Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėsime gyventi pagal mokestinės reformos nubrėžtas gaires. Nuo 2026 m. sausio 1 d. atnaujinta 2025-12-08
Žemės Mokesčio Tarifai ir Apskaičiavimas
Šiai dienai metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 % žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 % tarifas. O 0,05 % tarifas taikomas sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei - komercinei veiklai.
Dabar žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Žemės savininkams mokesčio dydį apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų cetro. Taip pat savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.
Vyriausybė nusprendė keisti dabar galiojančius žemės mokesčio tarifus. Kartu su kitų metų Biudžeto įstatymu Seimui yra teikiami ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Tokiu būdu siekiama įteisinti, kad mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės. Todėl nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams.
O kad būtų išvengtas kai kuriuose vietovėse staigus žemės vertės padidėjimas, dėl ko tų žemių savininkams mokestis padidėtų kone dešimtis kartų, siūloma įteisinti 4 metų (išskyrus apleistas žemes) pereinamąjį laikotarpį. Taip pat Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01 - 4 % žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujausios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms, kurios taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 % skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.
Registrų centras pranašauja, kad po to kai bus pradėta skaičiuoti žemės mokestinė vertė pagal rinkos kainą, derlingose Lietuvos vietovėse, kuriose labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų arba nežymiai pakistų. Pasak Registrų centro specialistų, 7 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus rajone, Avižienų seniūnijoje, Bajorų kaime, pagal senąją metodiką buvo įvertintas beveik 19 tūkst. litų, o šiandien sklypo vidutinė rinkos vertė siekia 1,2 mln. litų. Ir taikant dabartinį 0,5 % tarifą, tokio sklypo savininkas per metus turėtų sumokėti 6000 litų žemės mokesčio.
Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos - daugeliu atveju žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastas yra ribotas, todėl kaip ir šiuo metu tai žemei būtų pritaikytas 0,35 % vertės mažinimo koficientas. O siekiant sumažinti neprižiūrimos žemės plotus ir apriboti spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 % mokesčio tarifą. Taip pat, tokios žemės savininkui nebus galima pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Neprižiūrimai žemei būtų perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmais metais taikant 1,5 %, o antrais - 2,5 % tarifą.
Šiai dienai dauguma žemės savininkų moka ne didesnį kaip 50 litų metinį žemės mokestį. Tačiau vyriausybė jau siekia pataisyti teisės aktus - tada mokestis už namų valdų sklypus miestuose pakiltų kelis kartus - iki tūkstančių litų, o apleistų žemių savininkams - keliasdešimt procentų.
Žemės Mokesčio Mokėjimo Terminai ir Būdai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad šiemet, kaip ir kasmet, žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 2 dienos (lapkričio 1-oji yra ne darbo diena). Tačiau tuo pat metu gyventojus pasiekia ir vietos savivaldybių laiškai, kuriuose yra nurodoma sumokėti šį mokestį už nuomojamą valstybės žemę iki lapkričio 15 dienos.
Už laiku nesumokėtą žemės mokestį, nuo kitos dienos, kai baigiasi įstatymo numatytas mokesčio sumokėjimo terminas, yra pradedami skaičiuoti delspinigiai. Tačiau jie skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų. Šiai dienai delspinigių dydis yra 0,03 % už kiekvieną pavėluotą dieną.
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą:
- Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
- Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
- Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
- Alternatyvūs metodai: Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Gyventojai visada gali sužinoti kokio dydžio mokestį jie turi mokėti už turimą žemės sklypą. Tai padaryti gali keliais būdais: prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos arba paštu gavę popierinę deklaraciją. Taip pat galima pasiteirauti paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba bet kuriame VMI skyriuje.
Žemės Mokesčio Lengvatos ir Išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo? Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.
Savivaldybių Tarybų Sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Žemės Ūkio Paskirties Žemė
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Fiziniai Asmenys
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės Ūkio Subjektams
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Kiti Atvejai
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Lietuvoje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka tik apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių. Didžiajai daliai mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų, tokių visame krašte yra apie 320 tūkst.
Statistika
Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau kaip 45 mln. litų, 2008 metais - beveik 48 mln. litų, o 2009 metais - 49 mln. 2010 metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 53 mln. litų.
| Metai | Sumokėta į biudžetą (mln. litų) |
|---|---|
| 2007 | 45 |
| 2008 | 48 |
| 2009 | 49 |
| 2010 | 53 |
Kiti Mokesčių Pakeitimai Nuo 2026 m.
Pagal dabartinį apmokestinimo modelį, GPM progresiniais tarifais bus apmokestinamos gyventojų gautos visų rūšių pajamos, jas sumuojant. Pavyzdžiui, į bendrą GPM bazę mokesčių apskaičiavimo tikslais bus sudedamos pajamos iš darbo santykių, individualios veiklos, pajamos iš autorinių sutarčių, tantjemos ir kt. Reikia atkreipti dėmesį, kad pajamų sumavimui yra numatytos išimtys.
Dar vienas svarbus pakeitimas yra susijęs su sveikatos draudimo įmokų ribojimu apmokestinimo tikslais. Nuo 2026 m. Ūkininkams taikomas atskiras apmokestinimas.
Nuo 2026 m. pelno mokesčio (PM) standartinis tarifas didėja nuo 16 % iki 17 %. įmonių pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 procentų PM tarifu, jeigu:metinės pajamos neviršija 300 000 Eur;visi akcininkai - fiziniai asmenys;per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įmonės veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir įmonės akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
7 % PM tarifas taikomas mažoms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur. PM įstatymas įveda momentinį ilgalaikio turto, priskirto tam tikroms ilgalaikio turto grupėms (pvz., įrenginių, IT įrangos, transporto) nusidėvėjimą, t.y. Pagrindinis gyvenamasis būstas, t.y.
Svarbu Žinoti
Pagal pateiktus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, už ankstesnius mokestinius laikotarpius žemės mokesčio yra nesumokėję apie 70 tūkst. privačios žemės savininkų. Beveik 100 tūkst. gyventojų šio mokesčio nemoka kelerius metus iš eilės. Neretai žmones klaidina skirtingos mokesčių mokėjimo datos.
Žemės mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje. Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė. Mokestis apskaičiuojamas taikant savivaldybės nustatytą tarifą (paprastai nuo 0,01 % iki 4 %) žemės mokestinei vertei. Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo.
Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.
Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kuriuo siekiama skatinti efektyvų žemės naudojimą ir užtikrinti valstybei reikalingas pajamas. Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas. Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.
Šiame kontekste verta paminėti ir EBPO bei ekonomistų nurodomus Lietuvos skaudulius, kaip aukštus skurdo rodiklius, darbo mokesčių naštą, kuri jau viršija EBPO vidurkį, ypač žemų ir vidutinių pajamų lygiuose, šešėlinę ekonomiką, kuri sudaro apie 20 proc. BVP, konkurencingesnę mokestinę aplinką kaimyninėse šalyse bei 16 kartų kritusias TUI, - gauname sprogstamąjį užtaisą, kuris gali iš esmės paveikti Lietuvos ekonominį vystymąsi keletui metui į priekį. Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomiką gali stumti į priekį vidaus vartojimas, gyventojams atsiėmus įmokas iš pensijų fondų, tačiau ilguoju laikotarpiu galim turėti tokią pačią ekonominę situaciją kaip Estijoje.