą.
Apie pastato architektūrą galima kalbėti dviem gana atsietomis dimensijomis: vidaus ir išorės; pastato kaip estetinio objekto ir pastato kaip veikiančios struktūros. Šis pastatas - pavyzdys, kaip šios dvi dimensijos gali skirtis tame pačiame statinyje.
Architektūra tampa paveiki ne tuo, kaip atrodo, bet tuo, kaip veikia: suteikia patogias erdves, gerai išsprendžia lankytojų srautus, suderina skirtingas veiklas ir atveria galimybių juslinėms ir emocinėms patirtims. Atsinaujinančiuose Zarasuose biblioteka įsilieja į patrauklų istoriją ir naujoves siejantį miesto centrą. Į Zaraso ežerą įsirango Šarūno Kiaunės projektavimo studijos architektų kurtas apžvalgos ratas, nuo jo atsiveria impozantiškas neoklasicistinis pastatas su užrašu BIBLIOTEKA.
Centrinė vieta ir matomumas yra reikšmingi įgyvendinant bibliotekos misiją pasitarnauti bendruomenei - tad šiuo atžvilgiu bibliotekos lokacija yra puiki. 1934 m. pastate (buvusioje gimnazijoje) dabar įsikūrę biblioteka ir muziejus; biblioteka užima antrą ir trečią jo aukštus. Pagrindinės bibliotekos erdvės persikėlė į architekto Kęstučio Akelaičio projektuotą priestatą, besislepiantį neoklasicistinio pastato užnugaryje. Į jį pateksite eidami ties senojo pastato šonu K.
Iš išorės priestato architektūra neįspūdinga: iš praslinktų kubų sudarytas tūris: nudažytas dviem geltonos spalvos atspalviais, o pirmąjį aukštą dengia klinkerio plytelės. Grindinys aplinkui, pora laiptelių į pastatą ir pandusai grįsti pilkomis trinkelėmis (kodėl gi patekimas į biblioteką iš karto neįrengtas, jog būtų prieinamas visiems?). Su senuoju pastatu priestatas „sukabintas“ praėjimu, esančiu antrame aukšte.
Naująjį priestatą prie senojo pastato bandoma derinti koloritu, bet ne architektūrine kalba, todėl ryšys atrodo mechaniškas. Pastato fasade akcentuojamas stiklas - gelsvos sienos atskiriamos tamsiai rudo stiklo vitrininiais langais.
Bibliotekos priestato ir lauko erdvės nėra veiksmingai susietos, kaip, pvz., Plungėje ar Anykščiuose, kur bibliotekos veiklos gali lengvai išsilieti į supančią žalumą. Bibliotekas supančiose viešosiose erdvėse įsikuria lauko skaityklos, organizuojami renginiai. Į jas skaitytojas gali išeiti paskaityti knygos.
Pastato vidaus erdvių organizavimas - taip pat paprasti ir funkcionalūs kaip ir pastato išorė. Priestatas sudarytas iš trijų aukštų, atviro plano stačiakampių erdvių, kurias viduje skaido stiklo pertvaros Nors statinio suplanavimas ir architektūriniai sprendimai paprasti, tačiau veiksmingi - pasitarnauja bibliotekos lankytojų veikloms ir kuria santykį su pastato išore. Vidaus erdvės atsiveria į miestą ir ežerą, atrodo, kad skaitytum knygą plūduriuodamas virš ežero jaukioje ir šviesioje stiklo svetainėje.
Architektūra, nors paprasta ir savaime kaip objektas neintriguojanti, tampa palankiu bibliotekos veiklai apvalkalu, lukštu, kuriame gali vykti bibliotekos veiklos, ir juslinės, emocinės patirties lokusu. Jaukios erdvės sukuriamos minimaliomis priemonėmis.
Patalpų suskirstymas kuria patogias, susietas, bet savo paskirtimis ir praktikavimo būdais nesikertančias erdves. Į skaityklas patenkama liftu ir dviem laiptinėmis. Liftas, kaip ir apskritai patalpos (perėjimai, tarpai tarp lentynų, tualetai) - pritaikytas žmonėms, turintiems negalią. Laiptinės erdvios ir šviesios.
