Nekilnojamojo turto mokesčių sistema Europoje labai nevienoda. Vakaruose šis mokestis yra vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių, tuo tarpu Rytų Europoje ir Baltijos šalyse - palyginti menkas.
Europos Komisijos duomenimis, 2023 metais nekilnojamojo turto mokestis sudarė nuo vos 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto Čekijoje ir Estijoje iki net 3,7 proc. Prancūzijoje. Jungtinė Karalystė pagal surenkamo mokesčio dalį taip pat yra tarp lyderių - čia rodikliai praktiškai sutampa su Prancūzija. Belgija pasiekia 3,2 proc., o tarp aukščiau esančių valstybių minimos ir Graikija (2,7 proc.), Ispanija (2,5 proc.), Italija (2,1 proc.) bei Portugalija. Tuo metu tokios šalys kaip Lietuva, Slovakija ar Estija iš šio mokesčio nesurenka nė 0,5 proc.
Žvelgiant į absoliučius skaičius, 2023 metais daugiausia pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio surinko Jungtinė Karalystė - apie 115 mlrd. eurų. Antroje vietoje rikiuojasi Prancūzija su 104,5 mlrd. eurų, o trečioje - Italija (45,3 mlrd. eurų). Vokietija ir Ispanija, nepaisant didelės ekonomikos, surinko mažiau - atitinkamai 41,4 ir 36,8 mlrd. Tuo tarpu Estija šio mokesčio surinko mažiausiai visoje Europoje - vos 110 mln. eurų. Lietuva taip pat patenka tarp valstybių, kuriose nekilnojamojo turto mokestis yra labai mažas, ir 295 mln.
Pagal bendrą mokestinių pajamų struktūrą, Prancūzijoje nekilnojamojo turto mokestis sudaro net 8,4 proc. visų surenkamų mokesčių. Panašiai aukštą dalį turi Belgija (7,4 proc.), Graikija (7 proc.) ir Ispanija (6,7 proc.).
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios Europos šalys panaikino turto mokesčius. Nuo 2025 m. fizinių asmenų grynojo turto mokesčiai taikomi tik Ispanijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Mokesčių tarifai ir apmokestinamo turto ribos šiose šalyse skiriasi. Be to, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje turto mokesčiai taikomi konkrečioms turto rūšims, bet ne bendram grynajam asmenų turtui.
Žemės mokestis Lietuvoje
Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas.
Kai kurių savivaldybių gyventojai šiemet mokės dvigubai didesnį žemės mokestį nei ankstesniais metais. Valstybinė mokesčių inspekcija aiškina, kad mokestis šoktelėjo perskaičiavus žemės vertes. Būtent šiemet jis buvo atliktas ir mokestinės žemės vertės buvo perskaičiuotos.
Palyginti su ankstesniais metais, šių metų bendra žemės sklypų vertė padidėjo 43 procentais. Pasak Registrų centro, žemės mokesčių vertės didėja dėl bendro ekonomikos augimo, taip pat pastaruosius keletą metų augusios nekilnojamojo turto rinkos.
Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Mokesčių inspekcija žada, kad iki lapkričio 1-osios visi gaus pranešimus, kiek ir už kokią žemę mokesčio priskaičiuota.
Žemės mokestis už 2023 m. yra apskaičiuotas 777.000 privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 59 mln. Eur - apie 49 mln. Eur priskaičiuota gyventojams, o apie 10 mln. Bendra priskaičiuota žemės mokesčio suma šiemet 46% didesnė nei 2022 m. Pernai buvo apskaičiuota apie 40,5 mln. Eur žemės mokesčio, jį turėjo mokėti 728.000 subjektai - apie 33,5 mln. Eur turėjo sumokėti gyventojai, o 7 mln.
Šiemet žemės mokestis didėja, nes yra apskaičiuotas pagal naujas, nuo 2023 m. Žemės vidutinės rinkos vertės, įsigaliojusios nuo š. m. Išaugo 43%RC yra skelbęs, kad žemės penkerių metų (2023 m. mokestinė vertė, palyginti su nuo 2018 m.
Žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. kiekvienas mokesčių mokėtojai gali rasti, prisijungęs prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), Savininkus apie mokėtiną žemės mokesčio sumą, terminus, mokėjimo rekvizitus VMI informavo ir elektroniniu arba paprastu paštu.
Pagrindinės žemės mokesčio nuostatos Lietuvoje
- Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
- Mokesčio objektas: Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.
- Mokesčio tarifai: Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
- Mokestinis laikotarpis: Kalendoriniai metai.
