Žemės mokestis Lietuvoje turi ilgą istoriją, o jo taikymas ir surinkimas nuolat kinta. Šiame straipsnyje išnagrinėsime žemės mokesčio raidą, teisės aktus, reglamentuojančius jo taikymą, taip pat apžvelgsime naujoves, kurios įsigalios nuo 2026 metų.
Žemės Mokesčio Raida Lietuvoje
Išnagrinėjus žemės mokesčio raidą Lietuvoje, išsiaiškinta, kokios yra žemės mokesčio teorijos okupacijų metu ir žemės vykusios Lietuvos istorijoje reformos. Išsiaiškinta, kad už žemę mokėti reikėjo visais laikotarpiais, tik skirdavosi mokesčių sistema.
Žemės Mokestis Okupacijų Metu
Rusijos okupacijos metu žemės mokestį reikėjo mokėti Rusijos imperijos nustatyta tvarka. Panaikinus baudžiavą, mokesčiai buvo suskirstyti į valstybinius ir vietinius. Buvę baudžiauninkai turėjo mokėti išpirkos mokestį už laisvę ir gaunamą žemę. 1875 m. buvo įvestas valstybinės žemės mokestis. Šio mokesčio bendra suma gubernijoms buvo nustatyta įvertinus žemės kainą. Tuo tarpu apskritims ir valdoms žemės mokestis būdavo nustatomas vietinių įstaigų atsižvelgiant į žemės rūšį. Tačiau šiuo laikotarpiu žemės mokestis nebuvo toks svarbus kaip ir kiti tiesioginiai mokesčiai.
1915 m. vokiečiai Lietuvoje tarp kitų daugybės naujų mokesčių įveda proporcinį žemės mokestį bei pramonininkų ir laisvų profesijų žmonių už žemės sklypus, esančius miesto vietovėse. Būtent iš žemės mokesčio buvo surenkama daugiausiai pajamų. Bendroje tiesioginiais mokesčiais surinktoje pajamų sumoje žemės mokestis 1916 metų duomenimis sudarė apie 38 proc. visų tiesioginių mokesčių pajamų sumos. Šiuo laikotarpiu Lietuvai buvo tikrai nelengva.
Žemės mokestis buvo priskiriamas tiesioginiams mokesčiams. Mokestis buvo skaičiuojamas proporcingai, nustatomas atsižvelgiant į žemės rūšį. Taip pat tuo metu buvo mokamas žemės mokesčio priedas valsčių ir apskričių savivaldybėms.
1944 m. - 1945 m. Lietuvą užėmė Raudonoji armija ir Lietuvos finansai vėl pateko į Sovietų Sąjungos finansų sistemą. Pokario laikotarpiu Sovietų Sąjungoje mokesčiai buvo mažinami. Nuo 1981 m. buvo keičiami tokie vietiniai mokesčiai, tarp jų ir žemės mokestis. Mokesčiai buvo imami iš kooperatinių organizacijų, įmonių ir gyventojų.
Žemės Mokesčio Teisinis Reglamentavimas
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu nusako kas yra žemės mokesčio mokėtojai, kokios yra taikomos mokesčio lengvatos ir kokie taikomi mokesčio tarifai. Taip pat išnagrinėta mokesčio apskaičiavimo reikalavimai bei sumokėjimo terminai.
Žemės Mokesčio Subjektas, Mokėtojai, Objektas
Žemės Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė, kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir į privačią nuosavybę neįgyta žemė.
Mokesčio Tarifai, Mokestinis Laikotarpis ir Vertė
Pagal dabar galiojančią tvarką, žemės mokesčio tarifas gali siekti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o konkretų dydį nustato savivaldybių tarybos. Tai reiškia, kad mokestis gali skirtis net ir kaimyninėse savivaldybėse.
Lengvatos, Deklaravimas ir Sumokėjimas
Lengvatos lieka galioti: neapmokestinamos žemės dalys taikomos pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms ir smulkiems ūkininkams. Tokie sprendimai leis apsaugoti pažeidžiamusias grupes nuo mokesčių augimo.
Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį - per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose. Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkę žemės mokesčio temą, gali sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą automatiniu pranešimu, nelaukdami eilėje. Norintiems apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060.
