Šiame straipsnyje nagrinėjama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) istorija Lietuvoje, finansavimo programos, bei konkretūs atvejai, susiję su įmonėmis, atsakingomis už būsto valdymą ir priežiūrą. Aptariami įvairūs teisiniai ir finansiniai aspektai, susiję su daugiabučių namų renovacija, taip pat ginčai tarp įmonių ir gyventojų.
Daugiabučių Namų Atnaujinimo Programos Lietuvoje
Pagal dabartinę tvarką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skelbia kvietimus savivaldybėms teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus. Daugiabutis namas turi būti pastatytas pagal galiojusius iki 1993 m. reikalavimus.
VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra baigė vertinti paraiškas pagal paskutinius aplinkos ministro kvietimus daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) (2017 m., 2018 m., 2019 m.). Tolimesnės atrankos metu nustačius, jog tinkamai įvertintų paraiškų poreikis investicijoms viršija maksimalią kvietime numatytą sumą, buvo taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas pagal iš anksto numatytus kriterijus. Prioritetinis atrankos kriterijus - teikiamos paraiškos yra įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) baigė vertinti paskutinius Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kvietimus (2020 m., 2022 m.) daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti). Iš viso buvo sulaukta itin didelio kiekio paraiškų - 785 (788 daugiabučiams atnaujinti), iš kurių, po APVA vertinimo, tinkamomis įgyventi buvo pripažintos 781 (784 daugiabučiams atnaujinti). Bendra šių paraiškų investicijų suma siekia daugiau nei 435 mln. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) baigė vertinti paraiškas pagal paskutinį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 9 kvietimą 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. D1-375 daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Patvirtinta viso 477 paraiškos. Bendra šių paraiškų investicijų suma siekia daugiau nei 445 mln. eurų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. patvirtinti FINANSUOJAMŲ DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ SĄRAŠAI (KVIETIMAS „DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA A KLASEI” Nr. DNM-AM-DNAM10 (2023-02)) ĮGYVENDINANT 2022-2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR.
Taip pat patvirtinti FINANSUOJAMŲ DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ SĄRAŠAI („DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROJEKTŲ ĮKAINIO KVIETIMAS” Nr. DNM-AM-DNAM13 (2024-10)) ĮGYVENDINANT 2022-2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR.
Kauno Atvejis: "Būsto Valda" ir Skolų Išieškojimas
Kauniečiai susidūrė su situacija, kai būsto administravimo bendrovė „Būsto valda“ perdavė informaciją apie jų skolą skolos išieškojimo bendrovei „Sergel“ net neįspėjusi klientų. Dėl to jų skola padidėjo 80 eurų - tai buvo skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant sumokėti. Kauniečius labiausiai šioje istorijoje papiktino tai, kad dėl pasirinkto tokio būdo, jų turima skola „pabrango“ net 80-čia eurų - toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant susimokėti.
Pradėjus aiškintis situaciją su BV, paaiškėjo, kad susidaręs įsiskolinimas yra už renovacijos paslaugas, už kurias pora sąskaitas anksčiau gaudavusi taip pat elektroniniu paštu, tačiau dėl nežinomų priežasčių, tos sąskaitos kurį laiką porai nebebuvo siunčiamos, todėl jie jų ir neapmokėję. Kauniečiai pasikalbėjo su pažįstamais ir kaimynais, paaiškėjo, kad praktika neįspėti kliento apie susidariusias skolas yra įprasta būsto administratoriaus „Būsto valda“ praktika, o dėl to klientams tenkantis papildomas skolos išieškojimo mokestis gali būti vertinamas, kaip pragmatiškas būdas pelnytis iš skolininkų, užuot įdėjus papildomų pastangų juos informuojant apie ketinimą kreiptis dėl skolos išieškojimo.
Advokatė Raimonda Lazauskienė pavadino tokį elgesį nesąžiningu, teigdama, kad būsto administratorius, nesiuntęs sąskaitų, be atskiro įspėjimo kreipiasi į skolų išieškojimo firmą arba teismus, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Ji pabrėžė, kad paslaugos teikėjas privalo pateikti sąskaitas tinkamai, laiku, teisingas ir detalizuotas, aiškiai informuodamas klientą apie susidariusią skolą.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Natalija Jarmulkovič teigė, kad administratorius privalo pateikti patalpų savininkams apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Ji taip pat pažymėjo, kad informacija, susijusi su paslaugos teikimu, įskaitant informaciją apie įsiskolinimus, turėtų būti suteikiama aiški, išsami ir neklaidinanti.
