Žemės mokestis kriziniu laikotarpiu: lengvatos ir valstybės biudžeto vykdymo analizė

Vykdant valstybės biudžetą, labai svarbu sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kuri apibendrintai nusako žinias, saugią visuomenę ir konkurencingą ekonomiką.

Tai leis sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais - ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu; investuojant į švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą užtikrinti žmogaus galių stiprinimą (žmogaus kapitalą).

Valstybės finansinis planavimas turi remtis prognozėmis, o ne reakcijomis į įvykusius pasikeitimus.

Sprendžiant iškilusias problemas Lietuvoje apsiribojama administracinėmis priemonėmis, o nesiimama esminių politikos pakeitimų bei valstybės įsipareigojimų valdymo, o tai neigiamai veikia valstybės biudžetą bei fiskalinius rodiklius ilgame laikotarpyje. Tokia valstybės išlaidų valdymo praktika yra netinkama, neefektyvi ir netgi ydinga.

Nagrinėjant valstybės biudžeto vykdymo problemas buvo analizuojama LR Konstitucija, LR valstybės biudžeto vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, Valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektų rengimo planas, apyskaita buvo pateikta kartu su veiklos vertinimo kriterijais, kurie leido palyginti rezultatus su tuo, kas buvo numatyta atlikti ministerijose, Vyriausybės įstaigose.

Darbe naudoti ekspertiniai, sisteminiai, lyginamieji, loginis ir kiti tyrimo metodai, dokumentų analizė. Taikytas lyginamasis metodas, lyginamos ir vertinamos skirtingos mokslinės koncepcijos, mokslininkų nuomonės, analizuojamas teorinis ir praktikos santykis.

Rašant magistro baigiamąjį darbą buvo naudojami Lietuvos ir užsienio autorių vadovėliai, monografijos, moksliniai, metodiniai darbai, publikacijos ir kita literatūra, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerijos, tarptautinių ir užsienio šalių institucijų, naujienų agentūrų BNS, ELTA bei kitus informacijos šaltinius.

Taikomi ir gretutiniai mokslai pvz.: filosofijos, psichologijos, ekonomikos, mokslotyros ir kt. Remdamasi ekonomine bei kitų mokslo šakų literatūra, analitiniais duomenimis buvo atlikta Valstybės biudžeto vykdymo analizė. Remiantis kitų valstybių biudžeto vykdymo statistiniais duomenimis atliktas analizuojamos valstybės biudžeto vykdymo lyginamoji analizė su Lietuvos valstybės biudžeto vykdymu.

Autorės atlikti apibendrinimai darbe pateikiami autorės sudarytose lentelėse, schemose. Vertinimuose autorė pateikia patarimus valstybės biudžeto vykdymui.

Biudžeto samprata ir funkcijos

Žodis biudžetas pirmiausia pradėtas vartoti Anglijoje. Kilęs iš seno prancūzų žodžio bouge, arba boulgette, kaip išvestinio iš lotynų bulga - odinis krepšys.

Iš Anglijos tą žodį perėmė tik prancūzai. Biudžetas (prancūziškai budget) - valstybės pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui, patvirtinta įstatymu.

Biudžetas (angliškai budget ) - įstatymų tvarka patvirtintas valstybės pajamų ir išlaidų tam tikram laikotarpiui aprašas.

Valstybės biudžetas tai valstybės pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas. Skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų vadinamas biudžeto saldu. Jeigu valstybės pajamos lygios jos išlaidoms, biudžetas yra subalansuotas. Jei valstybės išlaidos didesnės negu pajamos - biudžetas yra deficitinis.

Valstybės biudžetas yra pajamų ir išlaidų sąmata biudžetiniams metams. Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 p. Biudžetas teisine prasme tai įstatymų leidžiamosios įstaigos aktas, kuriuo iš anksto numatomos ir sutvarkomos viešojo finansų kiekio pajamos ir išlaidos.

Valstybės biudžeto požymiai:

1. Tai universalus finansinis planinis aktas, kurio rodikliai apima visas teritorinio vieneto veiklos sritis.
2. Valstybės biudžeto teisiniai santykiai yra riboti laike.

Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.

Pagrindinis Valstybės biudžeto teisės šaltinis yra Biudžeto sandaros įstatymas, jo reikalavimų įtvirtinti valstybės biudžetinę sistemą, valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų sistemą, nustato valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo pagrindus.

