Būsto Nuoma Lietuvoje: Kaip Apsisaugoti Nuo Apgavysčių?

Šalies ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje netrukus stabilizuosis - kainos turėtų išsilyginti, o naujų butų pasiūla pradėti augti. Todėl svajojantiems apie savo nuosavą būstą sąlygos jį įsigyti, ekspertų teigimu, ateityje vėl numatomos palankios. Tačiau neretai naujakuriai susiduria su begale klausimų, o nuomos rinka gali būti sudėtinga - joje gausu ne tik sąžiningų pasiūlymų, bet ir įvairių apgavysčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti nesąžiningus nuomotojus, kokių klaidų vengti ir kaip užtikrinti, kad jūsų nuomos sutartis būtų teisiškai saugi.

Kaip Atpažinti Sukčių?

Ne visi skelbimai internete yra tikri, o kai kurie „nuomotojai” net neturi teisės nuomoti siūlomo būsto.

Dažniausi Sukčiavimo Būdai ir Kaip Juos Atpažinti:

LBA atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo modelių, naudojantis gerai žinomų apgyvendinimo paslaugų platformomis, gali pasitaikyti įvairių. Neseniai žiniasklaidoje aptartas atvejis, kai sukčiai su Lietuvos gyventoja susisiekė per „Booking“ platformą - sukūrę netikrą viešbučio skelbimą jie siekė gyventoją nukreipti į suklastotą interneto svetainę ir joje suvesti banko kortelės duomenis.

Kitu atveju nusikaltėliai gyventoją bandė apgauti per „Airbnb“, taip pat pasitelkdami netikrus nuomos skelbimus.

Štai keletas būdų, kaip atpažinti sukčius:

„Akivaizdu, kad didžiosios apgyvendinimo rezervavimo platformos pakliuvo į sukčių akiratį taip pat, kaip prieš tai buvo pakliuvę bankai, siuntų pristatymo bendrovės, net Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl apgyvendinimo paslaugų ieškantiems gyventojams rekomenduojame ypatingai atidžiai vertinti situaciją ir apmokėjimus už paslaugas vykdyti tik per gerai žinomų platformų suteikiamą infrastruktūrą, jokiu būdu nevykdyti mokėjimų neaiškioms įmonėms ar fiziniams asmenims. Kilus įtarimui mokėjimo informaciją geriausia pasitikrinti susisiekus su oficialiais platformos atstovais“, - sako LBA prezidentė dr.

Saugumo specialistai pateikia keletą pagrindinių rekomendacijų, kurių reikėtų paisyti, saugantis nuo finansinių sukčių. Rekomenduojama nepervedinėti pinigų ne per pačias platformas (pavyzdžiui, gavus el. laišką ar SMS žinutę), taip pat tikrinti skelbimų informaciją - nuomojamos gyvenamosios vietos, viešbučio adresą, peržiūrėti, ar jau yra atsiliepimų iš kitų apartamentus nuomojusių klientų ir pan.

Jei viešbučio ar apartamentų rezervacija buvo atšaukta, o nuomotojas siūlo atlikti apmokėjimą tiesiai į banko sąskaitą (ne per platformą) ar bendravimą perkelti į el. paštą, kitą programėlę - būkite atidūs.

Jei supratote tapęs sukčių auka, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo banką ir teisėsaugą. Bankai ir kredito unijos aktyviai bendradarbiauja su teisėsauga ir taiko įvairius metodus siekiant apsaugoti gyventojus nuo sukčių veiklos. Kai kuriais atvejais atliktą mokėjimą galima atšaukti nedelsiant. Tai galioja jeigu mokėjimas nėra momentinis ir lėšos dar nebuvo išsiųstos iš jūsų banko.

