Svogūnai - viena populiariausių daržovių, auginamų tiek pramoniniu būdu, tiek mėgėjų daržuose. Norint užauginti dideles ir kokybiškas svogūnų galvutes, svarbu tinkamai prižiūrėti augalus ir žinoti, kaip teisingai skinti laiškus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai skinti svogūnų laiškus, kad galvutės būtų didesnės, taip pat apžvelgsime svarbiausius svogūnų auginimo aspektus.
Svogūnų biologinės savybės
Svogūnai auginami dviejų formų: žiedstiebiniai, kurie išaugina žiedstiebį ir bestiebiai - žiedstiebio nesuformuoja. Žiedstiebius dažniausiai išaugina žieminių veislių česnakai. Vertingesni - bestiebiai, nes geriau išsilaiko per žiemą.
Svogūnai atsparūs šalčiui, pradeda dygti, kai dirvos temperatūra 4-6 laipsniai. Optimali temperatūra svogūnams šaknytis 5-10 laipsniai, lapams ir ropelei augti 15-20 laipsniai. Kai trūksta šviesos, pagelsta lapai, sumažėja lapalakščių plotas. Jei svogūnai auga pavėsingoje vietoje, derlius sumažėja 15-20 proc.
Tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai, dirvos rūgštumas pH 6,5-7,5. Netinka sunkios, supuolusios, užmirkusios dirvos. Tręšiama organinėmis trąšomis - gerai perpuvusiu mėšlu, kompostu, norma 40-60 t/ha (jeigu priešsėlis nebuvo tręštas mėšlu). Fosforo ir kalio trąšomis tręšiama prieš pagrindinį dirvos dirbimą.
Svogūnų sodinimas ir priežiūra
Svogūnai sėjai ruošiami likus 1-2 dienoms iki sodinimo. Tam reikia galvutes išskirstyti skiltelėmis. Vasarinių svogūnų sodinamos tik sveikos išorinės stambiosios skiltelės. Nuo nematodų ir ligų sklitelės profilaktiškai parą mirkomos 0,05 proc.
Vasarinių svogūnų sodinamos tik sveikos išorinės stambiosios skiltelės. Vasariniai svogūnai turi būti pasodinti kuo anksčiau, balandžio mėn., kai tik įmanoma įdirbti dirvą. Skiltelės sodinamos 4-5 cm gyliu (nuo skiltelės dugnelio). Žieminiai svogūnai sodinami rudenį tokiu laiku, kai iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti. Tam reikia 40-50 dienų, taigi tai būtų rugsėjo paskutinė dekada - spalio vidurys. Žieminių svogūnų skiltelės sodinamos 6-8 cm gyliu.
Vegetacijos metu naikinamos piktžolės, sekliai purenami tarpueiliai. Mulčiuojama pradėjus šalti žemei 2-3 cm storio durpių sluoksniu (apie 50 kub. m/ha), pjuvenomis, kapotais šiaudais.
Azotas šioms daržovėms reikalingiausias vegetacijos pradžioje. Jeigu azoto trūksta, gelsta lapai, augalai skursta. Formuojantis ropelėms, labiausiai reikia kalio, kuris dalyvauja organinės medžiagos kūrimo procese, gerina ropelių kokybę.
Svogūnų auginimo agrotechnika labai panaši į česnakų.
Kaip skinti svogūnų laiškus, kad galvutės būtų didesnės
Norint, kad svogūnų galvutės užaugtų didesnės, svarbu laikytis kelių taisyklių skinant laiškus:
- Neskinkite per daug laiškų vienu metu. Pašalinus didelę dalį lapų, augalas patiria stresą ir gali sulėtėti galvutės augimas.
- Skinkite tik išorinius laiškus. Palikite vidinius lapus, kurie maitina svogūną ir skatina jo augimą.
- Skinkite laiškus saikingai. Rekomenduojama skinti ne daugiau kaip 1/3 viso laiško ilgio.
- Neskinkite laiškų per dažnai. Leiskite augalui atsistatyti po kiekvieno skynimo.
Svarbu! Jei auginate svogūnus dėl galvučių, o ne dėl laiškų, rekomenduojama išvis neskinti laiškų, nes tai gali neigiamai paveikti derlių.
Papildomi patarimai
- Laiku supurenkite žemę, laistykite ir patręškite.
- Laistymą nutraukia, likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo.
- Piktžolių ravėjimas. Piktžolėse veisiasi nematodai ir tripsai - vieni iš kenkėjų, o neravėtoje dirvoje padidėja drėgmės kiekis, sukeliantis svogūnų ligas.
Pirmą tręšimą galima atlikti vegetacijos pradžioje, kai laiškai dar nėra sustiprėję ir atrodo išblyškę. 2 savaitėmis vėliau daromas antras tręšimas, naudojant nitrofoską (2 šaukštai :10 l). Kai svogūnų galvutės po žeme padidės iki 3 cm skersmens - galima patręšti superfosfatu (2 šaukštai : 10 l).
Didžiulis svogūnų derlius // Kaip užsiauginti didžiulius svogūnus!
Derliaus nuėmimas
Svogūnų derlius nuimamas, kai dauguma laiškų pagelsta ir sugula. Negalima laukti, kol visi laiškai pagels ir sudžius. Vasariniai svogūnai nuimami, kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula 75 proc. lapijos. Kada svogūnai augdami perbęsta, tuomet ropelės bendras lukštas sutrūkinėja ir skiltelės atsidalija. Drėgną vasarą daugelis svogūnų išauga storu kaklu ir vešliais laiškais. Laukiant, kol visi svogūnai sudžius, ropelės gali perbręsti.
Nuėmus derlių, svogūnus būtina gerai apdžiovinti. Jeigu orai palankūs, gerai išdžiūsta lauke, kur svogūnai džiovinami sąvalkose 5-10 dienų. Paskui svogūnai rūšiuojami pagal kokybę. Ropelės turi būti gerai apdžiovintos, švarios, sveikos (nepažeistos mechaniškai, ligų ar kenkėjų), su trumpomis sausomis šaknelėmis.
Svogūnų ligos ir kenkėjai
Svarbu laiku pastebėti ir kovoti su svogūnų ligomis ir kenkėjais:
- Pilkos apnašos ant svogūno kaklelio.
- Juodi skleročiai apnašose.
- Pilkos apnašos ant laiškų.
- Pageltonavę laiškai.
- Rusvos vandeningos raukšlėtos dėmelės su baltom apnašom ant ropelių.
- Svogūnų ropelių puvimas.
- Laiškų pageltonavimas ir džiūvimas.
- Sodinukų ir sėklų pažeidimas ir žūtis.
- Deformuoti laiškai.
Svogūnų veislės
Veislių gausa skiriasi aštrumu ir saldumu, ankstyvumu, ropelių spalva ir dydžiais, atsparumu šalčiui, auginimo paskirtimi - laiškams ar ropelėms, kulinarinėmis ir sandėliavimo savybėmis. Šiltnamiui ir laukui.
Štai kelios populiarios svogūnų veislės:
| Veislė | Paskirtis | Savybės |
|---|---|---|
| Labai derlingi | Ropelėms | Pusiau aštrūs |
| Labai ankstyvoji veislė | Laiškams | Derlius - po 2 mėn. |
| Atsparumas sausroms ir šalčiui | Laiškams | Derlius po 2,5 mėn. |
Tinkamai prižiūrint svogūnus ir laikantis rekomendacijų dėl laiškų skynimo, galima užauginti didelį ir kokybišką derlių.