Biudžeto paskirstomosios funkcijos turinį apibūdina finansinių išteklių perskirstymo procesai tarp atskirų visuomeninės gamybos dalyvių. Per biudžetą vykdomas įvairių lygių (valstybės ir savivaldybių) ir tipų (tarpašakinis, tarpregioninis) lėšų perskirstymas.

Biudžetas gali "signalizuoti" apie tai, kaip lėšos patenka valstybės žinion iš įvairių kiekio subjektų ir kiek atitinka valstybės centralizuotais ištekliais finansuojamus projektus.

Jeigu valstybės išlaidoms padengti nepakanka biudžeto pajamų, tai valstybė priversta skolintis vidaus ir užsienio finansų rinkose. Toks išlaidų finansavimo būdas susijęs su papildomais skolinimosi kaštais (mokamos palūkanos), didina valstybės vidaus ir užsienio skolą, o tai gali sukelti makroekonominį disbalansą.

Biudžeto funkcijos:

1. Ekonomikos valstybinis reguliavimas. Biudžeto dėka valstybė gali tobulinti visuomeninės gamybos struktūrą.
2. Gamybinių procesų valstybėje skatinimas.
3. Socialinių procesų valstybėje skatinimas: švietimas, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas. Valstybės biudžete nustatytos socialinės sferos finansavimo lėšos lemia teigiamus valstybės socialinius poslinkius.
4. Valstybės biudžetinės politikos vykdymas. Valstybės biudžetinę politiką atspindi atskiri biudžeto pajamų ir išlaidų straipsniai kurie parodo finansavimo šaltinius ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kryptis.

Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai - numatomos metinės valstybės pajamos ir išlaidos. Valstybės biudžetą, parengia Vyriausybė, o tvirtina Seimas įstatymu. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodoma, kiek ir iš kur planuojama surinkti lėšų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, bei kaip tas lėšas panaudoti.

Tiek biudžeto pajamos, tiek biudžeto išlaidos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus. Biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija - tai tam tikras pajamų ir išlaidų grupavimas, kurio pagrindu priimamas vienas kuris nors požymis. Teisingai pasirinkta ir sudaryta biudžeto pajamų klasifikacija leidžia tiksliai nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo tikslus, vyriausybės finansų politikos uždavinius, kryptis. Biudžetinė pajamų klasifikacija taip pat parodo biudžetinių išteklių šaltinius ir atskirų visuomenės grupių dalyvavimo laipsnį juos formuojant.

Biudžetinių įstaigų pajamos ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos viršplaninės įmokos į biudžetą, taip pat nepanaudoti asignavimai, skirti specialiosioms programoms finansuoti, einamaisiais biudžetiniais metais arba perkelti į kitus biudžetinius metus bei negrąžintos nepanaudotos asignavimų sumos baigiamiems statybos objektams finansuoti paliekami asignavimų valdytojams ir gali būti naudojami viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1% patvirtintos valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.

Europos Sąjungos atliekamų funkcijų įgyvendinimas finansuojamas iš Europos Sąjungos nuosavų išteklių, o kai jo nepakanka - iš biudžeto pajamų. Jos turi užtikrinti gerą finansinį Europos Sąjungos biudžeto išteklių ir išlaidų valdymą.

Diegiant gerą finansų ir biudžeto valdymo praktiką, Lietuvoje vykdoma biudžetinės sistemos reforma.

Valstybės biudžeto vykdymas

Valstybės biudžeto vykdymas - valstybės biudžeto nustatytų pajamų ir numatytų išlaidų apmokėjimas. Valstybės biudžeto vykdymas - svarbiausia biudžeto proceso stadija.

Biudžeto sudarymas ir vykdymas tarpusavyje glaudžiai susiję. Valstybės biudžeto vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume aptaria Valstybės biudžeto sąvoką ir formavimą, vykdymo trukmę, Seimo, Vyriausybės funkcijas sudarant, tvirtinant ir vykdant valstybės biudžetą, valstybės kontrolės dalyvavimą vykdant valstybės biudžetą.

Svarbus dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo 1990 m. liepos 30 d. (įsigaliojo nuo 1990 m. rugpjūčio mėn. 30 d.) priimtas Biudžeto sandaros įstatymas ir vėlesni Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymai, nustatantys Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto turinį, pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, Valstybės biudžeto rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.