Dalyje bankų šią funkciją aktyvuoti galite savarankiškai. Sulaukę kliento prašymo atšaukti mokėjimą, bankai susisiekia su mokėjimo gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Tačiau kai lėšos jau yra įskaitytos į gavėjo sąskaitą, o mokėjimo operacija patvirtinta tik sąskaitos turėtojui žinomais duomenimis, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga.

Taip pat ir momentinių mokėjimų atveju, kadangi jie į gavėjo banko sąskaitą įskaitomi labai greitai.

• Naudojantis viešbučių, apartamentų, kelionių užsakymų platformomis pravartu turėti atskirą mokėjimo kortelę, skirtą apsipirkti internetu.
• Įsidėmėkite žinomos ir patikimos elektroninės paslaugų platformos pavyzdį ir, susidomėję kuria nors kita, mažiau girdėta, ieškokite neatitikimų, įtartinų detalių, tokių kaip neįtikimai patrauklūs pasiūlymai dėl nuolaidų ar sąlygų, maketų ir tekstų klaidos bei kt.
• Dauguma didžiųjų prekių ir paslaugų užsakymų platformų su klientais bendrauja per pačiose platformose pateikiamus pokalbių langus arba oficialų elektroninio pašto adresą.
• Mokėjimus už paslaugas atlikite tik per gerai žinomų platformų suteikiamą funkcionalumą.

Su tokia realybe teko susidurti ne vienam būstą nusprendusiam išsinuomoti lietuviui, dauguma jų - jauni sostinės ar kitų miestų gyventojai. Maža to, pradėjo plisti ir kitas sukčiavimo būdas, kai bandoma išvilioti asmens duomenis. Prisidengdami graudžiomis istorijomis sukčiai prašo asmens dokumentų, banko išrašų nuotraukų, kuriuos vėliau gali panaudoti imdami kreditus.

Štai vienas jaunas vyras paskelbė nuomojantis savo vieno kambario butą Sodų gatvėje už itin patrauklią kainą, o jo pasiūlymas sulaukė didelio susidomėjimo.

DELFI kalbinta viena iš apsigavusiųjų Laura (vardas pakeistas - DELFI) sakė, kad vienoje feisbuko grupių paskelbus apie ieškomą būstą, vyras jai parašė pats. „Kitą dieną sutarėme apžiūrėti. Viskas atrodė tvarkoje, vaikinas aprodė butą, trumpai papasakojo, kaip pats jį įsigijo. Pasakojo, kad nori išvažiuoti į Norvegiją tam, kad galėtų susimokėti paskolą už šį butą, todėl būtent dėl šios priežasties skuba išnuomoti. Viskas atrodė labai normaliai“, - sakė ji.

Merginai vyras teigė, kad butą išnuomos tiems, kurie pirmieji sumokės, nes jam kuo greičiau reikia pinigų jo paties buto nuomai Norvegijoje.

„Daviau 100 eurų užstatą, pasirašėme sutartį, pasidariau jo paso nuotrauką ir sutarėme, kad likusius 400 eurų atnešiu rytoj, kadangi suma už butą buvo 250 eurų, įskaitant komunalinius. Kitą dieną susiskambinome, atnešiau likusius pinigus, parašėme tai sutartyje ir sutarėme, kad liepos 1 d. jau galėsiu įsikelti“, - prisimena mergina.

Ji pripažįsta, kad viskas atrodė patikima, o susirūpino, kai pamatė kitos merginos įrašą feisbuko grupėje, kad vyriškis apgaudinėja žmonės. Be to, vyras jau neatsakė į skambučius ir žinutes.

„Tada kreipiausi į policiją. Prieš porą dienų vėl parašiau jam žinutę, ir jis atrašė, kad pinigus grąžins, tačiau dalimis, kadangi šiuo metu tokios sumos neturi. Minėjo, kad eis į policiją. Kiek kalbėjau su kitais, jis kitus informavo, kad mūsų duotus pinigus pralošė“, - patirtimi dalinosi mergina.

