Žemės mokesčio dalis Lietuvos biudžete

Finansai yra viena iš svarbiausių ekonominių kategorijų, pasižyminti pinigine forma, tačiau neapsiribojanti vien pinigais. Tai ekonominiai piniginiai santykiai, per kuriuos paskirstomas ir perskirstomas bendrasis vidaus produktas (BVP) ir nacionalinės pajamos. Šio proceso metu yra sudaromi ir panaudojami decentralizuoti bei centralizuoti pinigų fondai, skirti valstybės funkcijoms vykdyti ir ekonomikos plėtros sąlygoms užtikrinti.

Su finansų sąvoka glaudžiai susijusi ir "finansų sistemos" sąvoka. Finansų sistema apibrėžiama kaip ekonominių piniginių santykių, per kuriuos sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinigų fondai, visuma.

Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą sudaro valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kuriame sukaupiamos lėšos, reikalingos priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms perduotoms valstybės funkcijoms atlikti.

Pagal Finansų ministerijos atliktą pajamų iš žemės nuomos mokesčio surinkimą ir esamų tarifų dydžių įvertinimą, matyti, kad jeigu visos savivaldybės pakeltų mokesčius iki visų savivaldybių bendro vidurkio, šio mokesčio savivaldybės galėtų surinkti net iki 65 procentų daugiau, negu surenka dabar. Tokiu atveju pajamos iš valstybinės žemės nuomos taip pat galėtų būti net iki 65 procentų didesnės, o tai būtų apie 15 mln. Eur.

Žemės mokestis savivaldybių biudžetuose

Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos socialinėms, ekonominėms ir kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti. Savivaldybių biudžetų mokestines pajamas sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, kitų bendrųjų mokesčių, kurių tam tikra dalis pervedama į savivaldybių biudžetus, ir vietinių mokesčių, kurių visas surinktas lėšas gauna savivaldybės, pvz., žemės mokesčio, paveldimo turto mokesčio.

Konkrečius tarifus nustato individualiai kiekviena savivaldybė ir tvirtina savivaldybės taryba, nes žemės mokesčio pajamos yra savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis.

Šiuo metu LR finansų ministerijos teigimu, nuomos mokestis už valstybinę žemę yra vienas iš savivaldybių biudžetų bendrų pajamų šaltinių ir sudaro apie 0,64 proc. nuo visų savivaldybių pajamų.

Lietuvos savivaldybių biudžete pajamos iš žemės mokesčio sudarydavo apie 1 proc. visų tais metais gautų pajamų. 2015 m. surinkta 27 mln. eurų, o jau 2023 m. daugiau nei 2 kartus daugiau, 60 mln. eurų. Mokestis už žemę kas kelis metus didėdavo dėl keičiamos žemės rinkos vertės.

Žemės mokesčio tarifai

Žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 iki 4,0 procentų žemės mokestinės vertės.

Kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę, vieni mažiausių žemės mokesčio tarifų yra Šiaulių rajone: nuo 0,28 iki 0,68 proc., priklausomai nuo verčių zonos, kurioje yra žemės sklypas. Akmenės rajone tarifai svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 proc., Joniškio rajone - 0,85 proc., Pakruojo rajone - 0,95 proc. Didžiausią - 1,0 proc. - žemės mokesčio tarifą yra patvirtinusios Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybės. Šiaulių mieste šios paskirties žemei taikomas 0,1 proc.

Privačių namų valdų arba gyvenamųjų teritorijų paskirties žemės savininkai mažiausiai moka Kelmės rajono savivaldybėje - čia galioja 0,43 proc. tarifas. Akmenės rajone namų valdų žemė apmokestinama 0,6 proc., Joniškio - 0,68 proc., Radviliškio - 0,8 proc., Pakruojo - 0,9 proc.

