Žemės mokestis yra svarbi savivaldybių biudžetų pajamų dalis. Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus, kurias privačios žemės savininkai - įmonės ir gyventojai - gali peržiūrėti prisijungę prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai arba šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau nenurodė savo el. pašto adreso, žemės mokesčio deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.
Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį - per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose. Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkę žemės mokesčio temą, gali sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą automatiniu pranešimu, nelaukdami eilėje. Norintiems apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060.
Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus. Lietuvos savivaldybių biudžete pajamos iš žemės mokesčio sudarydavo apie 1 proc. visų tais metais gautų pajamų.
Žemės Mokesčio Surinkimo Tendencijos
2015 m. surinkta 27 mln. eurų, o jau 2023 m. daugiau nei 2 kartus daugiau, 60 mln. eurų. Mokestis už žemę kas kelis metus didėdavo dėl keičiamos žemės rinkos vertės. Šiuo metu galioja 2023-2027 m.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2023 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 234 916 fizinių asmenų. Jie valdė 2 141 566 sklypus, kurių bendras plotas 2 922 879 ha, o vertė 13 598 406 084 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 103 136 fiziniai asmenys. Jie valdė 1 983 382 sklypus, kurių bendras plotas 3 129 244 ha, o vertė 4 961 091 817 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.
Taip pat mokestį už žemę 2023 m. turėjo mokėti 29 498 juridiniai asmenys. Jie valdė 144 197 sklypus, kurių bendras plotas 271 252 ha, o vertė 2 864 907 028 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę turėjo mokėti 17 692 juridiniai asmenys. Jie valdė 81 883 sklypus, kurių bendras plotas 222 298 ha, o vertė 832 780 580 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.
Didžiausia dalis mokesčio už žemę būdavo surenkama metų 4 ketvirtyje, kai Lietuvos gyventojams reikėdavo sumokėti šį mokestį. 2015-2023 m. lapkritį būdavo surenkama 92-96 proc.
Nagrinėdamas duomenis pastebėjau, kad dauguma savivaldybių žemės mokesčio surinkdavo daugiau nei suplanuodavo.
Žemės Mokestis Panevėžio Apskrityje
5,5 mln. eurų - tiek už šiuos metus turės sumokėti privačios žemės savininkai Panevėžio apskrityje*: 4,8 mln. eurų apskaičiuota sumokėti 61 tūkst. gyventojų, o 0,7 mln. eurų - per 1 tūkst. „Popierines deklaracijas klasikiniu paštu Panevėžio apskrityje išsiųsime 17,5 tūkst. žemės savininkų. Atkreipiame dėmesį į būtinybę gyventojams nurodyti teisingą savo gyvenamosios vietos adresą su pašto kodu, kad deklaracijos juos pasiektų laiku. Adresą galima pasitikrinti savo seniūnijose arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
2024 metais 5,4 mln. eurų žemės mokestis Panevėžio apskrityje buvo apskaičiuotas beveik 62 tūkst. privačios žemės savininkų: apie: apie 4,7 mln. eurų sumokėti turėjo gyventojai ir apie 0,7 mln.
2025 m. žemės mokestis apskaičiuotas:
- Panevėžio mieste: 18,6 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 1,24 mln. eurų (apie 1,04 mln. eurų sumokės 18,2 tūkst. gyventojų, apie 0,20 mln.)
- Panevėžio rajone: 11,1 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,73 mln. eurų (apie 0,58 mln. eurų sumokės 11 tūkst. gyventojų, apie 0,15 mln.)
- Biržų rajone: 8,8 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,96 mln. eurų (apie 0,90 mln. eurų sumokės 8,7 tūkst. gyventojų, apie 0,54 mln.)
- Kupiškio rajone: 5,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,53 mln. eurų (apie 0,49 mln. eurų sumokės 5,4 tūkst. gyventojų, apie 0,05 mln.)
- Pasvalio rajone: 8,3 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,96 mln. eurų (apie 0,94 mln. eurų sumokės 8,2 tūkst. gyventojų, apie 0,21 mln.)
- Rokiškio rajone: 10,1 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 0,87 mln. eurų (apie 0,81 mln. eurų sumokės apie 1 tūkst. gyventojų, apie 0,54 mln.)
Savivaldybių Biudžeto Vykdymas
Nagrinėjant duomenis pastebėta, kad dauguma savivaldybių žemės mokesčio surinkdavo daugiau nei suplanuodavo. Toliau pateikiama savivaldybių, kurios 2015 ir 2023 m. surinko daugiausiai žemės mokesčio, apžvalga:
2015 m. daugiausia surinko:
- Vilniaus m. sav.
- Kauno m.
- Vilniaus raj. sav.
- Kauno raj. sav.
- Palangos m. sav.
- Neringos m. sav.
- Visagino m. sav.
- Birštono m. sav.
- Kazlų Rūdos sav.
- Rietavo sav.
5 savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio ir viršijusios planus 2015 m.:
- Šiaulių raj. sav. - gavo 715 750 eurų, suplanuota 41 984 eurai.
- Visagino m. sav. - gavo 5495 eurus, suplanuota 580 eurų.
- Šalčininkų raj. sav. - gavo 178 858 eurus, suplanuota 18 970 eurų.
- Vilniaus raj. sav. - gavo 1 217 596 eurus, suplanuota 180 220 eurų.
- Anykščių raj. sav. - gavo 336 607 eurus, suplanuota 66 541 euras.
- Pakruojo raj. sav. - gavo 453 692 eurus, suplanuota 521 297 eurai.