UAB „Būsto valda“ atstovai teigė, kad bendradarbiauja su skolų administravimo ekspertais ir informuoja klientus apie tai, kad, pradelsus mokėjimo terminą, skolos administravimas bus perduotas partneriams, o įsiskolinimo perdavimas partneriui yra apmokestinamas papildomai.
Šioje situacijoje atsidūrusiems vartotojams patariama kreiptis raštu į būsto administravimo bendrovę bei išieškojimo bendrovę ir pateikti paaiškinimus bei visus atsiskaitymą įrodančius dokumentus. Jei nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, reiktų kreiptis į savivaldybės administraciją arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Parama Jaunoms Šeimoms Įsigyjant Pirmąjį Būstą
Jaunos šeimos gali pretenduoti į subsidijas įsigyjant pirmąjį nuosavą būstą ar sklypą būsto statybai rajone. Subsidijos nuo 15 iki 30 proc. teikiamos tik norintiems apsigyventi rajonuose. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. subsidijos.
Procesas nesudėtingas: prašymus suteikti subsidiją galima pateikti www.spis.lt sistemoje arba savivaldybėje, per 10 darbo dienų gauna atsakymą ir su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą,kuri nusprendžia ar suteikti kreditą. Paramą būsto pirkimui galite panaudoti pradiniam įnašui arba mėnesinėms įmokoms padengti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įsigyjant turtą su subsidiją, nekilnojamą turtą negalima bus parduoti 10 m. O jei atsitiktų taip,jog turtą reikėtų parduoti anksčiau nei sueis 10m., tada reikės valstybei grąžinti gautą subsidiją.
Jauna šeima pirmiausia pati turi įsivertinti, ar ji yra pajėgi namo statybai skirti daug laiko, finansų ir gebėti nusimatyti bei suvaldyti visas galimas su tuo susijusias rizikas. Net ir įgijusi teisę į valstybės subsidiją, jauna šeima dėl kredito kreipiasi į banką arba kredito uniją. Kredito davėjai atsižvelgia į tai, kad paskolos gavėjo turimi finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. asmens ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis paprastai turi sudaryti ne mažiau 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, bet gali būti ir didesnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad kredito davėjas gali paprašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad statybos bus užbaigtos sutartu laiku: tai gali būti suderintas projektas ir statybų leidimas, rangos sutartis, namo statybų ir jo įrengimo sąmata. Esant rizikai, kad statybos nebus baigtos laiku, kredito davėjas gali prašyti didesnio pradinio įnašo, pavyzdžiui, 30 proc.
Subsidija išmokama tik pabaigus namo statybas per sutartą su kredito davėjui laikotarpį (įprastai 1-2 metus). Jeigu prašymas skirti subsidiją pirmam būstui regione pirkti ar statyti netenkinamas, nes tais metais buvo išnaudotos visos šiam tikslui skirtos lėšos, tuomet šeima įrašoma į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais kalendoriniais metais. Tuo atveju jauna šeima turėtų atnaujinti savo prašymo duomenis iki kitų metų sausio 15 d.
Telšių Butų Ūkis: Finansinė Padėtis ir Konkurencija
Telšių butų ūkis, savivaldybės įmonė, įkurta 1990-11-26. Pagrindinė įmonės veikla yra komunalinės paslaugos. Šiuo metu Telšių butų ūkis, savivaldybės įmonė įsikūrusi adresu Plungės g., Telšiai.
Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje pristačius Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinį, jos vadovui Adomui Domarkui teko politikams teisintis dėl pernai ir ankstesniais metais patirtų nuostolių. Telšių butų ūkio 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinį pristačiusi Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Zita Simaitienė teigė, jog Savivaldybės įmonė 2022 m. dirbo nuostolingai. Nuostolingiausia veikla - renovacijos administravimas. Iš jos buvo patirtas net 41 539 Eur nuostolis.
„88 tūkst. Eur nuostolis yra didelis, - pripažino Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Urbonas. - Įmonė prisipirkusi automobilių už 250 tūkst. Eur ir papildomai įdarbinusi 5 darbuotojus, nors, kaip matome iš spaudos, administruojamų namų mažėja, prižiūrimų plotų mažėja, nuostoliai didėja. Bendra nuostolių suma per keletą metų pasiekė beveik 400 tūkst. Eur.