Priimti ir kiti svarbūs Lietuvos Respublikos teisės aktai: Lietuvos Respublikos Seimo priimti 1995 m. gegužės 30 d. Valstybės kontrolės įstatymas, 1994 m. gruodžio 20 d. Valstybės iždo įstatymas, 2002 m. gruodžio 10 d. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtinta 2001 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, 2001 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos struktūrinis fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės, 2002 m. birželio 6 d. Strateginio planavimo metodika, Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu 2001 m. kovo 16 d. patvirtinta Biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tvarka ir kiti.

Valstybės biudžeto pajamas sudaro mokesčiai, privalomosios įmokos, rinkliavos, pajamos iš valstybinio turto ir kitos įplaukos. Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymas. Šis įstatymas mokėtojams įstatymų laikymosi srityje. 2004 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Muitinės įstatymas, kuriame išsamiai apibrėžti muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos; tiksliau apibrėžtos į Lietuvą įvežamoms prekėms taikomos muitinės priežiūros priemonės, supaprastinta muitinės sprendimų ir jų nepriėmimo apskundimo tvarka, tiksliau nustatomi skundų nagrinėjimo muitinės įstaigose terminai.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. galioja naujos redakcijos Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas, priimtas 2004 m liepos 8 d. Šiuo už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, kuris pakeitė iki 2005 m. sausio 1 d. galiojusią palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą mokėjimo tvarką.

Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Airija, Armėnijos, Baltarusijos, Čekijos Respublikomis, Danijos Karalyste, Estijos, Islandijos Respublika, Italijos Respublikomis, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtine Karalyste, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Kazachstano, Kinijos Liaudies, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos Respublikomis, Nyderlandų Karalyste, Norvegijos Karalyste, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos Respublikomis, Švedijos Karalyste, Šveicarijos Konfederacija, Turkijos Respublika, Ukraina, Uzbekistano ir Vokietijos Federacine Respublikomis.

Šiais 2003 metais įsigaliojo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Belgijos Karalyste, Portugalijos Respublika ir Ispanijos Karalyste, kurios pradėtos taikyti nuo 2004 m. sausio 1 d.

Siekiant išplėsti dabartines savivaldybių galimybes finansinių išteklių formavimo srityje, nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamas pagamintas virškvotis baltasis cukrus, realizuotas Lietuvos Respublikoje.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. Nuo 2005 m. sausio 1 d. nustatytos vienodos Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių gaunamų iš užsienio dividendų apmokestinimo sąlygos, t. y. ta tvarka kaip ir Lietuvos vieneto gauti iš užsienio dividendai. Taikoma lengvata pensijų įmokoms į Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytus pensijų fondus.

Akcizas - netiesioginis mokestis, kuriuo apdedamos plataus vartojimo prekės. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas Nr. I -429 buvo priimtas 1994 m. balandžio 12 d. ir galiojo nuo 1994 m. balandžio 22 d. iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas Nr. IX-752. Šis apmokestinimo akcizais tvarką, nuostatas. Šiame įstatyme nebuvo perkeltos nuostatos, kuris taikymas įmanomas tik Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare bei tam tikras nuostatas dėl akcizų tarifų suderinimo. 2004 m. sausio 29 d. buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. įgyvendinant atitinkamu ES acquis (teisės įgyti). Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas siauriau apibrėžia akcizų objektą ir nustato iš esmės naują prekių apmokestinimo akcizais tvarką.

Įsigaliojus šiam įstatymui, cigarams ir cigariukams pradėtas taikyti 38 litų už kilogramą produkto, o rūkomajam tabakui - 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas. Šiam alaus ir vyno, pradėtas taikyti 1934 litų už toną produkto akcizo tarifas, šildymui skirtiems gazoliams - 860 litų už toną produkto akcizo tarifas, skystajam kurui (mazutui) - 520 litų už toną produkto akcizo tarifas, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, jų pakaitalams ir priedams - 432 litų už toną produkto akcizo tarifas. Šio įstatymo įsigaliojusio nuo 2003 m. sausio 1 d. pasikeitė mokesčio mokėtojai.

Trečią kartą finansų ministru tapęs Rimantas Šadžius sako, jog ieškant galimybių didinti finansavimą gynybai ir rizikuojant viršyti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficito ribą Vyriausybė ketina derėtis su Europos Komisija dėl išlygos. Ji leistų viršyti Mastrichto kriterijais apibrėžtą deficito ribą su sąlyga, kad ateityje tai bus kompensuota papildomomis biudžeto pajamomis.

