Asmenims, kurie Ūkininkų ūkio registre yra įregistravę ūkininko ūkį, rekomenduojama nuolatos domėtis privalomų mokesčių aktualijomis. Kiekvienų metų pabaigoje žemės savininkai turi prievolę sumokėti žemės mokestį. Šis mokestis - vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Žemė yra didžiausias ūkininkų turtas. Todėl žemės mokestis turi didelį poveikį jų veiklos rezultatams.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius mokesčius, kuriuos moka ūkininkai, taip pat lengvatas, kurios jiems taikomos.
Pagrindiniai mokesčiai ūkininkams
Ūkininkai dabartiniu metu moka tokius mokesčius:
- Žemės ar valstybinės žemės nuomos mokestį;
- Jeigu turi samdomų darbuotojų - gyventojų pajamų mokestį;
- Jei yra įsiregistravę pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais - pridėtinės vertės mokestį.
Už save, savo ūkio narius ir samdomus asmenis ūkininkai moka valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas.
Šio mokesčio patiems ūkininkams apskaičiuoti nereikia. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jiems pateikia žemės mokesčio deklaraciją, kurioje šis mokestis būna apskaičiuotas.
Žemės mokestis
Žemės mokestį reglamentuoja LR žemės mokesčio įstatymas, priimtas 1992 m. birželio 25 d. Žemės mokesčio tarifas metams - 1,5 proc. žemės kainos. Apskaičiuojant šį mokestį žemės kainai taikomi koeficientai.
Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, kuriuos atitinkamos tarnybos pateikia VMI ir juridiniams asmenims iki balandžio 1 d. ir rugsėjo 1 d. Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.
Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
Mokesčio objektas: Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Mokestinis laikotarpis: Kalendoriniai metai.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Žemės mokesčio tarifai
Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.
Mokestinė vertė
Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:
- Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir
- Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir
- Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Žemės mokesčio sumokėjimas
- Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
- Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Žemės mokesčio lengvatos
Nuo žemės mokesčio atleidžiami 1 ir 2 grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai jų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų. Šiems asmenims priklausančios žemės sklypo dydis turi neviršyti savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.
Žemės mokestis neimamas:
- už privačių miškų žemę;
- parkų, draustinių zonose esančią žemę (išskyrus ž. ū. naudmenas, pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę);
- gamtos paminklų žemę.
Žemės mokesčiu neapmokestinama ir valstybinė žemė.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
- bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
- Lietuvos bankas,
- žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendra naudojimo kelių užimta žemė;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Ūkininkams nuo 1995 06 28 taikoma žemės mokesčio lengvata - už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę žemės mokestį ūkininkai pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo (ši žemės mokesčio lengvata teikiama tik vieną kartą per trejus metus).
Kiti svarbūs mokesčiai ūkininkams
Be žemės mokesčio, ūkininkams svarbu žinoti ir apie kitus privalomus mokesčius:
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, ūkininkai už praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., privalo mokėti privalomo sveikatos draudimo įmokas:
- Ūkininkams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (EDV) yra lygus 2 EDV ir mažiau (nepriklausomai ar PVM mokėtojas, ar ne) - mėnesinė PSD įmokų suma nuo 2015 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. buvo 9 Eur, o nuo 2015 m. liepos 1 d. - 10 Eur (3 proc. nuo minimalios mėnesinės algos). Metinė 2015 m. mokestinio laikotarpio PSD įmokų sumą sudarys 114 eurų (9 Eur x 6 mėn.+10 Eur x 6 mėn.).
- Ūkininkams PVM mokėtojams, turintiems didesnį nei 2 EDV ūkį, PSD įmoka nuo 2015 m. sausio 1d. iki liepos 1 d. buvo 27 Eur, o nuo 2015 m. liepos 1 d. padidėjo iki 29 Eur (325,00*9%). Metinė 2015 m. mokestinio laikotarpio PSD įmokų sumą sudarys 336 Eur (27 Eur x 6 mėn.+ 29 Eur x 6 mėn.).
