Žemės mokestis Jurbarke: Tarifai, Lengvatos ir Apskaičiavimo Pavyzdžiai

Žemės mokestis - tai metinis mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Jurbarko rajono savivaldybės taryba svarstė vieną iš svarbiausių klausimų - žemės mokesčio tarifų dydžius.

Žemės Mokesčio Tarifai Jurbarke

Tarybos posėdyje balsų dauguma patvirtinti tokie žemės mokesčio tarifai:

• Žemės ūkio paskirties sklypams - 0,4 proc. (planuojama surinkti 540 tūkst. Eur (be lengvatų).
• Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypams - 0,15 proc. (planuojama surinkti suma apie 6 tūkst. Eur).
• Komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypams - 0,2 proc. (planuojama surinkti apie 16 tūkst. Eur).
• Gyvenamosios teritorijos žemės sklypams bus taikomas 0,5 proc. tarifas.

Daugiausiai ginčų kilo dėl žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo - savivaldybės administracija ir meras siūlė taikyti didesnį tarifą, kad būtų surenkama daugiau pajamų, kurių reikės rajono reikmėms - investicijoms, atlyginimams, o tuo tarpu tarybos nariai, daugiausiai ūkininkai, nenorėjo mokėti daugiau ir siūlė žemės ūkio paskirties žemei taikyti dar mažesnį tarifą, argumentuodami augančia infliacija bei padidėjusiais gamybos kaštais.

Nustatant 2023 m. žemės mokesčio 0,4 proc. tarifą prognozuotos pajamos - 730 tūkst. Eur (iš kurių per 100 tūkst. Eur būtų išdalinta lengvatoms). Tuo atveju, jei būtų patvirtintas 0,5 proc. tarifas, rajono biudžeto pajamos iš žemės mokesčio siektų apie 918 tūkst.

Žemės Vertės Pokyčiai

Kiekvienais metais VĮ Registrų centras atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto masinį vertinimą valstybės reikmėms. Jo metu perskaičiuojamos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės. Kas penkerius metus vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojamas žemės mokestis.

Šiuo metu žemės savininkų mokamas žemės mokestis skaičiuojamas pagal nuo 2018 metų įsigaliojusias mokestines vertes, tačiau jau nuo 2023 metų sausio perskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojami žemės mokesčiai penkeriems metams į priekį. Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir kiti veiksniai.

Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje per 2018-2023 metų laikotarpį vidutinė žemės rinkos vertė išaugo, o ypač žemės ūkio paskirties žemės - 93 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės vertė padidėjo 36 proc., komercinės paskirties žemė 33 proc., mėgėjų sodų žemė 68 proc., pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė 40 proc. Lyginant atskirų seniūnijų žemės sklypų vertes, jos kito netolygiai.

Štai kaip pasikeitė žemės vertė Jurbarko rajone:

Žemės Mokesčio Sumokėjimo Terminas ir Būdai

Dauguma žemės savininkų jau gavo pranešimus apie žemės mokestį. Šį mokestį būtina susimokėti iki lapkričio 15 dienos. Šiais metais Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse 237 tūkst. žemės savininkų apskaičiuotas beveik 19,2 mln. eurų žemės mokestis. Tame tarpe gyventojai turi sumokėti apie 16,2 mln. eurų, juridiniai asmenys - beveik 3 mln.

Žemės savininkai mokesčio informaciją gali gauti keliais būdais. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) galima peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas ir išsamią informaciją, o mokėtiną sumą - skiltyje „Mano VMI“. Informacija taip pat siunčiama el. paštu, o tiems, kurie nesinaudoja VMI elektroninėmis paslaugomis, pranešimai išsiunčiami klasikiniu paštu.

Mokestį paprasčiausia sumokėti per „Mano VMI“, mokėjimą taip pat galima atlikti bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius mokėjimų įstaigose: pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose.

Informacija ir Konsultacijos

Norint apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060. Individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo taip pat teikiamos šiuo telefonu. Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį galima rasti interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

Nekilnojamojo Turto Mokestis: Kas Naujo?

Jau kurį laiką netyla diskusijos apie NT mokestį ir kaip jis turėtų atrodyti. Po įvairių siūlymų, korekcijų nuo 2025 m. pasiūlyta nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Naujai pateiktame projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio NT mokestį (0,05-4 proc.) taikyti.

Tiesa, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie būtų diferencijuojami atsižvelgiant į NT objekto paskirtį, vertę, naudojimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kokį tarifą rinktųsi savivaldybė, daliai gyventojų už pagrindinį gyvenamąjį būstą per metus, tikėtina, tektų mokėti nuo kelių iki kelių šimtų siekiantį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Jei Seimas galutiniame balsavime pritars naujai nekilnojamojo turto (NT) mokesčio redakcijai, už 100 tūkst. eurų vertės būstą gali tekti susimokėti daugiau.

