Specialiosios žemės naudojimo sąlygos: apribojimai ir jų taikymas Lietuvoje

Nekilnojamojo turto registre registruojamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS). Registrų centras praneša, kad į REGIA žemėlapį perkėlė jiems pateiktą informaciją apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Registrų centro Registrų tvarkymo direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, jau kurį laiką Nekilnojamojo turto registre registruojamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareigą pateikti informaciją ir duomenis apie SŽNS turi įstaigos ar institucijos, dėl kurių vykdomos ūkinės ar kitokios veiklos, atsiranda minėtos sąlygos, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų savininkai. Į žemėlapį perkėlus gautą informaciją apie SŽNS, pažymėjus konkrečią teritoriją galima sužinoti, kokios konkrečios sąlygos yra taikomos.

REGIA žemėlapis

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas

2020 m. įsigaliojęs naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos taikomos. Įstatymas nustato pareigą teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruoti Nekilnojamojo turto registre, tą būtina padaryti iki 2025 m. sausio 1 dienos.

Registrų centro teigimu, informaciją apie SŽNS ir dėl to taikomas sąlygas galima sužinoti žemėlapio meniu pasirinkus sluoksnį „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. Skirtingos SŽNS teritorijos žemėlapyje žymimos skirtingais sutartiniais ženklais, kurie pateikiami prie kiekvieno sluoksnio turinio skiltyje.

Pavyzdžiai ir apribojimai

„Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama statyti įvairius statinius, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose - vykdyti kasybos darbus, magistralinių dujotiekių vietovės teritorijose - formuoti ar pertvarkyti žemės sklypus ir daugelis kitų“, - teigiama Registrų centro pranešime.

Anot K. Maksvyčio, nors apie sklypui taikomas naudojimo sąlygas turėtų žinoti kiekvienas savininkas ar naudotojas, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių šie reikalavimai yra neįvertinami ar ignoruojami ir tuomet tai gali sukelti neigiamų pasekmių. „Pavyzdžiui, yra atvejų, kai Nekilnojamojo turto registre negalime įregistruoti jau pastatyto nesudėtingo statinio vien dėl to, kad jis patenka į elektros tinklų apsaugos zoną. Šios situacijos būtų galima išvengti jei statytojas ar sklypo savininkas būtų iš anksto pasidomėjęs galiojančiais reikalavimais", - kalba K. Maksvytis.

„Google“ žemėlapiai, kaip išmatuoti nuosavybės ir sklypo ribas, plotą, kvadratines pėdas ir akrus

Įstatymo pataisos ir jų įtaka

Buvo atsisakyta arba patikslinti kai kurie nepagrįsti apribojimai, kad jie labiau atitiktų aplinkos apsaugos tikslus, skatintų darnų teritorijų vystymą. Šių teisės aktų pakeitimų projektą rengė Aplinkos ministerija kartu su Energetikos, Kultūros, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis.

Įstatymo pataisose numatytos priemonės, sudarančios sąlygas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumą, užtikrinti valstybinių kultūrinių rezervatų apsaugą, kultūrinio kraštovaizdžio apžvalgą kultūriniuose draustiniuose. Nustatytos papildomos apsaugos zonos geležinkelio keliams ir jų įrenginiams, 220 kV įtampos oro linijoms, naftos perdirbimo įrenginiams, su jais susijusiems įrenginiams ir statiniams, būtiniems šiai veiklai vykdyti, praeinamiems kolektoriams. Sumažintos kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonos.

Nuo šiol vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų vamzdynams, kurių skersmuo yra nuo 400 iki 1 000 mm, apsaugos zona bus 5 metrai į abi puses (anksčiau buvo 10 m). Jei vamzdynų skersmuo yra 1 000 mm ar didesnis, apsaugos zona mažinama nuo 10 iki 7 metrų į abi puses.

Apribojimai miškų kirtimui ir statyboms

Įvesti papildomi apribojimai miškų kirtimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Nuo šiol draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus ant statesnių nei 15 laipsnių šlaitų ir arčiau nei 1 metras nuo tokių šlaitų viršutinės briaunos. Taip pat ribojami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai pagrindiniai kirtimai pakrančių apsaugos juostoje.

Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje bus taikomos išimtys statinių ir įrenginių statybai ir įrengimui. Išimtys numatytos, kai įrengiami melioracijos statiniai, laiptai, esamų sodybų pastatų naudojimui reikalingi inžineriniai įrenginiai, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, o jiems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos

Palankesnės sąlygos miškų įveisimui

Įstatymo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas įveisti naujus miškus - atsisakoma reikalavimo įveisiant mišką gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau vietoje šio reikalavimo atsiranda pareiga atlikti miško veisimo reikšmingumo vertinimą, kurį atlieka saugomų teritorijų direkcijos.

Kiti pakeitimai

Kai kurios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos pakoreguotos taip, kad mažiau ribotų ūkinę ir kitokią veiklą teritorijose, kuriose yra didelė potvynių grėsmės tikimybė, leistų arčiau kaip 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos statyti kempingus, su vandens sportu susijusius inžinerinius statinius, pritaikytus viešam lankymui. Taip pat nustatytos detalesnės ūkinės veiklos ribojimų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose išimtys, kurios leis apsaugoti požeminio vandens išteklius nesukuriant perteklinių ribojimų žemės naudotojams.

Visi šie pakeitimai aiškiau reglamentuos veiklą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, teisinis reguliavimas bus skaidresnis ir nuoseklesnis, bus užtikrinta efektyvesnė aplinkos apsauga.

tags: #zemes #naudojimo #apribojimai