Iš susirašinėjimų feisbuko grupėse, galima spręsti, kad nuo vyriškio nukentėjo dešimtys žmonių. Dauguma jų kreipėsi į policiją.

Į DELFI kreipėsi dar vienas nuo vyro nukentėjęs vaikinas. Jis pasakojo, kad buto paieškos sunkiai sekėsi, kadangi su drauge auginantis du katinus, o nuomotojai tokių nuomininkų nenori priimti. Praradus viltį ir parašius įrašą vienoje būsto nuomos grupių, vyriškis vėlgi vaikinui parašė pats.

„Nuvykome apžiūrėti vakare po darbo. Ten mus pasitiko jaunas vyras, leido automobiliu įvažiuoti į uždarą kiemą ir aprodė butą. Vyrukas pasirodė atviras ir bendraujantis. Mums kartu einant kiemu jis nepraleido progos pasisveikinti ir bent žodžiu persimesti ne su vienu kieme buvusiu kaimynu", - prisimena.

Savo vardo nenorėjęs atskleisti nukentėjusysis sakė, kad nuomotojas pasakojo tą pačią istoriją apie Norvegiją, o po kelių dienų susisiekė jais pats ir pasakė, kad butų apžiūros jam atsibodo, todėl nuleidžia kainą.

„Susitinkame pasirašyti būsto nuomos sutarties, ją tvarkingai užpildome, man netgi leidžia jo paso nuotrauką pasidaryti, sutariame kad maždaug po dviejų savaičių gausime buto raktus, sumokame dviejų mėnesių būsto nuomos avansą - 500 eurų ir išsiskirstome.

Praėjus gerai savaitei, ryte socialiniame tinkle atsitiktinai pastebėjome įrašą, kad viena mergina analogišku metu irgi yra išsinuomojusi tą butą, ir atėjus jos sutartam laikui įsikelti - negauna buto raktų. Nepraėjus nei porai valandų jau buvome bent penkiese išsinuomoję tą patį butą. Su nuomotoju mums susisiekti nepavyko.

Į galimo aferisto pinkles pakliuvusi mergina Pietų metu keturiese nuvykome į Vilniaus 3 Policijos komisariatą rašyti pareiškimų. Ten policijos pareigūnai su šypsenomis reagavo į mūsų situaciją ir sakė, kad šią problemą galėsime spręsti tik civilinio teismo būdu, t. y. kiekvienas iš mūsų turės nuomotoją paduoti į teismą, nes jie čia nemato jokio nusikaltimo, argumentuodami tuo kad ši situacija yra tik civilinės sutarties nevykdymas“, - pasakojo vaikinas.

Nors policija vis dėlto pradėjo ikiteisminį tyrimą, vaikinas pripažįsta, kad vilties atgauti pinigus - mažai.

„Parašę pareiškimus, tos dienos vakare su keliais kitais nukentėjusiaisiais ėjome paklausinėti kaimynų apie šį nuomotoją. Ir išsiaiškinome, kad jis pats tą butą nuomojosi iš įmonės ir buvo už nuomą skolingas. Viena mergina netgi buvo gavusi buto raktus, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, - jie spynai netiko“, - dalinosi karčia patirtimi.

Nepaisant to, kad būsto ieškančių asmenų grupėse tokie atvejai paviešinami, drąsuolių, bandančių apgauti žmones, vis atsiranda.

Štai, prieš porą dienų feisbuko grupėje vėl atsirado įrašas, perspėjantis nesusivilioti Pilaitėje naujos statybos name nuomojamu dviejų kambarių butu. „Sveiki, ar nebandėte skambinti dėl šio buto? Vėl istorija kartojasi... „Šiuo metu esu išvykęs, jei pervesi rezervaciją, tai tavo tada, nes jau buvome atvykę, o nuomininkai neatvyko... Šiaip pati gyventu Pilaitėje, ir toje vietoje tokių miškų nėra už lango... Prašo pinigus pervesti į UAB „Eidanus“. Turiu ir sąskaitos numerį“, - perspėjo ieškančius būsto mergina.