- Kauno m. sav. - gavo 1 439 378 eurus, suplanuota 1 478 513 eurų.
2023 m. daugiausia surinko:
- Vilniaus m. sav.
- Kauno m. sav.
- Vilniaus raj. sav.
- Kauno raj. sav.
- Radviliškio raj. sav.
- Visagino m. sav.
- Birštono m. sav.
- Pagėgių sav.
- Rietavo sav.
- Druskininkų m. sav.
- Neringos m. sav. (duomenų nėra 2023 m.)
5 savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio ir viršijusios planus 2023 m.:
- Vilniaus raj. sav. - gavo 3 087 500 eurų, suplanuota 220 600 eurų.
- Šalčininkų raj. sav. - gavo 533 900 eurų, suplanuota 75 000 eurų.
- Alytaus raj. sav. - gavo 1 044 500 eurų, suplanuota 257 700 eurų.
- Anykščių raj. sav. - gavo 651 100 eurų, suplanuota 206 400 eurų.
- Varėnos raj. sav. - gavo 280 700 eurų, suplanuota 110 500 eurų.
- Jurbarko raj. sav. - gavo 537 000 eurų, suplanuota 659 500 eurų.
- Rietavo sav. - gavo 174 600 eurų, suplanuota 186 000 eurų.
- Druskininkų m. sav. - gavo 191 500 eurų, suplanuota 202 000 eurų.
- Švenčionių raj. sav.
Nagrinėjant 2023 m. duomenis į akis krito gražūs biudžeto vykdymo skaičiai, suapvalinti iki 100 ar 1000 vienetų.
Žemės Mokesčio Istorija Lietuvoje
Paveldėjus senelių žemę man irgi teko prievolė mokėti žemės mokestį. Ir nuo 2017 m., 78 Eur, jis kilo kas kelis metus. 2023 m. už žemę jau reikėjo mokėti 178 Eur. Tvarkant paveldėtą sodybą radau 1927-1943 m. senelio mokėtus mokesčių kvitus.
Kaip rašoma vle.lt svetainėje M.Kušner, A.Žilėno ir M.Vaičiulionienės straipsnyje apie mokesčius Lietuvoje1923-1939 m. kasmet buvo surenkama 33-59 mln. litų tiesioginių mokesčių (11-20 % biudžeto pajamų). Valstybinio žemės mokesčio dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmosios rūšies žemės vieną hektarą - 9 litai, antrosios - 7,5 lito, trečiosios - 5 litai, ketvirtosios - 1,5 lito. 1923 m. šio mokesčio surinkta 13 mln. litų,1939 m. - 20 mln. litų. Dalis valstybinio žemės mokesčio ėjo savivaldybėms.
Kas kelis metus mokestis už žemę buvo didinamas. Bet 1937 m. Mokestis už žemę buvo mokama 2 kartus per metus už 1 ir 2 pusmečius. Pusmečio kvite už žemę buvo nurodytas mokestis valstybei, savivaldybės reikalams. Dažnai būdavo nurodytos pabaudos už pavėluotą mokėjimą.
1929 m. 1930-1931 m. 1932 m. 1933-1937 m. per pusmetį buvo mokama 35,25 Lt valstybei ir 7,05 Lt savivaldybės reikalams. 1937 m. 2 pusmetį dėl Suvalkijos streikos 10 proc. buvo sumažintas mokestis. Tad 1937 m. 1938 m. 1939 m. 1940 m. ir 1941 m. 1941 m. 1942-1943 m. 1927-1929 m. 1930-1931 m. 1932-1934 m. 1935 m. 1936-1937 m. 1938 m. 1940-1941 m. per metus buvo mokama 24,66 Lt/Rub. valsčiui ir 6,34 Lt/Rub.
Lietuvos Valstybės Biudžeto Analizė 2025 m.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį valstybės biudžeto pajamos sudarė 9,53 mlrd. eurų, tai yra 756 mln. eurų daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.Valstybės išlaidos siekė 9,72 mlrd. eurų, o pajamų ir išlaidų skirtumas buvo minus 195,84 mln. eurų. Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.Išsamią šių biudžetų statistiką bei atvirus duomenis nuo 2015 m.
Rinkimus ir referendumus Lietuvoje organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų išlaidos 2024 m. Lietuvos Respublikos Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą. Aš panagrinėsiu kiekvienos iš šių 3 kanceliarijų išlaidas 2024 m. ir palyginsiu su 2023 m.
2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas išleido 20,11 mlrd. eurų (2,11 mlrd. eurų didesnės nei 2023 m.). 2024 m. Lietuvos Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m. 2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 4,9 mlrd, 78 proc. visų išlaidų. Motinystės išmokoms 2023 m. buvo skirta 438 mln. eurų, 7 proc. Ligos išmokoms panašiai - 436 mln. eurų, 7 proc. Nedarbo išmokoms praeitais metais išleista 385 mln. eurų, 6,1 proc., veiklos sąnaudos sudarė 106 mln. eurų, 1,7 proc., išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniam draudimui 2023 m. buvo 39 mln.
Nuo 2015 m. LR Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto gautos pajamos padidėjo beveik 2,2 karto - nuo 3,28 mlrd. eurų iki 7,15 mlrd. eurų 2023 m. O išlaidos per tą patį laikotarpį padidėjo 1,8 karto, nuo 3,42 mlrd. eurų iki 6,31 mlrd eurų 2023 m.
tags: #zemes #mokescio #surinkimo #statistika