Nors kiekvieno aukšto erdvė suskirstyta stiklo pertvaromis ir taip tampa vizualiai atvira viso aukšto lygmeniu, tačiau papildomi, neaukštomis knygų lentynomis kuriami barjerai skaityklų erdves leidžia patirti kaip santykinai nedideles ir jaukias. Erdvės, kuriomis naudotojai juda ir kuriose pasilieka, yra vizualiai susietos, bet akustikos ir psichologiškai patiriamų ribų požiūriu atsietos, paskirstytos.
Stiklo vitrinos atveria nedideles patalpas į lauką ir pripildo šviesos, todėl jos kartu ir nespaudžiančios, ir nedidelės, ir jaukios, ir kartu vaizdai pro vitrininius langus į ežero tolius taip pratęsia skaityklų erdvę, tarsi ji būtų begalinė. Taip vienu metu pastato erdvės tampa integruotos, suvokimo prasme išsiplečia jų apimtis ir kartu sukuriamas nedidelių, atskirtų erdvių potyris.
Į bibliotekos vidų patenkama pro automatines duris. Durys ir fasado dalis aplink jas - stiklinės. Atsiveria didelė erdvi patalpa aukštomis lubomis ir priešais duris pirmiausia matoma kita siena taip pat - stiklo. Į biblioteką patenkama laisvai, tačiau tokio absoliutaus laisvumo atmosferos, kaip, pvz., Utenos bibliotekoje, nėra. Atmosfera veikiau pagarbi. Galbūt pagarbumo ar orumo jausmas kyla dėl akustikos specifikos.
Pirmojo aukšto patalpa šiuo metu veikia kaip galerija. Ant jos aukštų sienų eksponuojami menininkų darbai, kurie, pasak direktorės, nuolatos keičiami. Pasak direktorės Danutės Karlienės, šioje erdvėje anksčiau turėjo būti informacijos skaitykla, tačiau vietos menininkai pastebėjo, jog aukštos sienos labai tinka eksponavimui. Tad šioje erdvėje, be galerijos, stovi ir stendai su eksponuojamomis naujausiomis knygomis bei kitais eksponatai stiklo konteineriuose.
Už darbuotojos stalo išdėstytos trijų aukštų mobilios lentynos su dailės fondu. Tai svarbu, nes žemos - patogaus aukščio lentynos yra savotiška revoliucija bibliotekose ir jos net šiandien ne visur įdiegtos. Taip meno literatūros fondas eksponuojamas, pateikiamas skaitytojams, didinamas jo matomumas. Dera meno darbų ir literatūros ekspozicija, šviesi erdvė aukštomis lubomis ir prisėsti pavartyti albumą kviečiančios poilsio baldai: nedideli pilki krėslai, pailgi minkštasuoliai, maži balti staliukai.
Palei visą šio aukšto kraštą į ežero pusę nusidriekia stiklo vitrina, atverianti ežero vaizdą. Stačiakampė trečiojo aukšto erdvė paskirstyta keliomis sienomis ir stiklo pertvaromis. Čia taip pat dominuoja pilkai balti tonai: baltos sienos, pilkas linoleumas, balti ir pilki baldai. Prie stiklinių pertvarų stovinčios knygų lentynos dengia pertvaras tik iki pusės, tad galima kiaurai peržvelgti visą aukštą - bibliotekos darbuotoja gali matyti kiaurai per skaityklas, jei lankytojui prireiktų pagalbos, ir kartu sukuriamas patalpos uždarumo (ir jaukumo) įspūdis.
Baldai šitoje bibliotekoje itin patogūs! Krėslai, kėdžių ir stalų aukščio santykis ir lentynų matmenys pritaikyti patogiam naudojimui. Bibliotekos personalas ir direktorė aktyviai įsitraukė į interjero formavimą. Baldai specialiai parinkti ir pagaminti bibliotekai, ne tipinės biuro kėdės ir ne baldai, kurie gražiai atrodo nuotraukose ir vizualizacijose, tačiau nepatogūs prisėsti. Daug dėmesio skirta lankytojų susodinimui, skaitymo atmosferų kūrimui. Jokių klasių ar auditorijų.
Skaitytojus susieja stalai, prie kurių galima susėsti ratu, individualūs erdvėje išsidėstę staliukai su kėdėmis, minkštasuoliai norintiems įsitaisyti patogiau. Bibliotekoje yra vietos ir suaugusiesiems, ir vaikams. Vaikams, paaugliams ir jaunimui skirtas visas antras priestato aukštas, taip pat dvi skaityklos senajame pastate. Vaikai čia karaliauja - jiems gausu veiklų ir priemonių jomis užsiimti. Šių erdvių koloritas visiškai atitrūksta nuo pirmo ir trečio aukšto erdvių: aukštas yra spalvingas.