Visgi, tik pasirodžius įrašui, buto skelbimas labai greitai buvo pašalintas iš svetainės domoplius.lt.

Įrašą paskelbusi Goda DELFI teigė po skambučio iškart supratusi, kad tai dar viena afera. „Man gaila ir tuo pačiu keista, kaip žmonės sutinka pervesti avansą ar net visą sumą, tačiau juos irgi suprantu. Dabartinės nuomos kainos neadekvačios, o sukčiai, nukopijuodami kito kokybiško buto nuotraukas iš interneto ir paskelbdami žemą kainą, verčia žmones griebti butą bet kokia kaina“, - komentavo ji.

Goda iškart pranešė apie galimą aferą skelbimų puslapiui ir parašė pareiškimą adresu epolicija.lt. „Bendrauju ne su pirmu tokiu, todėl jau atskiriu „dainelę“. Dar geriau, kai paprašė visų planuojančių gyventi asmenų dokumentų kopijų iš abiejų pusių ir banko sąskaitų įrašų už pusę metų“, - sakė ji.

Apie tokį metodą, kai bandoma išgauti asmens duomenis, DELFI taip pat gavo laišką iš kito susirūpinusio skaitytoje. Laiške jis rašė, kad Aruodas.lt portale rado skelbimą apie patrauklų nuomojamą butą Kaune. „Į telefono skambučius neatsako, o elektroniniu paštu atsiunčia graudžią istoriją su aiškiais bandymais išsivilioti asmens duomenis ir jais pasinaudoti, greičiausiai imant paskolas“, - rašė skaitytojas.

Jis pasidalino laiško turinį, kurį gavo iš nuomotojo, norėdamas perspėti kitus besiieškančius buto.

„Laba diena. Iškart pasakysiu, kad gauname didžiulį kiekį laiškų, į kuriuos tiesiog fiziškai nebespėjame atsakinėti. Gauname įvairiausių klausimų ir pasiūlymų, tiek ir nemalonių laiškų, kurie tik gadina atostogas, kuriose tikrai neplanavome tiek laiko skirti nuomininko paieškai. Nuomininkų ieškome tvarkingų ir finansiškai stabilių, vadinasi, kad ieškome dirbančių nuomininkų. Aktualu mums tai dėl to, kad buvę nuomininkai ne tik, kad liko skoloje, bet dar teko savo santaupomis padengti būsto remontą, vadinasi, kad vietoje pelno, gavome nuostolį, ko mes nebeplanuojame daryti antrąsyk. Todėl kiekvieną potencialų nuomininką tikrinsime.

Dirbu finansų institucijoje ir turiu prieigą prie asmens mokymo nustatymo, taip pat matau problemas su antstoliais, skolas ir t. t. Žinoma, visa tai daryti nemalonu, bet praktika rodo, kad privalu, ypač jeigu yra galimybės norint antrąkart nepaslysti toje pačioje vietoje. Todėl kiekvieno potencialaus kandidato prašau pateikti banko įrašą šių dienų, kad bent jau esate dirbantis šiai dienai.

Taip pat asmens dokumento nuotrauką (iš abiejų pusių) jūsų mokumui nustatyti. Patikrinęs jus ir įvertinęs teigiamai, maloniai jums aprodysiu butą, ir jeigu tenkinsime vienas kito kriterijus, pasirašysime sutartį. Ačiū už supratingumą“, - rašė nuomotojas skaitytojui.

Skaitytojas taip pat atrado, kad nuomojamo buto nuotraukos yra vogtos iš kitų interneto puslapių, šiuo atveju interjero dizaino „IDConcept“ interneto puslapio.

Kokia Atsakomybė Gali Grėsti?

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI komentavo, kad tokiais atvejais, kaip ir padarė nukentėjusieji, reikėtų kreiptis į policiją, kuri spręs, kokia atsakomybė gali grėsti sukčiautojui.

