Žemės Mokestis Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti?

Kiekvienų metų pabaigoje žemės savininkai turi prievolę sumokėti žemės mokestį. Šis mokestis - vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Daliai mokėtojų vis dar nėra aišku, kodėl įvairiose Lietuvos vietovėse šio mokesčio dydžiai yra skirtingi. Tad kas lemia žemės mokesčio tarifus ir kaip Lietuva šiuo atveju atrodo kitų pasaulio valstybių kontekste?

Žemės mokestis Lietuvoje žinomas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. 1918-1940 valstybinis žemės mokestis (dalis jo pajamų ėjo savivaldybėms) buvo pagrindinis tiesioginis mokestis, jo dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmos rūšies žemės vieną hektarą - 9 litai, antros - 7,5 lito, trečios - 5 litai, ketvirtos - 1,5 lito per metus. 21 a. pradžioje žemės mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas (1992, nauja redakcija 2013).

Žemės mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausančią privačią žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Žemės mokesčiu t. p. neapmokestinama bendro naudojimo kelių, nacionalinių parkų, draustinių, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, gamtos paminklų, archeologijos, memorialinių, istorijos, architektūros, dailės, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kai kurių kitų rūšių žemė, o ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - pirmuosius trejus metus nuo nuosavybės teisės į ją įgijimo.

Žemės mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas žemės mokestis per metus už visus jų turimus žemės sklypus neviršija dviejų eurų. Žemės mokestis mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą iki einamųjų mokestinių metų lapkričio 15 dienos. Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės rinkos vertės, nustatytos atlikus masinį ar individualų žemės vertinimą (žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, apmokestinamoji vertė yra jos rinkos vertė, padauginta iš koeficiento 0,35).

Žemės Mokesčio Tarifai ir Savivaldybių Kompetencija

Mokesčio tarifai yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės mokesčio tarifai yra 0,01-4 % žemės apmokestinamosios vertės per metus, konkretų tarifą, kuris galios ateinančiais metais, nustato kiekvienos savivaldybės taryba iki einamųjų metų birželio 1 dienos.

Mokestinė vertė - tai žemės vidutinė rinkos vertė. Taip pat žemės mokestinė vertė Žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma žemės verte, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą. Žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius ne rečiau kaip kas 5 metai. Jeigu gyventojai tam tikrais atvejais (pardavimo, paveldėjimo ir pan.) nori nustatyti žemės vertę individualiai, jie gali samdyti turto vertintojus, kurie įvertina konkretaus sklypo rinkos vertę.

Registrų centras 2018 m. perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes, kurios galios ateinančius penkerius metus. Nuo 2018 m. nebetaikoma pereinamojo laikotarpio (2013 -2017 metų) nuostata, pagal kurią mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neviršijo 0,29 Eur už vieną arą.

Žemė yra didžiausias ūkininkų turtas. Todėl žemės mokestis turi didelį poveikį jų veiklos rezultatams. Dėl to beveik visose EBPO šalyse ūkininkams taikomos šio mokesčio lengvatos. Siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su pradėjimu ūkininkauti ir pasitraukimu iš ūkininkavimo, taip pat taikomos specialios mokesčių lengvatos, kai žemės ūkio paskirties žemė parduodama arba paveldima šeimos narių.

Užsienio šalyse žemės mokesčius paprastai nustato ir renka savivaldybių administracijos, neviršydamos centrinės valdžios nustatytų ribų. Lietuvoje savivaldybės taip pat nustato žemės mokesčio tarifus, neviršijant numatytųjų žemės mokesčio teisės aktuose. Žemės ūkio paskirties žemės vieta gali turėti įtakos savivaldybės taikomam žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui. Todėl šiam sektoriui taikomi mokesčių tarifai ir taisyklės skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose.

Kai kuriose šalyse ūkininkams taikomi lengvatiniai mokesčio tarifai žemės ūkio paskirties žemei. Čilėje žemės ūkio paskirties žemei taikomas 20 % mažesnis mokestis. Siekiant paskatinti pažangias ūkininkavimo praktikas, kai kuriose šalyse taikomos žemės mokesčių lengvatos už dirvožemio tausojimo praktikos taikymą žemės ūkio versle. Kosta Rikos ūkininkai dėl to gauna 40 proc. žemės mokesčio lengvatą, Čekijoje penkerius metus nemokami žemės mokesčiai už rekultivuotą žemės ūkio paskirties žemę ir 25 metus už rekultivuotą miško žemę.

Jauniesiems ūkininkams, kol jie pradeda veiklą, tam tikrą laiką gali būti taikomi lengvatiniai žemės mokesčio mokesčiai. Prancūzijoje jaunieji ūkininkai pirmuosius penkerius metus gali gauti 50 proc. žemės mokesčio nuolaidą už neužstatytą žemę.