VMI informuoja: artėja žemės mokesčio mokėjimo terminas. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus. Privačios žemės savininkai - tiek gyventojai, tiek įmonės - gali jas peržiūrėti prisijungę prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Tie, kurie nėra elektroninių paslaugų vartotojai arba nenurodė el. pašto adreso, deklaracijas gaus klasikiniu paštu. Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 17 dienos. Iš viso Lietuvoje už šiuos metus žemės mokesčio turės sumokėti apie 61 milijoną eurų - iš jų 50 milijonų eurų tenka 790 tūkstančiams gyventojų, o likusi dalis - per 17 tūkstančių įmonių.
VMI atkreipia dėmesį, kad jei apskaičiuota mokesčio suma yra 2 eurai ar mažiau, mokėti nereikia, o deklaracija tokiu atveju nesiunčiama. Apie 150 tūkstančių žemės savininkų deklaracijas gaus popieriniu formatu, todėl svarbu patikrinti savo gyvenamosios vietos adresą ir pašto kodą.
Atkreipiame dėmesį į būtinybę gyventojams nurodyti teisingą savo gyvenamosios vietos adresą su pašto kodu, kad deklaracijos juos pasiektų laiku. Adresą galima pasitikrinti savo seniūnijose arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
Valstybinė mokesčių inspekcija jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus, kurias privačios žemės savininkai - įmonės ir gyventojai - gali peržiūrėti prisijungę prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai arba šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau nenurodė savo el. pašto adreso, žemės mokesčio deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.
„Popierines deklaracijas klasikiniu paštu Panevėžio apskrityje išsiųsime 17,5 tūkst. žemės savininkų.
2024 metais 5,4 mln. eurų žemės mokestis Panevėžio apskrityje buvo apskaičiuotas beveik 62 tūkst. privačios žemės savininkų: apie: apie 4,7 mln. eurų sumokėti turėjo gyventojai ir apie 0,7 mln.
5,5 mln. eurų - tiek už šiuos metus turės sumokėti privačios žemės savininkai Panevėžio apskrityje*: 4,8 mln. eurų apskaičiuota sumokėti 61 tūkst. gyventojų, o 0,7 mln. eurų - per 1 tūkst.
2025 m. žemės mokestis Panevėžio mieste apskaičiuotas 18,6 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 1,24 mln. eurų: apie 1,04 mln. eurų sumokės 18,2 tūkst. gyventojų, apie 0,20 mln.
2025 m. žemės mokestis Panevėžio rajone apskaičiuotas 11,1 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,73 mln. eurų: apie 0,58 mln. eurų sumokės 11 tūkst. gyventojų, apie 0,15 mln.
2025 m. žemės mokestis Biržų rajone apskaičiuotas 8,8 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,96 mln. eurų: apie 0,90 mln. eurų sumokės 8,7 tūkst. gyventojų, apie 0,54 mln.
2025 m. žemės mokestis Kupiškio rajone apskaičiuotas 5,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,53 mln. eurų: apie 0,49 mln. eurų sumokės 5,4 tūkst. gyventojų, apie 0,05 mln.
2025 m. žemės mokestis Pasvalio rajone apskaičiuotas 8,3 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,96 mln. eurų: apie 0,94 mln. eurų sumokės 8,2 tūkst. gyventojų, apie 0,21 mln.
2025 m. žemės mokestis Rokiškio rajone apskaičiuotas 10,1 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,87 mln. eurų: apie 0,81 mln. eurų sumokės apie 1 tūkst. gyventojų, apie 0,54 mln.
Neringos savivaldybės tarybos 2023-05-25 sprendimu Nr. iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnuomotai valstybinei žemei, jei po 2009 m. sausio 1 d. žemės vertė nėra perskaičiuota pagal Žemės verčių žemėlapius - 2,5 proc. nuo 2009 m. sausio 1 d. išnuomotai valstybinei žemei, iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnuomotai žemei, kurios vertė po 2009 m. sausio 1 d. asmenims, kurių nuomojamos ar naudojamos valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi arba naudojami ne pagal paskirtį - 4 proc.
Mokesčio lengvatų taikymas:Vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2016-05-19 sprendimu Nr. T1-97 "Dėl mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) už einamuosius mokestinius metus iki spalio 1 d. prašymus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų suteikimo gali teikti juridiniai asmenys, Neringos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą, kuriems pagal nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokestį, bei nuomojantys valstybinę žemę.