Klausiamas apie galimus mokesčių pokyčius, pavyzdžiui, pelno, gyventojų pajamų, individualios veiklos, finansų ministras laikosi pozicijos jų kol kas nekomentuoti, o pirma pasitarti su visuomene, socialiniais ir politiniais partneriais ir tik tada įvardyti konkrečias alternatyvas ar pasiūlymus.

Vis dėlto R. Šadžius pripažįsta, kad gali būti sudėtinga realizuoti svarstomą naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.

Tačiau dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų R. Šadžius kategoriškas: „Šiuo metu jokioms PVM lengvatoms jokių finansinių galimybių Lietuvos viešieji finansai neturi.“

Naujasis finansų ministras, be kita ko, sako, jog draudimo sutarčių mokesčio idėja nėra „numirusi“ ir Vyriausybė tikrai grįš prie šios diskusijos.

Kita vertus, R. Šadžiaus teigimu, žemės ūkis liks ir toliau remiamas, nes „mokesčių lengvatų nėra taip paprasta staiga atsisakyti“.

Lietuva turės pateikti savo fiskalinių reformų planą, vadinamą Medium-term Fiscal Structural Plan (FSP) - tai turės padaryti iki balandžio pabaigos. Tame plane bus numatoma mūsų fiskalinė trajektorija. Ji nustatoma kiekvienai šaliai individualiai, atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti Mastrichto kriterijų ties 3 proc. BVP biudžeto deficito ir 60 proc. BVP skolos riba. EK išvadoje dėl Lietuvos 2025 metų biudžeto projekto sakoma, jog yra rizika, kad ateityje pažeisime 3 proc. biudžeto deficito ribą, jeigu nesiimsime atitinkamų priemonių ir Komisija įvardijo, kokios tos priemonės turi būti - tai pajamų priemonės.

Pateikdami savo fiskalinį planą turėsime nurodyti, kokių priemonių imsimės. Bet pagal naują ES ekonominės valdysenos reformą - naują sistemą, kuri įteisinta visai neseniai - šaliai nustatoma individuali trajektorija taip pat atsižvelgiant į jos poreikius finansuoti viešąsias investicijas, kurios ateityje sustiprintų šalies ekonomiką, jos galimybę toliau augti, įskaitant gynybos poreikių užtikrinimą. Ir tai yra derybų objektas su EK, mes mėginsime suplanuoti, kaip galėtų atrodyti mūsų investicijos, kokiomis apimtimis ir kaip galėtume ta trajektorija judėti.

Neatmetama, kad pagal tą suderėtą trajektoriją biudžeto deficitas konkrečiais metais viršytų 3 proc. su sąlyga, kad ateityje tas viršijimas bus kompensuotas, pavyzdžiui, įsigaliojus įstatymams, kurie nustato papildomas pajamas į viešuosius fondus.

Tos idėjos yra, bet joms startą turėtų duoti Europos lyderiai, Europos Vadovų Taryba, kaip tai nutiko 2020 metais jiems po ilgų diskusijų pritarus Naujos kartos Europos Sąjungos finansiniam projektui.

Pagrindinė žinutė turbūt, kad verslas norėtų, ir aš tą siekį palaikau, mokesčių sistemos stabilumo. Būtent dėl to mes ir nekalbame apie reformas, o kalbame apie pakeitimus.

Manau, žymiai smarkiau šiais laikais nulemia saugumo situacija, o būtent saugumas plaukia iš geopolitinių veiksnių, bet jis apima taip pat ir valstybės gebėjimą jį užtikrinti, kuris, ir tai supranta absoliučiai visi, reikalauja atitinkamo finansavimo. Tai rimta diskusija, kurioje yra daug argumentų, labai daug prioritetų.

Reikia pasižiūrėti, koks buvo pasiūlymų sudėtingumas, nes techniškai tai buvo sudėtingi pasiūlymai - ir įstatymų projektų tekstai, jie ne specialistui tikrai buvo nesuprantami ir nebuvo jie pakankamai suprantamai pristatyti platiesiems sluoksniams. Manau, kad tai taip pat nulėmė šitų pasiūlymų nesėkmę, bet ne vien. Į pasiūlymų esmę mes taip pat pamėginsime pažiūrėti.

Lietuvos biudžeto deficitas ir skola (2010-2025 m.)

ES fiskalinės priežiūros sistemos reforma: kokios įtakos galima tikėtis. Šaltinis: www.lb.lt

tags: #zemes #mokestis #kriziniu #laikotarpiu