Žemės mokestis Lietuvoje turi ilgą istoriją, o jo taikymas ir surinkimas nuolat kinta. Šiame straipsnyje išnagrinėsime žemės mokesčio raidą, teisės aktus, reglamentuojančius jo taikymą, taip pat apžvelgsime naujoves, kurios įsigalios nuo 2026 metų.
Žemės mokesčio istorinė raida
Išnagrinėjus žemės mokesčio raidą Lietuvoje, išsiaiškinta, kokios yra žemės mokesčio teorijos okupacijų metu ir žemės vykusios Lietuvos istorijoje reformos. Išsiaiškinta, kad už žemę mokėti reikėjo visais laikotarpiais, tik skirdavosi mokesčių sistema.
Žemės mokestis okupacijų metu
Rusijos okupacijos metu žemės mokestį reikėjo mokėti Rusijos imperijos nustatyta tvarka. Panaikinus baudžiavą, mokesčiai buvo suskirstyti į valstybinius ir vietinius. Buvę baudžiauninkai turėjo mokėti išpirkos mokestį už laisvę ir gaunamą žemę. 1875 m. buvo įvestas valstybinės žemės mokestis. Šio mokesčio bendra suma gubernijoms buvo nustatyta įvertinus žemės kainą. Tuo tarpu apskritims ir valdoms žemės mokestis būdavo nustatomas vietinių įstaigų atsižvelgiant į žemės rūšį. Tačiau šiuo laikotarpiu žemės mokestis nebuvo toks svarbus kaip ir kiti tiesioginiai mokesčiai.
1915 m. vokiečiai Lietuvoje tarp kitų daugybės naujų mokesčių įveda proporcinį žemės mokestį bei pramonininkų ir laisvų profesijų žmonių už žemės sklypus, esančius miesto vietovėse. Būtent iš žemės mokesčio buvo surenkama daugiausiai pajamų. Bendroje tiesioginiais mokesčiais surinktoje pajamų sumoje žemės mokestis 1916 metų duomenimis sudarė apie 38 proc. visų tiesioginių mokesčių pajamų sumos. Šiuo laikotarpiu Lietuvai buvo tikrai nelengva.
Žemės mokestis buvo priskiriamas tiesioginiams mokesčiams. Mokestis buvo skaičiuojamas proporcingai, nustatomas atsižvelgiant į žemės rūšį. Taip pat tuo metu buvo mokamas žemės mokesčio priedas valsčių ir apskričių savivaldybėms.
1944 m. - 1945 m. Lietuvą užėmė Raudonoji armija ir Lietuvos finansai vėl pateko į Sovietų Sąjungos finansų sistemą. Pokario laikotarpiu Sovietų Sąjungoje mokesčiai buvo mažinami. Nuo 1981 m. buvo keičiami tokie vietiniai mokesčiai, tarp jų ir žemės mokestis. Mokesčiai buvo imami iš kooperatinių organizacijų, įmonių ir gyventojų.
Žemės mokesčio teisinis reglamentavimas
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu nusako kas yra žemės mokesčio mokėtojai, kokios yra taikomos mokesčio lengvatos ir kokie taikomi mokesčio tarifai. Taip pat išnagrinėta mokesčio apskaičiavimo reikalavimai bei sumokėjimo terminai.
Žemės mokesčio subjektas, mokėtojai, objektas
Žemės Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė, kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir į privačią nuosavybę neįgyta žemė.
Mokesčio tarifai, mokestinis laikotarpis ir vertė
Pagal dabar galiojančią tvarką, žemės mokesčio tarifas gali siekti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o konkretų dydį nustato savivaldybių tarybos. Tai reiškia, kad mokestis gali skirtis net ir kaimyninėse savivaldybėse.
Lengvatos lieka galioti: neapmokestinamos žemės dalys taikomos pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms ir smulkiems ūkininkams. Tokie sprendimai leis apsaugoti pažeidžiamusias grupes nuo mokesčių augimo.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus. Privačios žemės savininkai - tiek gyventojai, tiek įmonės - gali jas peržiūrėti prisijungę prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Tie, kurie nėra elektroninių paslaugų vartotojai arba nenurodė el. pašto adreso, deklaracijas gaus klasikiniu paštu.
Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 17 dienos. Iš viso Lietuvoje už šiuos metus žemės mokesčio turės sumokėti apie 61 milijoną eurų - iš jų 50 milijonų eurų tenka 790 tūkstančiams gyventojų, o likusi dalis - per 17 tūkstančių įmonių.
VMI atkreipia dėmesį, kad jei apskaičiuota mokesčio suma yra 2 eurai ar mažiau, mokėti nereikia, o deklaracija tokiu atveju nesiunčiama. Apie 150 tūkstančių žemės savininkų deklaracijas gaus popieriniu formatu, todėl svarbu patikrinti savo gyvenamosios vietos adresą ir pašto kodą.
Atkreipiame dėmesį į būtinybę gyventojams nurodyti teisingą savo gyvenamosios vietos adresą su pašto kodu, kad deklaracijos juos pasiektų laiku. Adresą galima pasitikrinti savo seniūnijose arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį - per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose. Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkę žemės mokesčio temą, gali sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą automatiniu pranešimu, nelaukdami eilėje. Norintiems apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060.
Žemės mokesčio reforma nuo 2026 metų
Lietuvoje šiuo metu vyksta žemės mokesčio sistemos atnaujinimas. Nors įstatymo pakeitimai įsigalios tik nuo 2026 metų gegužės, kai kurios savivaldybės jau šiemet ėmėsi koreguoti taikomus tarifus. Sprendimai dažniausiai susiję su žemės ūkio paskirties sklypais ir mažesnės vertės žeme, siekiant sušvelninti mokestinę naštą regionuose.
