Žemės mokestis yra vienas iš pagrindinių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių. Šis mokestis, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe, turi būti aiškiai apibrėžtas, ypač jo administravimo aspektai. Straipsnyje nagrinėsime žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnį, jo ypatumus ir komentarus.
1. Žemės Mokesčio Teisinė Prigimtis ir Teorijos
Mokslinėje literatūroje Lietuvoje nėra daug darbų, kurie iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus. Nekilnojamojo turto vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skyrė R. Kliokys, B. Galinienė, V. Malienė. Vis dėlto, daugelis problemų, aptartų disertacijose, vis dar egzistuoja ir nėra iki šiol išspręstos.
Šiuo metu svarstant tinkamiausią nekilnojamojo turto apmokestinimo modelį, yra siekiama įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį su nedideliais tarifais arba taikyti neapmokestinamąjį dydį, kuriuo būtų siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus.
1.1. Istorinė Perspektyva
Pirmieji žemės mokestį pradėjo taikyti senovės kinai dar 2700-2200 m. pr. Kr. Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y., 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, o tai iš esmės prilygdavo 11 proc. tarifui (V. Šulija, 2004).
1.2. Pagrindiniai Apmokestinimo Uždaviniai
Žemės mokestis yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Atskirose valstybėse tie uždaviniai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo šalies ekonominės sąlygos, ekonominės politikos tikslų. Todėl ir žemės mokesčio reikšmė istoriškai kito, atsižvelgiant į kintančią ekonominę pasaulio struktūrą bei gyvenimo sąlygas.
2. Žemės Mokesčio Funkcijos ir Administravimas
Siekiant, kad valstybė atliktų atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Kartais mokesčiai gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų.
2.1. Mokesčio Apibrėžimas
Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.
2.2. Mokesčio Objektai ir Tarifai
Žemės mokesčio tarifas priklauso nuo konkretaus turto. Šio mokesčio pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Žemės mokestis priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijos, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.
2.3. Naudos Teorija ir Galėjimo Sumokėti Mokesčio Teorija
Nekilnojamojo turto apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos: naudos teorija ir galėjimo sumokėti mokesčio teorija.
- Naudos teorija aiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas (V. Šulija, 2012).
- Galėjimo sumokėti mokesčio teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę nekilnojamąjį turtą, turi būti pajėgūs mokėti mokestį (V. Šulija, 2012).
Šios teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus (V. Šulija, 2005).
3. Probleminiai Aspektai
Nors mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, jų įvedimas ir tarifų nustatymas visuomenėje dažnai sutinkamas skeptiškai. Dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs nekilnojamojo turto mokestis iš esmės buvo keistas net devynis kartus.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
3.1. Teisinės Bazės Sudėtingumas
Žemės mokestį reglamentuojantys įstatymai yra sudėtingi, o jų įgyvendinimas komplikuotas dėl dažno įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo (I. Škauskienė, 2012).
3.2. Apmokestinimo Kriterijai
Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų.
3.3. Savivaldybių Tarybų Sprendimai
Savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas mokestis, turi teisę mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50 procentų.
Šis straipsnis suteikia išsamią analizę apie žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnį, jo taikymą, komentarus ir svarbiausius aspektus Lietuvoje.
tags: #zemes #mokescio #istatymas #8 #straipsnis