Žemės mokesčiu neapmokestinama bendro naudojimo kelių užimta žemė; mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2023 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 234 916 fizinių asmenų. Jie valdė 2 141 566 sklypus, kurių bendras plotas 2 922 879 ha, o vertė 13 598 406 084 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 103 136 fiziniai asmenys. Jie valdė 1 983 382 sklypus, kurių bendras plotas 3 129 244 ha, o vertė 4 961 091 817 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.
Taip pat mokestį už žemę 2023 m. turėjo mokėti 29 498 juridiniai asmenys. Jie valdė 144 197 sklypus, kurių bendras plotas 271 252 ha, o vertė 2 864 907 028 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę turėjo mokėti 17 692 juridiniai asmenys. Jie valdė 81 883 sklypus, kurių bendras plotas 222 298 ha, o vertė 832 780 580 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m.
Žemės nuomos kainos ES šalyse
Ūkininkų nuosavybės teisėmis valdomos bei nuomojamos žemės kainos ES šalyse ir regionuose labai skiriasi, konstatuoja Eurostatas, skelbdamas konkrečius skaičius. Skirtumus lemia įvairios priežastys: nacionaliniai veiksniai (įstatymai), regioniniai ypatumai (klimatas, infrastruktūra), našumo veiksniai (dirvožemio kokybė, nuolydis ar drenažas).
2022 m. vidutinė 1 hektaro dirbamos žemės kaina ES buvo 10 578 EUR. 21 ES šalyje (ne visos šalys pateikė duomenis) 1 hektaro dirbamos žemės kaina 2022 m. svyravo nuo vidutiniškai 3 700 EUR Kroatijoje iki vidutiniškai 233 230 EUR Maltoje.
| Šalis | Vidutinė dirbamos žemės kaina (EUR/ha) |
|---|---|
| Malta | 233 230 |
| Nyderlandai | 85 431 |
| Graikija | 13 571 |
| Kroatija | 3 700 |
Vidutinės dirbamos žemės kainos ES 2022 m., Eur/ha. Nyderlanduose kainos svyravo nuo 66 051 EUR Fryzijoje iki 150 644 EUR Flevolande (nacionalinis vidurkis - 85 431 EUR /ha). Graikijoje kainos svyravo nuo 6 290 EUR Dytiki Ellada mieste iki 84 820 EUR Attiki mieste (šalies vidurkis - siekė 13 571 EUR/ha). Pigi dirbamoji žemė Švedijos Övre Norrland (vid.
Kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, taip ir žemės nuomos kainos įvairiose šalyse bei regionuose labai skyrėsi. Tuo tarpu mažiausios nuomos kainos buvo Švedijos Mellersta Norrland ir Övre Norrland regionuose (24 EUR/ha) bei Slovakijos Stredné Slovensko ir Východné Slovensko regionuose (39 EUR/ha). Vidutinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos ES 2022 m., Eur/ha.
Lietuvoje, Eurostato duomenimis, 2022 m. vidutinė žemės nuomos kaina siekė 198 Eur/ha: nuo vidutiniškai 150 Eur/ha sostinės regione iki vidutiniškai 203 Eur/ha Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.
Tarp ES šalių, kurios pranešė apie konkrečias žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas, daugiamečių pievų nuoma beveik visur pigesnė nei dirbamos žemės.
2024 m. ariamos žemės vidutinė nuomos kaina Lietuvoje, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, siekė 246 Eur/ha, t. y. pabrango 5 eurais, lyginant su 2023 m. Užtat 1 euru atpigo pievų ir natūralių ganyklų nuomos kaina - pernai ji siekė 163 Eur/ha. Didžiausia nuomos kaina fiksuota Šiaulių apskrityje - 264 Eur/ha. Didžiausią įtaką kainoms turi žemės našumo balas, vieta ir sklypo dydis.
Šiuo metu Lietuvoje taip pat fiksuojami dideli nuomojamos žemės kainų skirtumai.
Kadangi Registrų centro nustatoma žemės vertė turi įtakos nuomos kainai, trumpai apžvelgsime ir žemės sklypų verčių tendencijas. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Aplinkos ministerijos duomenimis žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d.
Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Šilutės r. sav., Lazdijų r. sav., Akmenės r. sav., Birštono sav., Šilalės r. sav. bei Tauragės r. sav. Mažiausiai didėjo Radviliškio r. sav., Rietavo sav., Ukmergės r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Šakių r. sav.
Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji NŽT patvirtinti žemės masinio vertinimo dokumentai - žemės verčių žemėlapiai.