Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai. Todėl labai svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi želdinių sodinimui šalia sklypo ribos.
Žmonės su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo istorijomis apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis. Pavyzdžiui, Rokas (vardas pakeistas) piktinosi pas kaimynus augančiomis tujomis:
„Kaimynas ant mūsų sklypo ribos yra pasodinęs tujas. Sutikimo neturi, viskas vyko, kai dar ten negyvenau. Tujos - senos, 3,5 metro aukščio, vietomis parudavusios, neprižiūrėtos. Pasiūliau draugiškai pakeisti jas tvora, viską mokėti per pusę, tačiau nesutinka, neva jam jos - labai gražios“, - pasakojo vyras.
Jis piktinosi, kad neturi laiko prižiūrėti tujas, o nesutvarkytos jos atrodo prastai. „Vaizdas - tikrai tragiškas ir neturiu nei laiko, nei noro užsiimti jų priežiūra. Ar gali be mano sutikimo tokio aukščio tujos augti ant sklypo ribos? Kaip spręsti konfliktą?“ - domėjosi Rokas.
Tuo metu kita naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Marija (vardas pakeistas) nuosavame name apsigyveno dar prieš 11 metų, tačiau jau tada ten augo pušys, kurios yra itin arti tvoros. „Sklypas ir namas buvo apleisti ir negyvenami. Susitvarkėme. Sklype auga pušys - jų patys nesodinome, kai kurios auga mažiau nei metras nuo tvoros. Pirkimo metu jų aukštis buvo apie 3-4 metrus“, - pasakojo moteris.
Prabėgus kiek daugiau nei 9 metams kilo konfliktas su kaimynais, todėl moteris pradėjo domėtis, kokias teises turi tokioje situacijoje ir ar kaimynai gali reikalauti pašalinti problemą keliančius augalus. „Prieš pora metų kaimynai įsirengė ant stogo saulės baterijas ir pradėjo reikalauti, kad pušis išskirstume, nes jiems krenta šešėlis ant baterijų ir dėl to nukenčia finansiškai. Pušys mums labai patinka, galima sakyti, kad dėl to ir pirkome šį sklypą. Ką mums daryti?“ - teiravosi Marija.
Konfliktų valdymas - pradžia nuo kurios priklauso ar (ne)bus konfliktas
Konkretūs reikalavimai želdinių sodinimui
Aplinkos ministerija primena, kad sodinti želdinių, kur tik nori, negalima, o leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).
Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse nurodoma:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Be to, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio.
Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %.
Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.
Elektros oro linijos apsaugos zonoje (t. y. - dekoratyvinės gyvatvorės sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą, gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,2 m.
Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių. Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.
Todėl, jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.
Institucijos, į kurias galima kreiptis kilus konfliktui
Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, Aplinkos ministerija pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai. Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą. Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.
Aplinkos ministerija vardijo, kokios institucijos tokiais atvejais gali padėti:
- Savivaldybių administracijos - jos atsakingos už želdynų priežiūrą gyvenamosiose teritorijose, vertina konfliktus tarp kaimynų dėl želdinių sodinimo.
- Aplinkos apsaugos departamentas - tikrina, kai pažeidimai daro žalą aplinkai ar yra susiję su saugomais želdiniais.
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija - kai klausimai yra susiję su statiniais ir inžinerine infrastruktūra, pavyzdžiui, kai želdiniai kenkia statiniams ar užima valstybinę žemę.
Baudos už taisyklių pažeidimus
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad gyventojas pažeidžia taisykles tuo atveju, jei medžius, krūmus ar gyvatvores pasodina arčiau kaimyno sklypo ribos, nei leidžia teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai, ir neturi raštiško to sklypo savininko ar valdytojo sutikimo sodinti želdinius arčiau. Tai reiškia, kad iš esmės želdinių sodinimas arčiau ribos nei numatyta taisyklėse yra galimas, jei su tokiais veiksmais sutinka kaimynai.
Visgi, jei kaimynai neduoda sutikimo ir yra pažeidžiamos numatytos taisyklės, pažeidėjui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda, t. y. fiziniams asmenims - nuo 30 iki 120 eurų. Be to, gali būti įpareigojama pašalinti pažeidimo padarinius: iškirsti, perkelti ar suformuoti želdinius pagal taisykles.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Jei aukščiau minėtų taisyklių ir reikalavimų laikytis nėra galimybės ar, pavyzdžiui, ankščiau gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimai ar kaimynų susitarimai statyti arba želdinti per arti ribų yra pamesti (prarasti), rekomenduotina gauti rašytinius kaimynų sutikimus (susitarimus) bei pateikti jų kopijas sodininkų bendrijos valdybai saugojimui.