Minkšti kubai, sėdmaišiai, spalvingi krėslai, lengvai transformuojami baldai leidžia vaikams įsitaisyti kaip jiems patogiau. Beveik visa erdvė vientisa, skiriama tik keliomis stiklo pertvaromis. Pasak direktorės, pertvarų buvo planuota daugiau, bet nuspręsta jų nedaryti, kad vaikams būtų vietos užsiėmimams ir žaidimams. Erdvė lengvai transformuojama ir pritaikoma pagal poreikį klasių veikloms. Pertvaromis atskirta medijų naudojimo erdvė - stacionarūs kompiuteriai, prie kurių - spalvingi krėslai.
Bibliotekoje yra ir paskutinįjį dešimtmetį bibliotekose populiarėjanti - makerspace, arba „pasidaryk pats“ erdvė, kurioje lankytojams prieinamos įvairios technologijos, įskaitant 3D ir plačiaformatės spaudos spausdintuvus.
Darbuotojos lieka skaityklose. Jų darbo vietos leidžia matyti visą erdvę, kartu jos kiek atitrauktos nuo lankytojų srauto. Jų buvimas matomas, bet nekuria galios santykio - veikiau šeimininkišką paslaugumą. Trečias senojo pastato aukštas skirtas darbuotojams su lankytojais tiesiogiai nesiejamiems darbams atlikti: fondams komplektuoti, ūkio daliai, administracijai, IT skyriui.
Statinys veikiau orientuotas į laisvumą, atvirumą, patogumą naudoti, neįpareigojančią erdvę, ežero grožį, malonų ir patogų interjerą, bet ne į grožėjimąsi pačiu pastatu.
Zarasų bibliotekos interjeras
Projektinė veikla
Pastarųjų metų sėkmingiausi projektai 2015 m. buvo užbaigtas projektas „Zarasų viešosios bibliotekos pastato renovacijos ir priestato statyba” finansuotas iš Valstybės investicijų programos ir Zarasų rajono savivaldybės. Projektą administravo Zarasų rajono savivaldybė. Bibliotekai, esančiai tarp dviejų ežerų, buvo sudarytos sąlygos sukurti patrauklias erdves visoms skaitytojų grupėms, išplėsti ir pasiūlyti naujas informacines ir rekreacines paslaugas vartotojams.
2016 m. projektas „Kūrybinių idėjų įgyvendinimas judriojoje medijų studijoje“ Jos paskirtis - skatinti jaunimo kūrybiškumą ir kūrybinių idėjų, susietų su kultūriniu turizmu, įgyvendinimą, medijų studijai įrengti Zarasų viešoji biblioteka gavo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos finansavimą. Medijų studijoje įdiegta moderni įranga, sudarytos galimybės dirbti su vaizdų kūrimo programomis, kurti leidybos produktus ir juos spausdinti norimu formatu, įrašyti literatūros ir muzikos kūrinius, montuoti įrašus.
2016 m. projektas „Judriosios medijų studijos inovatyvių paslaugų plėtra“, kurio tikslas sukurti naujas paslaugas bendruomenei, padedančias realizuoti savišvietos, saviraiškos, bendravimo poreikius.
2018 m. projektas „Pasaulis pagal žymias moteris“ leido išplėsti panoraminį turą. Virtualioje ekskursijoje užfiksuotos vietos, iš kurių paskutinį šimtmetį kilusios žymios krašto moterys - Emilija Pliaterytė, Meilė Kudarauskaitė, Nomeda Saukienė, Irena Pranckietienė, Stanislava Kirailytė, Alė Sidabraitė - Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, Jadvyga Vida Švalkutė-Žilinskienė, Diana Romualda Glemžaitė-Bulovienė, Marija Černiauskaitė-Barauskienė, Manefa Miškinienė, Asta Valskytė.
Projektas „Istoriniai literatūriniai personažai Zarasų viešosios bibliotekos languose” buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Taikydama šiuolaikiškas informacines priemones ir jas derindama su tradicinėmis paslaugomis biblioteka kartu su partneriais - švietimo įstaigomis, savanoriais 2018 m. vasario 16 dieną organizavo teatralizuotą renginį - performansą, kuriame vaidmenis atliko bibliotekos teatro „Juodai balta“ grupės nariai.
tags: #zarasu #bibliotekos #priestatas