Anot komiteto posėdyje dalyvavusio A. Domarko, pirmininko įvardyta bemaž 400 tūkst. Eur suma - tai bendras visų metų Telšių butų ūkio nuostolis. „Prieš trejus metus pradėjęs dirbti įmonės direktoriumi radau nugyventą įmonės ūkį. Techniką reikėjo atnaujinti, - pasakojo Telšių butų ūkio direktorius.
Taip pat, A. Domarko teigimu, buvo atnaujinta įmonės bazė: pastatytas angaras druskos ir žvyro mišiniui sandėliuoti. „Ėjome į kokybę, bet pernai ne visus metus galėjome išdirbti pagal suplanuotas lėšas, nes metų gale Savivaldybė mums nesumokėjo už atliktus darbus, - tęsė įmonės vadovas. - O laimėti konkursus kaip Savivaldybės įmonė ne visada galime. Kaip ir dabar - viešųjų erdvių ir Masčio ežero pakrantės priežiūros darbus atlieka privati įmonė. Dėl jos nuo pat pradžių buvo nusiskundimų.
Kalbėdamas, kaip ketina mažinti nuostolius, A. Domarkas sakė, jog prieš dvejus metus įmonės techniką atnaujino, artimiausiu metu į ją investuoti neketina.
Telšių butų ūkio direktorius paprieštaravo Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininko S. Urbono išsakytai minčiai, esą mažėja įmonės administruojamų daugiabučių: „Pradėjęs dirbti radau 54 daugiabučius namus, kuriuos administravo Telšių butų ūkis. Dabar administruojame 130 namų. Vadinasi, gyventojai renkasi mus. Bet šis procesas vyksta lėtai. Minėjote (kreipėsi į S. Urboną, - red.), kad priėmėme 5 darbuotojus. Šiais metais atleidome 7 žmones. Dabar turime 59 iš 66 darbuotojų. Tad kiek įmanoma optimizuojamės.
A. Domarkas teigė, kad tokių savivaldybių įmonių kaip Telšių butų ūkis Lietuvoje liko vos keturios. „Visos kitos reorganizuotos, dirba pagal kitus teisės aktus, yra laisvesnės dirbti ir, manau, daugiau uždirbti, - dėstė direktorius. - Kiekvienais metais atliekamas nepriklausomas auditas. Audito išvada kaip ir teigiama. Manau, kad nėra viskas taip ir blogai.
Kalbėdamas apie renovacijos administravimą, Telšių butų ūkio direktorius pabrėžė, kad šią funkciją įmonei paskyrė Savivaldybė. „Renovuojamų daugiabučių namų daugėja, daugėja ir darbo. Gauti pajamų iš renovuojamų namų negalime tiek, kiek reikia žmogiškųjų išteklių. Todėl per renovaciją ir turime tokius nuostolius“, - aiškino A.
2024 metais Telšių butų ūkis, savivaldybės įmonė pardavimo pajamos siekė 1 533 936 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -40 448 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 60. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
| Rodiklis | 2024 m. |
|---|---|
| Pardavimo pajamos | 1 533 936 Eur |
| Nuostolis prieš mokesčius | -40 448 Eur |
| Darbuotojų skaičius | 60 |
Telšių butų ūkio direktorius Adomas Domarkas ir šios įmonės specialistas Mantas Karečka teigia, kad jaučia, kad „Butų ūkio valdos“ meluoja. Jie piktinosi, kad „Butų ūkio valdos“ straipsnyje rašo, kad Telšių butų ūkis skleidžia melagienas, bet jie mano, kad tai daro būtent jie. Anot M. Karečkos, viskas prasidėjo dar 2013 m., kai buvo pasirašytos priežiūros sutartys tarp Telšių butų ūkio ir „Butų ūkio valdų“ administruojamų namų. Tada Telšių butų ūkyje dirbo dabartinis „Butų ūkio valdų“ direktorius Artūras Liauzginas ir jo pavaduotojas Raimundas Budnikas - jiems esą visai nebuvo įdomu, kokie procesai yra vykdomi su jų administruojamais namais, nesidomėjo pasirengimo šildymui procesais.
A. Domarkas nesutinka ir su dar viena R. Budniko mintimi, esą Telšių butų ūkis yra gavęs daug nusiskundimų iš gyventojų. Jis tvirtina, kad Telšių butų ūkis tikrai nėra gavęs nė vieno nusiskundimo. Direktoriui antrina ir M. Karečka.
Telšių butų ūkis yra tik už sveiką ir sąžiningą konkurenciją.
