Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektorius yra viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau dėl natūralių procesų, kurie įtakoja išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, šio sektoriaus valdymas ir apskaita yra sudėtingi.
Ratifikavusi Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Kioto protokolą mūsų šalis įsipareigojo kasmet teikti ataskaitą apie visų šalyje išmetamų ir absorbentais pašalinamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) kiekį.
Pagal šią apskaitą kasmet teikiami duomenys iš žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorių.
Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius yra vienintelis Lietuvoje, kuris ne tik išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), bet ir jas absorbuoja. Į šį sektorių įeina miškų, dirbamos žemės, pievų ir ganyklų, šlapžemių, užstatytų teritorijų ir kitos žemės naudmenos. Jų pokyčių stebėjimo metodologija yra reglamentuota ES 2018/841 reglamente. 2023 m. buvo priimti pakeitimai, kurie įvardinti reglamente 2023/839, kurie numato, kad žemės naudmenų pokyčių duomenis reikia pateikti taikant geografinius duomenis, kurie yra paremti nuotoliniais stebėjimo metodais, duomenų bazėmis ir kadastrų informacija.
Čia itin svarbus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM, angl. LULUCF) sektorius, kuriam priskirtas tikslas - 2030 metais kaupti 310 milijonų tonų CO2 ekv.
2030 m. Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektorius labai reikšmingas ilgalaikių ES klimato kaitos švelninimo tikslų vykdymui: šio sektoriaus absorbuoto ŠESD kiekio dalis galės būti panaudota kitų, ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekio daliai padengti 2021 - 2030 m. 2050 m. ŽNŽNKM sektoriaus reikšmė siekiant klimatui neutralios ekonomikos 2050 m.
Kasmet teikiamoms ŠESD apskaitos ataskaitoms apskaičiuojamas per metus naujai ŽNŽNKM sektoriuje išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis. Dirvožemyje absorbuotas ŠESD kiekis vertinamas pagal skirtingose žemės naudojimo kategorijose sukaupto dirvožemio organinės anglies kiekį. Pagrindinis duomenų šaltinis ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD apskaitai - Nacionalinė miškų inventorizacija. Daugiau nei 16 tūkst. ŠESD apskaitai svarbiausi keletas iš jų - žemės naudojimo kategorija, medžių aukštis ir skersmuo (medžių tūriui, iš kurio skaičiuojama biomasė ir joje sukaupta organinė anglis, suskaičiuoti), dirvožemio tipas.
CC-LandStraD – Žemės naudojimo ir klimato kaitos tarpusavio priklausomybė
Šiuo metu, atsižvelgdama į vis griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių rengimo reikalavimus, Lietuva kartu su Norvegija pradėjo tobulinti išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ataskaitos kokybės užtikrinimo/kokybės kontrolės tvarkos parengimo, dokumentavimo ir archyvavimo sistemą, su tikslu iš esmės pagerinti duomenų surinkimą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl.
Prie šio tikslo pasiekimo prisideda visi šalies sektoriai mažindami išskiriamas emisijas arba didindami absorbcijas.
2024 metų rugsėjo pabaigoje Europos Komisija (EK) pristatė pirminius vertinimus, kaip LULUCF sektoriui sekasi judėti link užsibrėžto tikslo. EK akcentavo, kad pagal dabartines prognozes 2030 metų tikslas yra sunkiai įkandamas - iki jo truks nuo 45 iki 60 mln. t CO2 ekv.
Didžiausia įvardinama problema - nuo 2010 metų mažėjančios miško žemės absorbcijos. Anksčiau buvo laikomasi vienos nuomonės, kad tai - senėjančių medynų požymis, ir kad esami miškai yra persisotinę anglimi. Tačiau, dabar tampa aišku, kad šie pokyčiai yra ir klimato kaitos padarinys su savo ilgomis sausringomis vasaromis ir netipinėmis žiemomis. Medynai nespėja prisitaikyti ir tampa lengvu kenkėjų grobiu - toks stichinis eglių kenkėjų antplūdis buvo fiksuotas 2015 metais Čekijoje, o jau antrus metus ir Lietuvoje su milžiniškais džiūstančių medžių plotais.
Deja, bet šiame sektoriuje daugelis procesų yra itin lėti ir yra ypatingai sunku pakeisti nusistovėjusias tendencijas. Todėl tik pasitelkus tikslias ir apgalvotas priemones, galima išvengti dar blogesnių scenarijų.
Šiame, ES žaliojo kurso kontekste, Lietuvai prognozuojamas nustatytų tikslų pasiekimas. Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) vertinimai rodo, kad nepaisant medynų prieaugio miškuose mažėjimo nacionalinis 2030 metų tikslas (apie 7,1 milijonų tonų CO2 ekv.) LULUCF sektoriuje, panaudojant papildomas politines priemones (miško įveisimą, tausojančius žemės dirbimo būdus ir kt.), yra pasiekiamas.
Per pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimo laikotarpį priimtos ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklės sulaukė nemažai kritikos iš mokslininkų, ekspertų, nevyriausybinių organizacijų ir Šalių. Buvo identifikuota nemažai spragų, kurios lėmė netikslią ir nepakankamo skaidrumo sektoriaus apskaitą.
Dėl šios priežasties, antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui buvo priimti ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimai, kurie priimti Durbane vykusioje Šalių Konferencijoje. Antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui buvo priimti šie pakeitimai: miškų tvarkymo ir nukirsto medžio produktų (NMP) apskaita taps privaloma, o apskaitos metodas - nustatytas Šalies orientacinis lygis.
Svarstant ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, Europos Komisija (EK) pasiūlė savo ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisykles ir veiksmų planus. Šias taisykles privalės įgyvendinti visos valstybės narės (VN). Tačiau šios taisyklės yra griežtesnės nei jau priimtos Durbane ir apima daugiau duomenų ir apskaitos sričių, todėl gali tapti našta VN.
Analizuojant esamą ŽNPKM sektoriaus valdymą ir apskaitą Lietuvoje, nustatyta, kad sistema pakankamai gerai funkcionuoja ir užtikriną kokybišką sektoriaus valdymą ir apskaitą. Tačiau analizuojant priimtus ir siūlomus sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, iškyla abejonių ar ta pati sistema pakankamai efektyviai funkcionuotų po jų įgyvendinimo.
Atlikus kokybinį tyrimą (ekspertų interviu) ir kokybinę duomenų analizę, paaiškėjo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti priimtus ir siūlomus ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus Lietuva gali susidurti su tam tikrais sunkumais ir gali prireikt papildomų priemonių bei išteklių.
Esminiai sunkumai - duomenų trūkumas ir neaiški metodika.