Lietuvoje šiais metais žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma naujos žemės mokestinės vertės. Pasak Registrų centro informacijos, nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Apmokestina tik žemė, kuri nenaudojama žemės ūkio tikslais. Žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei mokamas nuo kadastrinės vertės 0,25-0,75%. Žemės mokestis priklauso nuo žemės ūkio paskirties žemės ploto ir taikomo mokesčio tarifo bei vietovės.

Nekilnojamojo Turto Mokestis: Esminiai Aspektai

Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio Objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas;
• nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu.

Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale: nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui - nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Pagrindiniam gyvenamajam būstui (NTMĮ 6 straipsnio 5 dalis) - nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000, kurį nustato savivaldybės), nustato savivaldybės.

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), ne mažesnį (mažesnius) negu 450 000 eurų, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba abu kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai;
• naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
• kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
• naudojamas švietimo darbui;
• esantis kapinių teritorijoje;
• fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių;
• valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;
• bankrutavusių įmonių;
• tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
• aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
• esantis kapinių teritorijoje;
• asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos;
• juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);
• kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• mokslo ir studijų institucijų;
• švietimo įstaigų;
• socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą;
• profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;
• juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;
• juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą;
• nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

• Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.
• Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius:

• Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
• Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2026 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 3 metus (2026, 2027, 2028 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Žemės Mokestis: Kaip Lietuva Atrodo Pasaulio Kontekste?

Žemės mokestį taiko beveik visos pasaulio valstybės. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė Erika Besusparienė išanalizavo, daug ar mažai, jei lyginsime su kitomis ES valstybėmis, mes mokame žemės mokesčio.

Lentelėje pateikiami kai kurių šalių žemės mokesčio tarifai. Pasvarstykime patys, kaip pasauliniame kontekste atrodo Lietuva ir nepamirškime savo prievolės žemės mokestį sumokėti laiku.

Nesumokėjus žemės mokesčio iki lapkričio 15 d. už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Savininkas, patiriantis finansinių sunkumų ir negalintis sumokėti mokesčio laiku, gali kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis jam patogiu grafiku ir priimtinu atsiskaitymo terminu. Tokį prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu.

Žemės Mokestis Mažėja Dalyje Savivaldybių: Kas Keičiasi Nuo 2026 Metų

Lietuvoje šiuo metu vyksta žemės mokesčio sistemos atnaujinimas. Nors įstatymo pakeitimai įsigalios tik nuo 2026 metų gegužės, kai kurios savivaldybės jau šiemet ėmėsi koreguoti taikomus tarifus. Sprendimai dažniausiai susiję su žemės ūkio paskirties sklypais ir mažesnės vertės žeme, siekiant sušvelninti mokestinę naštą regionuose.

Pagal dabar galiojančią tvarką, žemės mokesčio tarifas gali siekti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o konkretų dydį nustato savivaldybių tarybos. Tai reiškia, kad mokestis gali skirtis net ir kaimyninėse savivaldybėse. Kai kurios jų, kaip Anykščių rajonas, 2026 metams jau patvirtino mažesnius tarifus - žemės ūkio paskirties žemei nuo 0,8 iki 0,65 procento.

Nuo 2026 metų įsigaliosiančio įstatymo pakeitimai nustatys aiškesnę ir vieningesnę vertinimo sistemą: žemės vertės bus peržiūrimos dažniau - kas trejus metus vietoje penkerių. Tokiu būdu siekiama, kad mokestinė vertė atspindėtų realią rinkos situaciją, o savivaldybės galėtų lanksčiau reaguoti į ekonominius pokyčius.

Lengvatos lieka galioti: neapmokestinamos žemės dalys taikomos pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms ir smulkiems ūkininkams. Tokie sprendimai leis apsaugoti pažeidžiamiausias grupes nuo mokesčių augimo.

Vis dėlto gyventojai akcentuoja, kad svarbiausia - stabilumas ir prognozuojamumas. Dalis jų pasigenda aiškumo, nes mokesčio suma kiekvienais metais gali keistis dėl vertinimo atnaujinimų arba savivaldybių sprendimų. Naujasis įstatymas, kaip tikimasi, įves daugiau tvarkos ir užtikrins, kad pokyčiai vyktų palaipsniui, o ne netikėtai.

VMI informuoja: artėja žemės mokesčio mokėjimo terminas. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus. Privačios žemės savininkai - tiek gyventojai, tiek įmonės - gali jas peržiūrėti prisijungę prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Tie, kurie nėra elektroninių paslaugų vartotojai arba nenurodė el. pašto adreso, deklaracijas gaus klasikiniu paštu.

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 17 dienos. VMI atkreipia dėmesį, kad jei apskaičiuota mokesčio suma yra 2 eurai ar mažiau, mokėti nereikia, o deklaracija tokiu atveju nesiunčiama. Apie 150 tūkstančių žemės savininkų deklaracijas gaus popieriniu formatu, todėl svarbu patikrinti savo gyvenamosios vietos adresą ir pašto kodą.

tags: #zemes #mokestis #susijes #su