„Čia gali būti arba civilinis procesas, jei tai yra civilinės sutarties nesilaikymas, arba, jei matoma kažkokia sistema, kad nuomotojas paima nuompinigius iš dešimties žmonių ir jų nukentėjo daugiau - tai jau neciviliniai santykiai, o sukčiavimo požymiai. Tada policija pradeda ikiteisminį tyrimą ir viskas gali peraugti į baudžiamąją atsakomybę. Policija aiškinasi tokius dalykus“, - pažymėjo jis.

Visgi kiekvienas atvejis yra labai individualus, taigi neaišku, kokios žalos atlyginimo nukentėję nuomininkai gali tikėtis.

„Kiekvienas atvejis yra labai konkretus ir kiekvienu atveju skirtingai galima ir atgauti (pinigus - DELFI). Jei tas nuomotojas kažką apgavo ir toliau tuo užsiiminėjo, jį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o kaip bus su pinigais - jau teismas spręs: ar iš jo priteis kažkiek pinigų, ar jis pats juos sumokės ir susitaikys su nuomininkais“, - teigė jis.

R. Matonis taip pat ragina būsto ieškančius asmenis visuomet išlikti budrius. „Manau, kad labai gera galimybė to išvengti - pasirinkti kuo daugiau informacijos viešojoje erdvėje, nes žmonės dažnai apie tai rašo, komentaruose galima surasti, kad šis būstas netikras ar nuotraukos netikros. Jeigu prašo pinigų iš anksto - nuvažiuoti pačiam, gauti gal raktus to būsto, pasirašyti sutartį, po to pinigus tik duoti. Reikia pačiam kažkaip apsidrausti, nepasitikėti naiviai“, - pataria jis.

Duomenis Gali Panaudoti Imant Kreditus

Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai Metida“ advokatas Nikas Borneika sako, kad toks asmenų davimas tretiesiems asmenims gali būti labai pavojingas, o jų panaudojimas nusikaltimų tikslais vadinamas asmens tapatybės vagyste.

„Didžiausi nemalonumai kyla tada, kai išviliojus asmens duomenis yra pasisavintos asmens lėšos, arba asmens vardu sudaromos kredito sutartis. Pavyzdžiui, žmogus turėdamas kito asmens kortelės kopiją ir banko sąskaitos numerį, iš esmės gali nuotoliniu būdu sudaryti kredito gavimo sutartį.

Sukčiai nuolat prisigalvoja įvairių schemų, kaip nesąžiningai panaudoti asmens duomenis, todėl reiktų būti atidiems, neatskleisti daugiau duomenų, negu reikalinga konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, sutarčiai sudaryti. Tokie duomenys kaip asmens tapatybės kortelės ar kito asmens dokumento kopijos, asmens dokumentų numeriai, banko kortelių numeriai, sąskaitų numeriai turėtų būti perduoti tik įsitikinus prašančių tokių duomenų asmenų patikimumu, o tokių duomenų kaip elektroniniai slaptažodžiai, PIN kodai ir pan. geriau neatskleisti niekam“, - sakė jis.

N. Borneika priduria, kad jeigu asmuo įtaria, jog pakliuvo į sukčių pinkles, reikėtų nedelsti ir užkirsti kelią duomenų neteisėtam panaudojimui ir žalos atsiradimui. Kokių priemonių imtis - priklauso nuo atskleistų duomenų pobūdžio.

„Jei asmuo įtaria, jog gali būti neteisėtai pasinaudota jo asmens duomenimis kreditams paimti, tuomet patartina kuo skubiau kreiptis į Lietuvos banką, kad jis įtrauktų asmenį į sąrašą asmenų, prašančių neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Greitųjų kreditų bendrovės tikrina šį sąrašą prieš sudarydamos sutartis, todėl tokiu atveju yra užkertamas kelias sudaryti sutartis asmens vardu. Visais atvejais patartina kartu kreiptis ir į policiją, tam, kad ji ištirtų galimos nusikalstamos veikos atvejį“, - pataria.