Palankiausias žemės mokestis komercijai, pramonei bei sandėliavimui yra Radviliškio rajone: jie apmokestinami 0,8 proc. tarifu. Kelmės rajone nustatytas 1,0-1,1 proc., Akmenės - 1,2 proc., Pakruojo - 1,2-1,4 proc., Joniškio - 1,28-1,53 proc. tarifas. Šiaulių rajone tarifo intervalas svyruoja nuo 0,13 iki 3,76 proc. Šiaulių miesto gyventojai ir įmonės moka 0,4 proc.

Jeigu privatus žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, visose savivaldybėse tokiu atveju taikomas maksimalus 4,0 proc.

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas įpareigoja savivaldybes taikyti lengvatas senatvės pensininkams ir asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei nepilnamečiams vaikams.

Pačios savivaldybių tarybos nusprendžia, koks bus neapmokestinamasis sklypo dydis šiems asmenims. Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 7 arų neapmokestinamąjį dydį. Šiaulių rajone taikomas bene didžiausias 1,5 ha neapmokestinamasis sklypo kaimo vietovėje dydis ir 0,10 ha Kuršėnų mieste. Joniškio rajono valdžia šalia 0,15 ha neapmokestinamojo dydžio nustatymo papildomai remia smulkiuosius ūkius.

Žemės mokesčio sumos regionuose

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia informaciją, kiek žemės mokesčio už 2024 m. apskaičiuota Šiaulių regiono gyventojams ir juridiniams asmenims. Didžiausią sumą turėtų „sunešti“ Radviliškio rajono gyventojai, t. y. 1,2 mln. eurų. Nedaug atsilieka Šiaulių miestas: čia gyventojams apskaičiuotas žemės mokestis sudaro 1 mln. eurų. Trečiojoje vietoje yra Joniškio rajonas, kurio gyventojai turi sumokėti 956 tūkst. eurų žemės mokesčio, ketvirtojoje - Kelmės rajonas su 822 tūkst. eurų apskaičiuoto mokesčio. Pakruojo rajono gyventojai į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti 778 tūkst. eurų už privačią žemę, o Šiaulių rajono - 721 tūkst. eurų. Akmenės rajonas atrodo kukliausiai šioje pozicijoje: gyventojams apskaičiuota 315 tūkst.

Verslui apskaičiuoto žemės mokesčio sumos žymiai kuklesnės. Čia lyderiauja Pakruojo rajonas, kurio įmonės į biudžetą turi sumokėti 331 tūkst. eurų. Beveik perpus mažiau žemės mokesčio apskaičiuota Šiaulių miesto juridiniams asmenims - 161 tūkst. eurų, Joniškio rajono - 140 tūkst. eurų ir Radviliškio rajono - 136 tūkst. eurų. Šiaulių rajono verslininkai turėtų sumokėti 86 tūkst. eurų, o Akmenės rajono - 68 tūkst. eurų. Lengviausia žemės mokesčio „našta“ teko Kelmės rajono įmonėms: tik 35 tūkst.

Savivaldybių planų vykdymas

Nagrinėdamas duomenis pastebėjau, kad dauguma savivaldybių žemės mokesčio surinkdavo daugiau nei suplanuodavo. Surašysiu, kurios savivaldybės 2015 ir 2023 m.

2015 m.

• Šiaulių raj. sav. - gavo 715 750 eurų, suplanuota 41 984 eurai.
• Visagino m. sav. - gavo 5495 eurus, suplanuota 580 eurų.
• Šalčininkų raj. sav. - gavo 178 858 eurus, suplanuota 18 970 eurų.
• Vilniaus raj. sav. - gavo 1 217 596 eurus, suplanuota 180 220 eurų.
• Anykščių raj. sav. - gavo 336 607 eurus, suplanuota 66 541 euras.
• Pakruojo raj. sav. - gavo 453 692 eurus, suplanuota 521 297 eurai.
• Kauno m. sav. - gavo 1 439 378 eurus, suplanuota 1 478 513 eurų.