| Želdinio tipas | Sklypo pusė | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos (m) |
|---|---|---|
| Medžiai ir krūmai (aukštesni kaip 3 m) | Šiaurinė pusė | 5 |
| Medžiai ir krūmai (aukštesni kaip 3 m) | Kitos pusės | 3 |
| Medžiai ir krūmai (2-3 m aukščio) | Visos pusės | 2 |
| Medžiai ir krūmai (iki 2 m aukščio) | Visos pusės | 1 |
| Gyvatvorė (iki 1,3 m aukščio) | Šiaurinė pusė | 1 |
| Gyvatvorė (iki 2 m aukščio) | Kitos pusės | 1 |
| Lianos | Visos pusės | 0,5 |
Svarbu žinoti perkant sklypą
Perkantieji turi žinoti apie perkamą daiktą daugiau negu savininkas, nes jie bus nauji savininkai, ir jeigu atmestinai pirksite turtą, neišsiaiškinę apie jį visko, paskui tiesiog gali atsitikti taip, kad paaiškės, jog visi jūsų pinigai yra išleisti tuščiai.
Sklypams detaliuosius planus rengia architektai. Geriausia kreiptis į to miesto ar rajono, kuriame yra Jūsų norimas pirkti sklypas, architektą. Jis tiksliai žino visas rajono vystymo tendencijas, žino niuansus, apie kuriuos galite ir nesužinoti. Visą informaciją apie konkrečią vietą, t.y.
Perkant sklypą labai svarbu atkreipti dėmesį ir į gruntą - dorvožemį sklype, nes jeigu ketinate jame kažką statyti ar kažką išgauti, kaip, tarkim, durpes, žvyrą, smėlį, ar užsiimti kita veikla, svarbu, kad žemė atitiktų jūsų lūkesčius (tiksliau galimybes to, ką ten norite daryti). Pačius primityviausius geologinius tyrimus galite pasidaryti patys - skirtingose sklypo vietose su kastuvu iškaskite duobutes, dvi kraštuose ir vieną per vidurį sklypo, apytiksliai po 1 m gylio. Tuomet matysite dirvožemio sluoksnius ir ar yra arti paviršiniai gruntiniai vandenys.
Detalusis planas - tai dokumentas, pasakantis apie sklypą tai, ką ir kaip jame galima daryti, t.y. nurodantis galimybes. užstatymo tankį - tai yra pirmo aukšto visų statinių ( jeigu gali būti keli) antžeminės dalies ploto santykis su sklypo santykiu.
Visuomet sklypo nuosavybės dokumentuose būna pažymėta specialiosios naudojimo sąlygos, kuriose būna paminėti ar nepaminėti visi taikomi Jūsų norimam įsigyti sklypui apribojimai. Nesigąsdinkite, nėra nei vieno sklypo be apribojimų, tik vieni apribojimai yra kaip privalumas, kiti - kaip trūkumas. Būna minimi ir servitutiniai keliai, skirti pėstiesiems, pasivaikščiojimo takai ar kiti servitutiniai keliai, skirti komunikacijų aptarnavimui ar bendram naudojimui. Tokiu atveju realiai naudojama jūsų sklypo dalis yra mažesnė negu minima nuosavybės pažymėjime, t.y.
Jeigu labai norite kažkokio sklypo ir bijote, kad kol viską išsiaiškinsite jį nupirks kiti, palikite nedidelį užstatą ir pasistenkite sudaryti preliminarią ar avansinę sutartį pas notarą.
Kaimyno sutikimas ir leidimas statybai
Klausimas: Gautas kaimyno sutikimas, dėl 3 m ribos nesilaikymo. Išduotas leidimas statybai. Jeigu pasikeitė gretimo sklypo savininkas, ar galioja leidimas statybai (galioja iki 2020 metų)?
Komentarai:
- Jeigu gautas raštiškas pritarimas, jis galioja ir pasikeitus savininkams. Tik būtų gerai, kad ir projektas būtų pridėtas, kad būtų aišku kokiomis sąlygomis pritarta statybai arčiau ribų. Leidimai statybai dabar yra neterminuoti, netgi jeigu turite terminuotą leidimą, jis galioja. Tokie teisės aktai dabar.
- Jeigu jūs jau turite leidimą statybai namui arčiau negu 3m, tai reiškia kad ankstesnis sklypo savininkas davė tam sutikimą ir naujasis savininkas pirkdamas sklypą, perka jį su ankstesnio savininko sutikimu, t.y. leidimas statybai galioja.
- Taip, galioja, nes visi įsipareigojimai, prisiimti ankstesnio sklypo savininko, pereina naujajam sklypo savininkui, tik, žinoma, naujasis savininkas apie ankstesnio savininko duotus sutikimus privalo būti supažindintas. Taip sutikimas galioja.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.