PSD įmokų gali nemokėti tie asmenys, kurie pagal SDĮ 6 str. 4 d. yra draudžiami valstybės lėšomis. Jeigu ūkininkui yra nustatytas riboto darbingumo lygis, jam PSD įmokų mokėti nereikia.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD)
Asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra 4 ir daugiau EDV, kas mėnesį turi mokėti VSD įmokas, kurių dydis - 28,5 proc. MMA, nuo liepos 1 d. - 92,63 Eur. Jeigu asmuo dalyvauja papildomame pensijų kaupime, nuo MMA nuskaičiuojama 29,5 proc. - 95,88 Eur. Metinė 2015 m. mokestinio laikotarpio VSD įmokų sumą sudarys 1068,78 Eur (85,50 Eur x 6 mėn.+ 92,63 Eur x 6 mėn.). Ūkininkui turint neįgalumą, šių įmokų jis gali nemokėti, jei jo ūkio EDV bus 14 arba mažesnis.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas (17 str. 1 d. 23 p.), pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu jas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoju. Tačiau, jeigu žemės ūkio veiklos subjektui bus prievolė registruotis į PVM mokėtojų registrą (kai per paskutinius 12 mėnesių iš žemės ūkio gautų pajamų suma viršys 45000 Eur) arba savanoriškai įsiregistruos, žemės ūkio pajamos bus priskirtos prie apmokestinamųjų pajamų, kurioms bus taikomas 5 proc. mokesčio tarifas. Riboto darbingumo lygio nustatymas ūkininkui neturi įtakos žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimui.
Pokyčiai nuo 2026 metų
Nuo 2026 metų Lietuvos ūkininkų lauks reikšmingos permainos mokesčių srityje - sumažėjusios socialinio draudimo įmokos ir pelno deklaravimas kaip juridiniams asmenims. 2025 m. birželio 2 d. Seime užregistruotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) pakeitimo projektas, kuriuo siūloma gerokai sumažinti ūkininkų ir jų partnerių VSD bei PSD įmokas. Tačiau svarbu pažymėti, kad ši lengvata būtų taikoma tik registruotiems ūkininkams.
Tą pačią dieną Seime taip pat buvo registruotas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo projektas, kuris numato, kad žemės ūkio individualią veiklą vykdantys ūkininkai būtų prilyginti juridiniams asmenims. Šiuo metu ūkininkai dažniausiai taiko 15 % GPM tarifą nuo individualios veiklos, tačiau iki 4 ekonominio dydžio (EDV) ūkiams galioja 0 % tarifas.
Abu įstatymų projektai šiuo metu tik registruoti Seime, tačiau jei jie sulauks politinio palaikymo, jau nuo 2026 m. tikimasi reikšmingų pokyčių.
Žemės mokesčio lengvatos užsienio šalyse
Dėl to beveik visose EBPO šalyse ūkininkams taikomos šio mokesčio lengvatos. Siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su pradėjimu ūkininkauti ir pasitraukimu iš ūkininkavimo, taip pat taikomos specialios mokesčių lengvatos, kai žemės ūkio paskirties žemė parduodama arba paveldima šeimos narių.
Užsienio šalyse žemės mokesčius paprastai nustato ir renka savivaldybių administracijos, neviršydamos centrinės valdžios nustatytų ribų. Lietuvoje savivaldybės taip pat nustato žemės mokesčio tarifus, neviršijant numatytųjų žemės mokesčio teisės aktuose.
Štai keletas pavyzdžių:
- Čilėje žemės ūkio paskirties žemei taikomas 20 % mažesnis mokestis.
- Kosta Rikos ūkininkai dėl dirvožemio tausojimo praktikos taikymo gauna 40 proc. žemės mokesčio lengvatą.
- Čekijoje penkerius metus nemokami žemės mokesčiai už rekultivuotą žemės ūkio paskirties žemę ir 25 metus už rekultivuotą miško žemę.
- Prancūzijoje jaunieji ūkininkai pirmuosius penkerius metus gali gauti 50 proc. žemės mokesčio nuolaidą už neužstatytą žemę.
Nauja žemės mokestinė vertė Lietuvoje
Lietuvoje šiais metais žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma naujos žemės mokestinės vertės.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė Registrų centro pranešime teigia: „bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais. Didžiausias - net 77 proc.
Pasak Registrų centro informacijos, nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai.
Išvados
Žemės mokestis yra svarbus mokestis ūkininkams, turintis įtakos jų veiklos rezultatams. Svarbu žinoti apie taikomas lengvatas ir naujausius įstatymų pakeitimus, kad būtų galima optimaliai planuoti savo ūkio finansus. Taip pat svarbu domėtis kitais privalomais mokesčiais, tokiais kaip PSD, VSD ir GPM.