Nuo 2026 metų įsigaliosiančio įstatymo pakeitimai nustatys aiškesnę ir vieningesnę vertinimo sistemą: žemės vertės bus peržiūrimos dažniau - kas trejus metus vietoje penkerių. Tokiu būdu siekiama, kad mokestinė vertė atspindėtų realią rinkos situaciją, o savivaldybės galėtų lanksčiau reaguoti į ekonominius pokyčius.
Naujoji tvarka turėtų užtikrinti daugiau skaidrumo ir stabilumo. Žemės mokesčio reforma siekia didesnio aiškumo tiek gyventojams, tiek įmonėms. Dalis savivaldybių tikisi, kad naujas modelis padės išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinio teisingumo ir biudžeto stabilumo. Vietos valdžios institucijos taip pat galės diferencijuoti tarifus - kaimo vietovėse taikyti mažesnius, o miestuose, kur žemės vertė išlieka aukšta, palikti didesnius.
Vis dėlto gyventojai akcentuoja, kad svarbiausia - stabilumas ir prognozuojamumas. Dalis jų pasigenda aiškumo, nes mokesčio suma kiekvienais metais gali keistis dėl vertinimo atnaujinimų arba savivaldybių sprendimų. Naujasis įstatymas, kaip tikimasi, įves daugiau tvarkos ir užtikrins, kad pokyčiai vyktų palaipsniui, o ne netikėtai.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji žemės vidutinės rinkos vertės žemėlapiai, kuriuos parengė Registrų centras ir patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba. Kadangi žemės mokestis tiesiogiai priklauso nuo mokestinės vertės, šie pokyčiai jau savaime reiškia didesnes sąskaitas daugelyje savivaldybių.
Vidutiniškai žemės sklypų vertės Lietuvoje didėja apie 8 procentus, tačiau realybėje skirtumai tarp regionų yra labai ryškūs. Gyvenamosiose teritorijose vertės kyla apie 9 procentus, o kai kur - gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Molėtų rajone augimas viršija 30 procentų, o Varėnos, Lazdijų, Anykščių ar Panevėžio rajonuose siekia apie 20 procentų. Tai reiškia, kad tose savivaldybėse žemės mokestis taip pat didės panašiu mastu.
Dar svarbesni pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d., kai bus pradėtas taikyti naujas žemės vertinimo modelis pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą. Iš esmės tai reiškia, kad valstybė keičia ne tik skaičius, bet ir pačią vertinimo filosofiją.
Iki šiol naudotas terminas „masinis žemės vertinimas“ bus pakeistas „masiniu nekilnojamojo turto vertinimu“, o kartu atsiras ir „individualusis žemės vertinimas“. Svarbu ir tai, kad žemės vertės bus perskaičiuojamos dažniau - kas trejus metus, o ne kas penkerius, kaip anksčiau. Tai reiškia, kad mokesčiai greičiau reaguos į rinkos kainų kilimą, ypač augančiuose regionuose ir priemiesčiuose.
Nors šie pakeitimai formaliai atrodo techniniai, jų pasekmės labai praktiškos: jei naujoji metodika žemę įvertins brangiau, mokestis automatiškai didės, net jei pats tarifas savivaldybėje nesikeis.
Kartu su nauju vertinimo modeliu stipriai keičiasi ir mokesčio administravimas. Nuo 2026 metų Registrų centras Valstybinei mokesčių inspekcijai perduos ne tik žemės vertės duomenis, bet ir platesnę informaciją apie savininkus. VMI tai leis automatiškai formuoti pranešimus ir sumažinti klaidų skaičių.
Gyventojams tai reikš mažiau dokumentų ir mažiau rankinio deklaravimo, tačiau kartu ir mažiau galimybių „praslysti“ per sistemą. Žemės mokesčio tarifai ir toliau bus nustatomi savivaldybių tarybų - jie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Lengvatos išlieka - pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, smulkiesiems ūkininkams - tačiau keičiasi jų taikymo terminologija. Galutinis rezultatas paprastas: daugeliu atvejų žemės mokestis nuo 2026 metų augs, nors kiekvieno savininko situacija priklausys nuo regiono, sklypo paskirties ir savivaldybės tarifo.
Žemės mokestis mažėja dalyje savivaldybių: kas keičiasi nuo 2026 metų
Kai kurios savivaldybės, kaip Anykščių rajonas, 2026 metams jau patvirtino mažesnius tarifus - žemės ūkio paskirties žemei nuo 0,8 iki 0,65 procento.
Žemės mokesčio surinkimo analizė (2011-2014 m.)
Žemės mokesčio palyginimas su kitais mokesčiais (2013-2014 m.).
Kiekvienais metais pajamos didėja ir iki 2014 metų faktiškai įplaukė 78613 tūkst. litų.
Kadangi nuo 2013 metais situacija yra panaši su 2014 metais , ši analizė parodė, kad 2014 metais surenkama mažiausiai paveldimo turto mokestį 4596 tūkst Lt. Lyginant žemės mokestį su nekilnojamojo turto mokestį akivaizdžiai matosi, kad daugiausiai surenkama nekilnojamojo turto mokestį 28490 tūkst. Lt nei žemės mokestį.
Žemės mokesčio palyginimas su kitais mokesčiais (2013-2014 m.)
| Mokestis | Suma (tūkst. Lt) |
|---|---|
| Žemės mokestis | [Suma] |
| Nekilnojamojo turto mokestis | 28490 |
| Paveldimo turto mokestis | 4596 |