- motyvuotą prašymą, kuriame nurodomi duomenys apie juridinį asmenį, jo vykdomą veiklą, kokius Tvarkos aprašo 6 punkte išvardintus kriterijus atitinka asmuo bei mokesčio, kurio lengvatos prašoma suteikti, rūšis ir suma.
Prašymas gali būti teikiamas Neringos savivaldybės administracijoje Viename langelyje, paštu, adresu Taikos g.
Mokesčio gavėjas: Neringos savivaldybės administracija, gavėjo kodas 188754378, bankas „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 9 d. įsakymas Nr.
Nuo 2026 metų įsigaliosiančio įstatymo pakeitimai nustatys aiškesnę ir vieningesnę vertinimo sistemą: žemės vertės bus peržiūrimos dažniau - kas trejus metus vietoje penkerių. Tokiu būdu siekiama, kad mokestinė vertė atspindėtų realią rinkos situaciją, o savivaldybės galėtų lanksčiau reaguoti į ekonominius pokyčius.
Naujoji tvarka turėtų užtikrinti daugiau skaidrumo ir stabilumo. Žemės mokesčio reforma siekia didesnio aiškumo tiek gyventojams, tiek įmonėms. Dalis savivaldybių tikisi, kad naujas modelis padės išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinio teisingumo ir biudžeto stabilumo. Vietos valdžios institucijos taip pat galės diferencijuoti tarifus - kaimo vietovėse taikyti mažesnius, o miestuose, kur žemės vertė išlieka aukšta, palikti didesnius.
Vis dėlto gyventojai akcentuoja, kad svarbiausia - stabilumas ir prognozuojamumas. Dalis jų pasigenda aiškumo, nes mokesčio suma kiekvienais metais gali keistis dėl vertinimo atnaujinimų arba savivaldybių sprendimų. Naujasis įstatymas, kaip tikimasi, įves daugiau tvarkos ir užtikrins, kad pokyčiai vyktų palaipsniui, o ne netikėtai.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta žemės mokesčio sistemos atnaujinimas. Nors įstatymo pakeitimai įsigalios tik nuo 2026 metų gegužės, kai kurios savivaldybės jau šiemet ėmėsi koreguoti taikomus tarifus. Sprendimai dažniausiai susiję su žemės ūkio paskirties sklypais ir mažesnės vertės žeme, siekiant sušvelninti mokestinę naštą regionuose. Kai kurios jų, kaip Anykščių rajonas, 2026 metams jau patvirtino mažesnius tarifus - žemės ūkio paskirties žemei nuo 0,8 iki 0,65 procento.
Žemės mokestis mažėja dalyje savivaldybių: kas keičiasi nuo 2026 metų.
Žemės mokesčio surinkimo analizė. 2011-2014 metų žemės mokesčio palyginimas. 2013-2014 metų žemės mokesčio palyginimas su kitais mokesčiais.
Išsiaiškinta, kad už žemę mokėti reikėjo visais laikotarpiais, tik skirdavosi mokesčių sistema.
56098 tūkt. litų,. daugiau nei buvo planuota. Kiekvienas metais pajamos didėja ir iki 2014 metų faktiškai įplaukė 78613 tūkst. litų.
Kadangi nuo 2013 metais situacija yra panaši su 2014 metais , ši analizė parodė, kad 2014 metais surenkama mažiausiai paveldimo turto mokestį 4596 tūkst Lt. Lyginant žemės mokestį su nekilnojamojo turto mokestį akivaizdžiai matosi, kad daugiausiai surenkama nekilnojamojo turto mokestį 28490 tūkst. Lt nei žemės mokestį.
Žemės mokesčio taikymas ir jo surinkimas Lietuvoje projektas. (2016 m.). Vasario 15 d.
Žemės mokesčio palyginimas su kitais mokesčiais (2013-2014 m.)
| Mokestis | Suma (tūkst. Lt) |
|---|---|
| Paveldimo turto mokestis (2014 m.) | 4596 |
| Nekilnojamojo turto mokestis | 28490 |
Žemės mokesčio taikymas ir jo surinkimas Lietuvoje projektas