Pagrindinės NT Mokesčio Nuostatos:

• Pagrindinis asmens gyvenamasis būstas, kurio vertė neviršytų 1,5 konkrečios savivaldybės NT vidutinės būsto vertės (medianos), nebūtų apmokestintas.
• Visam kitam asmens NT būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05-4 proc. mokestis.
• Tiesa, antram, trečiam ir paskesniam gyventojo turimam NT objektui 1,5 medianos taisyklė nebegaliotų.

Kaip Apskaičiuojama Mediana?

Kaip jau minėta, mediana apskaičiuojama remiantis Registrų centro nustatytomis būsto mokesčių vertėmis, perskaičiuojamomis kas 5 metus (vėliau, planuojama, kas 3 metus). Taigi, siekiant apskaičiuoti atskiro NT objekto mokestį, šiuo metu reikėtų naudoti būtent per 2021 m. duomenis.

Tuo metu mediana - tam tikros skaičių sekos vidurinis skaičius. Tarkime, savivaldybėje išrikiavus būstus nuo pigiausio iki brangiausio, kurių kaina 5, 22, 30, 58 ir 80 tūkst. eurų, mediana būtų 30 tūkst.

Pavyzdžiai Skirtinguose Miestuose:

Kiekvienoje savivaldybėje NT verčių vidutinė būsto vertė (mediana) skiriasi.

• Vilniuje NT verčių mediana siekia apie 60 tūkst. eurų, atitinkamai 1,5 medianos - 90 tūkst. eurų.
• Kauno miesto savivaldybėje NT verčių mediana siekia apie 41 tūkst. eurų. Vadinasi, atitinkamai 1,5 medianos - 61,5 tūkst. eurų.
• Klaipėdos miesto savivaldybės NT verčių mediana siekia apie 47 tūkst. eurų. Atitinkamai 1,5 medianos - apie 70 tūkst. eurų.

NT Mokesčio Apskaičiavimo Pavyzdžiai

• Pavyzdys Vilniuje: Tarkime, jei asmens pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė Vilniuje siekia 100 tūkst. eurų (yra didesnė nei pusantros medianos (90 tūkst. eurų), o sostinėje būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (100 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 90 tūkst. eurų (savivaldybės mediana) x 0,05 proc. Vis dėlto, jei Vilniuje būtų nustatytas maksimalus - 4 proc., mokestis būtų didesnis.
• Pavyzdys Kaune: Taigi, jei laikinojoje sostinėje įsikūrusio piliečio vienintelio gyvenamojo būsto vertė siekia, tarkime, 80 tūkst. eurų, o Kaune būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (80 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 61,5 tūkst. eurų (mediana)) x 0,05 proc. Vis dėlto, jei Kaune būtų nustatytas 4 proc., mokestis būtų didesnis.
• Pavyzdys Klaipėdoje: Jei gyventojo turimo pagrindinio gyvenamojo būsto vertė siekia 110 tūkst. eurų, o uostamiestyje būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (110 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 70 tūkst. eurų (mediana) x 0,05 proc. Jei Klaipėdoje šiuo atveju būtų taikomas 4 proc., mokestis būtų didesnis.

Jei gyventojas turėtų ir antrąjį būstą, tarkime, 70 tūkst. eurų vertės kotedžą Palangoje, o šioje savivaldybėje būtų nustatytas, pavyzdžiui, 0,06 proc. Apskaičiuojama: 70 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) x 0,06 proc.

Išimtys ir Lengvatos

Įstatymas numato išimtis, kai žemės mokesčio visai nereikia mokėti. Mokestis nėra skaičiuojamas, jei bendra mokėtina suma per metus neviršija 2 eurų; žemė priklauso pensinio amžiaus, neįgaliems ar nedarbingiems asmenims - jei ji neviršija savivaldybės nustatyto neapmokestinamojo ploto; sklypas yra valstybiniame parke, draustinyje ar kitoje saugomoje teritorijoje, kurioje žemės negalima naudoti pagal paskirtį. Taip pat egzistuoja speciali lengvata tiems, kurie žemę įsigyja ūkininko ūkiui steigti - pirmaisiais trejais metais po įsigijimo mokestis netaikomas.

Jeigu žemė paveldėta ar dovanota, mokestinė prievolė atsiranda nuo to momento, kai nuosavybės teisė įregistruojama Registrų centre. Už nuomojamą žemę žemės mokestis paprastai nemokamas, jei ji priklauso valstybei ar savivaldybei - tokiu atveju taikomas nuomos mokestis.

Dažniausios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

Dažniausiai gyventojai suklysta nurodydami neteisingą įmokos kodą (žemės mokesčio kodas - 3011) ar mokėtojo duomenis, ypač kai moka už kitą asmenį. Pasitaiko ir atvejų, kai sumokama neteisinga suma, vadovaujantis senu pranešimu. Dar viena klaida - mokėjimas paskutinę dieną, kai dėl vėlavimo gali būti skaičiuojami delspinigiai.