Anot jo, duomenų neteisėtas rinkimas, jų išviliojimas ir jų panaudojimas sau arba kitų asmenų naudai gali būti kelių baudžiamajame įstatyme aprašytų nusikalstamų veikų požymiu. Tie kurie, neteisėtai pasinaudojo asmens duomenimis, yra nustatomi ikiteisminio tyrimo metu.

Nors ne vienu atveju būsimi nuomininkai atvažiavo susitikti su nuomotoju, apžiūrėjo butą ir netgi pasirašė nuomos sutartį, N. Borneika pataria nepamiršti ir dar vienos detalės: „Visais atvejais prieš sumokant užstatą patartina pasirašyti sutartį ir/arba gauti pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, pinigų pakvitavimą. Dokumente turėtų būti matoma pinigus davusio ir pinigus priėmusio asmens duomenys - tokie, kurie leistų identifikuoti asmenis - vardas pavardė, gimimo data ir gyvenamoji vieta. Šie duomenys būtų pakankami siekiant išsireikalauti užstatą teisminiu keliu. Surašant dokumentą, patvirtinantį užstato perdavimą, galima paprašyti, kad nuomotojas parodytų savo asmens tapatybės kortelę, tam kad būtų įsitikinta, jog asmuo neapsimeta kitu. Taip pat vertėtų paprašyti norimo nuomoti buto išrašo iš registro, kur būtų matomas buto savininkas. Jeigu butą nuomojantis asmuo nėra buto savininkas, tuomet reikėtų paprašyti turto disponavimo teisę patvirtinančių dokumentų“, - pataria jis.

Kaip Saugiai Rinktis Nuomą?

Prieš pasirašydami bet kokią sutartį, atlikite būsto ir nuomotojo patikrą.

Ką Reikia Padaryti Prieš Pasirašant Sutartį?

• Susitikti su nuomotoju - venkite vien el. pašto ar telefoninių susitarimų.
• Patikrinti būsto adresą ir dokumentus - ar jis tikrai priklauso nuomotojui?
• Išnagrinėti sutarties sąlygas - visada turėkite rašytinę sutartį su aiškiai įvardintomis teisėmis ir pareigomis.

Kokią Sutartį Sudaryti?

Rašytinė nuomos sutartis yra jūsų teisinis garantas. Ji turėtų apimti:

• Nuomos trukmę ir pratęsimo sąlygas
• Nuomos kainą ir užstato dydį
• Komunalinių mokesčių mokėjimo atsakomybę
• Būsto naudojimo taisykles
• Nutraukimo sąlygas ir atsakomybę

Kaip Išvengti Finansinių Nuostolių?

Jei pateksite į sukčių pinkles, galite patirti didelių finansinių nuostolių. Štai keletas būdų, kaip apsisaugoti:

• Neperveskite pinigų be sutarties
• Nepriimkite skubotų sprendimų - jei nuomotojas spaudžia apsispręsti kuo greičiau, tai gali būti apgaulė.
• Fotografuokite butą prieš įsikeldami - kad vėliau nekiltų ginčų dėl būsto būklės.
• Pasirašykite aktą apie perduotą turtą - taip apsisaugosite nuo nepagrįstų pretenzijų.

Ką Daryti, Jei Tapote Apgaulės Auka?

Jei vis dėlto susidūrėte su sukčiais, svarbu veikti nedelsiant:

• Kreipkitės į policiją ir pateikite visus turimus dokumentus.
• Informuokite skelbimų portalą, kuriame radote netikrą pasiūlymą.
• Jei jau pervedėte pinigus, kreipkitės į savo banką - galbūt mokėjimą dar galima sustabdyti.

tags: #buto #nuoma #aferistas