Ginčas Dėl Sutarčių Nutraukimo
Šių metų lapkričio 24 dieną Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis iš uždarosios akcinės bendrovės „Butų ūkio valdos“ gavo pranešimą, kad pastaroji „priimtu gyventojų sprendimu“ nori nutraukti sutartis, sudarytas dėl 7 daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, ir tą priežiūrą atliks pati.
Atrodo, natūralu, kad atsakingas namų administratorius rūpinasi įgyvendindamas priimtus gyventojų sprendimus, siūlo kokybiškesnes ir pigesnes paslaugas bei sąžiningai konkuruoja rinkoje. Skaitydami šį pranešimą ypač turėtų suklusti daugiabučių namų Telšiuose, Masčio g. 56, Gedimino g. 2, Luokės g. 73, Kęstučio g. 19, Vilniaus g. 18, Birutės g. 38, ir Rainiuose, Liepų g. 7, gyventojai.
Savivaldybės įmonei Telšių butų ūkiui adresuotame pranešime dėl sutarčių nutraukimo prisegtos ir gyventojų susirinkimų protokolų IŠRAŠŲ kopijos, kuriose rašoma, kad gyventojai priėmė sprendimą nutraukti šildymo sistemų priežiūros sutartis, parašyta, kiek gyventojų dalyvavo iš to namo ir kaip balsavo susirinkime. Atrodo, viskas teisinga, tik užkliūva tai, kad susirinkimai buvo organizuoti daug seniau, nei siunčiamas pranešimas, o susirinkimų protokolo išraše nematyti, kokie butų savininkai balsavo dėl tokio sprendimo priėmimo. Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis, gavusi tokią informaciją iš UAB „Butų ūkio valdos“, savaime suprantama, apie tokią susidariusią situaciją informavo savo klientus, tų daugiabučių namų gyventojus, o gyventojai iš tų daugiabučių namų jau spėjo informuoti savo šildymo sistemų prižiūrėtoją, t. y. SĮ Telšių butų ūkį, kad susirinkimai iš tikro buvo organizuoti.
Bet šių daugiabučių namų gyventojai teigia, kad susirinkimai buvo organizuoti dėl kiemo asfaltavimo darbų, dėl renovacijos klausimų, bet tik ne dėl šilumos prižiūrėtojo pakeitimo, o gyventojai buvo prašomi pasirašyti tik dalyvių registracijos anketoje.
Privati įmonė UAB „Butų ūkio valdos“ NĖRA Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio įsteigta ar kitaip kontroliuojama įmonė ir neturime su šia įmone jokių sąsajų.
Reportažas apie daugiabučių namų renovaciją ir jos eigą.
"Žemaitijos Būstas": Naujas Pavadinimas ir Modernizacija
Telšiuose daugiabučių namų priežiūros paslaugas teikianti bendrovė „Butų ūkio valdos“ pradeda naują veiklos etapą ir nuo šiol vadinsis „Žemaitijos būstas“. „Naujas pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai - jis atspindi mūsų veiklos regioną, mūsų šaknis ir bendruomeniškumą. Dirbame Žemaitijoje, todėl norime, kad ir mūsų vardas tai aiškiai pasakytų. Per pastaruosius metus įmonė iš esmės atsinaujino.
„Mūsų tikslas - kad daugiabučių namų priežiūra būtų ne tik kokybiška, bet ir patogi. Siekiame, kad kiekvienas gyventojas jaustųsi saugiai žinodamas, kad jo namu rūpinasi profesionali ir atsakinga specialistų komanda“, - pažymi V. Įmonė šiandien gali pasigirti visą parą veikiančia avarine tarnyba, pasiruošusia padėti bet kuriuo paros metu, bei moderniu skambučių centru, kuris užtikrina, kad gyventojų klausimai ar pranešimai būtų išgirsti ir išspręsti greitai.
Nors naujas pavadinimas ir modernizacija žymi naują įmonės istorijos puslapį, „Žemaitijos būsto“ komanda išlieka ištikima pagrindinei misijai - rūpintis žmonių namais ir jų gyvenimo kokybe. „Visi mūsų žingsniai - nuo technologinių naujovių iki įvaizdžio atnaujinimo - daromi su viena mintimi: dėl žmonių, dėl jų namų gerovės.
„Žemaitijos būstas“ priklauso tarptautinei įmonių grupei, kurios akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Tai - stabilumo ir patikimumo garantas tiek darbuotojams, tiek gyventojams.