Žemės mokestis Lietuvoje: Kas tai ir ką reikia žinoti?

Jeigu turite privačios žemės, esate žemės mokesčio mokėtojas. Šiame straipsnyje rasite visą aktualią informaciją apie žemės mokestį Lietuvoje, įskaitant mokesčio objektą, tarifus, lengvatas ir mokėjimo tvarką.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės mokestį, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Kas yra žemės mokesčio mokėtojai?

Žemės mokesčio mokėtojai yra:

• Žemės savininkas - fizinis asmuo.
• Žemės savininkas - juridinis asmuo.
• Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (kai subjektas nėra juridinis asmuo).

Žemės mokesčio objektas

Žemės mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemės mokesčio tarifai

Žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos galioja 2020-2026 metais.

Mokestinis laikotarpis ir mokėjimo terminai

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:

• Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus.
• Jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

• Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais.
• Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokestinė vertė

Žemės mokestine verte laikoma:

• Žemės vidutinė rinkos vertė.
• Žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
• Bankrutavusios įmonės.
• Lietuvos bankas.
• Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendro naudojimo kelių užimta žemė.
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Valstybinių parkų, draustinių teritorijų žemė.
• Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
• Gamtos paminklų žemė.
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių ir memorialinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė.
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės mokesčio deklaravimas ir sumokėjimas

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.

Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI mokėjimų duomenys:

Įmokų kodai ir Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos.

Papildoma informacija

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

• Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
• Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Žemės mokesčio istorija Lietuvoje

Lietuvoje žemės mokestis žinomas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. 1918-1940 m. valstybinis žemės mokestis (dalis jo pajamų ėjo savivaldybėms) buvo pagrindinis tiesioginis mokestis, jo dydis priklausė nuo žemės rūšies.

21 a. pradžioje žemės mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas (1992, nauja redakcija 2013).

tags: #zemes #mokescio #objektas #tai