2023 m.

• Vilniaus raj. sav. - gavo 3 087 500 eurų, suplanuota 220 600 eurų.
• Šalčininkų raj. sav. - gavo 533 900 eurų, suplanuota 75 000 eurų.
• Alytaus raj. sav. - gavo 1 044 500 eurų, suplanuota 257 700 eurų.
• Anykščių raj. sav. - gavo 651 100 eurų, suplanuota 206 400 eurų.
• Varėnos raj. sav. - gavo 280 700 eurų, suplanuota 110 500 eurų.
• Jurbarko raj. sav. - gavo 537 000 eurų, suplanuota 659 500 eurų.
• Rietavo sav. - gavo 174 600 eurų, suplanuota 186 000 eurų.
• Druskininkų m. sav. - gavo 191 500 eurų, suplanuota 202 000 eurų.

Nagrinėjant 2023 m. duomenis į akis krito gražūs biudžeto vykdymo skaičiai, suapvalinti iki 100 ar 1000 vienetų.

Žemės mokestis istorijoje

Kaip rašoma vle.lt svetainėje M.Kušner, A.Žilėno ir M.Vaičiulionienės straipsnyje apie mokesčius Lietuvoje1923-1939 m. kasmet buvo surenkama 33-59 mln. litų tiesioginių mokesčių (11-20 % biudžeto pajamų). Valstybinio žemės mokesčio dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmosios rūšies žemės vieną hektarą - 9 litai, antrosios - 7,5 lito, trečiosios - 5 litai, ketvirtosios - 1,5 lito. 1923 m. šio mokesčio surinkta 13 mln. litų,1939 m. - 20 mln. litų. Dalis valstybinio žemės mokesčio ėjo savivaldybėms.

Kas kelis metus mokestis už žemę buvo didinamas. Bet 1937 m. Mokestis už žemę buvo mokama 2 kartus per metus už 1 ir 2 pusmečius.

Pusmečio kvite už žemę buvo nurodytas mokestis valstybei, savivaldybės reikalams. Dažnai būdavo nurodytos pabaudos už pavėluotą mokėjimą.

1929 m. 1930-1931 m. 1932 m. 1933-1937 m. per pusmetį buvo mokama 35,25 Lt valstybei ir 7,05 Lt savivaldybės reikalams.

1937 m. 2 pusmetį dėl Suvalkijos streikos 10 proc. buvo sumažintas mokestis. Tad 1937 m. 1938 m. 1939 m. 1940 m. ir 1941 m.

1941 m. 1942-1943 m. 1927-1929 m. 1930-1931 m. 1932-1934 m. 1935 m. 1936-1937 m. 1938 m. 1940-1941 m. per metus buvo mokama 24,66 Lt/Rub. valsčiui ir 6,34 Lt/Rub.

Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2023 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 234 916 fizinių asmenų. Jie valdė 2 141 566 sklypus, kurių bendras plotas 2 922 879 ha, o vertė 13 598 406 084 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m.

Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 103 136 fiziniai asmenys. Jie valdė 1 983 382 sklypus, kurių bendras plotas 3 129 244 ha, o vertė 4 961 091 817 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.

Taip pat mokestį už žemę 2023 m. turėjo mokėti 29 498 juridiniai asmenys. Jie valdė 144 197 sklypus, kurių bendras plotas 271 252 ha, o vertė 2 864 907 028 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m.

Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę turėjo mokėti 17 692 juridiniai asmenys. Jie valdė 81 883 sklypus, kurių bendras plotas 222 298 ha, o vertė 832 780 580 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.

Didžiausia dalis mokesčio už žemę būdavo surenkama metų 4 ketvirtyje, kai Lietuvos gyventojams reikėdavo sumokėti šį mokestį. 2015-2023 m. lapkritį būdavo surenkama 92-96 proc.

tags: #zemes #mokescio #dalis #biudzete