VMI gyventojus nuolat informuoja apie naujai atsiradusius ar nesumokėtus mokesčius - pranešimai siunčiami per „Mano VMI“, o tiems, kurie šia sistema nesinaudoja - klasikiniu paštu. Praleidus žemės mokesčio mokėjimo terminą, nuo kitos dienos skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už dieną, todėl kviečiu nelaukti paskutinės dienos ir mokestį sumokėti laiku.

Tačiau jei gyventojas ar įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir skola viršija 125 eurus, galima kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, leidžiančią skolą išdėstyti dalimis. Tokiu atveju mokamos 0,007 proc. palūkanos už kiekvieną dieną.

Žemės Mokesčio Lengvatos Ūkininkams Jurbarko Rajone

Jurbarko r. savivaldybė nusprendė žemės mokesčio lengvatą išimtinai skirti tik stambiesiems rajono ūkininkams, t.y. tik PVM mokėtojams. Žinoma, kiekvieno rajono valdžia turi teisę savarankiškai priimti tokio pobūdžio sprendimus, gal net neatsižvelgti į kitų rajonų patirtį bei Vyriausybės rekomendacijas.

Ūkininkai prašė suteikti 100 proc. lengvatą, rajono valdžia siūlė 15 proc. Po aštrių diskusijų nuspręsta nustatyti 50 proc. mokesčio lengvatą, tačiau jos netaikyti ūkiams, kurie neįsiregistravo PVM mokėtojais, t.y. smulkiesiems ūkiams.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Jurbarko rajono Savivaldos organizatorės Rūtos Misevičienės 2018 rugpjūčio 30 d. įvykęs Jurbarko rajono Tarybos posėdis rajono žemdirbiams kėlė optimistinių vilčių, nes rajono žemdirbiai tikėjosi, kad mokestis bus sumažintas. Šiuo metu Jurbarko rajone žemės mokestis yra 1,15 proc. nuo žemės vertės, o per metus Jurbarko rajone žemės mokesčio surenkama apie 400 tūkst. EUR. Savivaldybei tai yra pajamos, o ūkininkams - išlaidos.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Jurbarko skyriaus vadovas Raimundas Jovarauskas pasiūlė nustatyti 100 proc. lengvatą, o savivaldybės administracija - 15 proc. Taigi nuomonės išsiskyrė. Po diskusijų abi pusės apsistojo prie 50 proc.

„Tačiau LŪS Jurbarko rajono skyriaus vadovas pateikė pastabą, kad ne visi verti tokios lengvatos, esą rajone yra daug vadinamųjų sofos ūkininkų, kurie žemės ūkio paskirties žemės nenaudoja, o tik ją nuomoja, taigi yra neverti tokios lengvatos“, - pasakojo R. Misevičienė. Įdomu, kad iki šiol buvo manoma, jog daugiausia „sofos ūkininkų“ įsikūrę šalia Vilniaus ir pajūry.

„Nuspręsta, kad lengvatos verti ūkininkai, kurie yra įsiregistravę PVM mokėtojais, t.y. ūkiai, vykdantys prekinę gamybą ir jų metų pajamos yra didesnės nei 45 tūkst. EUR. Skubiai balsuota, nespėjau net išsakyti savo nuomonės“, - sakė R. Misevičienė. Juo labiau, kad nukentės, arba bus nepagrįstai nuskriausti neturtingiausi rajone ūkininkai, kurie iki šiol nebuvo lepinami ES parama, išskyrus tiesiogines išmokas.

„Labiausiai apmaudu, kad tokį pasiūlymą pateikė ne savivaldybės atstovas, bet LŪS skyriaus pirmininkas, o juk būtent LŪS vadovai viešai tikina, kad jie gina ne tik stambiuosius, bet ir smulkiuosius ūkininkus“, - stebėjosi R. Misevičienė.

Pakalbinome prie Veliuonos ūkininkaujančią Jūratę Preimonienę. „Ši žinia mane labai nuvylė. Taip jau yra, kad turtingieji, stambiųjų ūkių savininkai nesupranta, kaip sunku ūkininkauti smulkiesiems. Štai, kodėl lengvata taikoma turinčiam 200 karvių, o netaikoma man, turinčiai tik 5 karvutes? Gal aš esu kenkėja, gal aš trukdau stambiesiems ūkininkams? Negarbinga taip elgtis.

„Kreipiausi į Jurbarko rajono vadovus, kad žemės mokesčio lengvata būtų taikoma ne PVM mokėtojams, bet visiems žemės ūkio subjektams, kurie deklaravo žemės ūkio naudmenas bei gyvulius 2018 metais ir 2017 metų Gyventojo pajamų deklaracijoje GPM 308V -individualios veiklos pajamos, nurodė pajamas pagal 35 pajamų rūšies kodą “Pajamos už realizuotą žemės ūkio paskirties žemėje išaugintą produkciją“. Taip apsisaugotume nuo vadinamųjų sofos ūkininkų“, - sakė R. Misevičienė.

tags: #zemes #mokestis #jurbarkas #agroeta