Žemės nuosavybė apima ne tik antžeminę, bet ir požeminę dalį, o jos naudojimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su žemės nuosavybe, įskaitant specialias žemės naudojimo sąlygas, apribojimus ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos
Tai įstatymo nustatyto dydžio teritorija, kurioje taikomi tam tikri ūkinės veiklos apribojimai ar draudimai.
Magistralinių Dujotiekių Apsaugos Zonos
Visi draudimai ar apribojimai dėl magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje vykdomos veiklos nurodyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 28 straipsnyje.
Magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje iš esmės galima vykdyti žemės ūkio veiklą, tačiau dėl žmonių, gretimos aplinkos ir pačio magistralinio dujotiekio saugumo apsaugos zonoje negalima statyti pastatų, kitaip užstatyti ir tverti teritoriją.
Magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama:
- Priskirti žemę sodų teritorijoms.
- Vykdyti melioracijos, drėkinimo, sausinimo, kasybos ar užtvindymo darbus.
- Naudoti ugnį technologiniams procesams.
- Dirbti su smūginiais ar vibraciją sukeliančiais mechanizmais.
- Vykdyti sprogdinimo darbus.
- Kirsti ar kapoti želdinius.
- Būti aptvertose vamzdynų įrenginių teritorijose.
Statiniai ar įrenginiai, tokie kaip lauko pavėsinės, stoginės, atraminės sienutės, lengvų konstrukcijų tvoros ir pan. Dėl statinio ar įrenginio (lauko pavėsinės, stoginės, atraminės sienutės, lengvų konstrukcijų tvoros ir pan.), kai neprivaloma rengti projekto, bet reikalinga gauti „Amber Grid“ sutikimą, prašome el. paštu kreiptis į „Amber Grid“.
Svarbu! „Amber Grid“ rašytinį pritarimą statomiems objektams ar kitai vykdomai veiklai. Dėl pritarimo kreiptis el. paštu į „Amber Grid“. Taip pat būtina žinoti, kad statyba, atsižvelgiant į pastatų skaičių, aukštingumą ir kitus veiksnius, gali būti ribojama ir už apsaugos zonų ribų, 200 metrų atstumu į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir 200 metrų atstumu nuo kraštinių jo taškų, t. y.
Šiandien easy -5 val! 🫡 #592 !dovatonas 💚| !skinswap
Svarbu! „Amber Grid“ išduotas sutikimas raštu yra susijęs su sutikime nurodyta veikla ar objektu. Sutikimas išduodamas tik sutikime nurodytai veiklai ar objektui ir galioja sutikime nustatytomis sąlygomis.
Be išankstinio raštiško „Amber Grid“ sutikimo draudžiama rekonstruoti, remontuoti ar griauti objektą, keisti jo vietą ar paskirtį, taip pat statyti/įrengti kitus objektus.
Pažymėtina, kad magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje vykdoma draudžiama veikla be „Amber Grid“ pritarimo, laikoma teisės aktų pažeidimu, už kurį atsakoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka.
Kitos Apsaugos Zonos
- Elektros tinklų apsaugos zonos - elektros, katodinės apsaugos tinklų ir įrenginių apsaugai.
- Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos - ryšių tinklų apsaugai.
Nuosavybės Teisių Atkūrimas į Miško Parkams Priskirtus Plotus
Vakar keturi Seimo komitetai dar kartą apsvarstė Prezidento grąžintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurios leistų šalies gyventojams natūra atkurti nuosavybę į miško parkams priskirtus plotus.
Du komitetai - Kaimo reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių - nusprendė rekomenduoti Seimui atmesti Prezidento veto. Kiti du - Aplinkos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir kultūros - pritarti šalies vadovo nuomonei.
Kaimo reikalų komiteto posėdyje Prezidento poziciją dėsčiusi jo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė teigė, kad šių pataisų priėmimas pažeistų visuomenės interesus ir konstitucinius principus. Pasak jos, negalima keisti nuosavybės teisių atkūrimo taisyklių besibaigiant pačiam restitucijos procesui, nes tai pažeistų konstitucinį teisinio stabilumo principą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą ketinama baigti jau kitais metais.
Pasak A.Rauličkytės, Gordijo mazgas teisių į žemę atkūrimo procese buvo sumazgytas 1999 metais, kai Vyriausybė priėmė nutarimą, leidusi atkurti nuosavybės teises ir miško parkuose, nors iki tol nuo 1992 metų buvo laikomasi principo, kad žemės plotų miško parkams priskirtose teritorijose savininkams arba paveldėtojams šis turtas turi būti kompensuojamas pinigais arba žemės sklypais kitose teritorijose.
Iki 1999 metų didžioji dalis žemės savininkų persikėlė savo sklypus iš miško parkų arba pasitenkino pinigine kompensacija, tačiau likusieji, sulaukę palankaus Vyriausybės sprendimo, suskubo pasinaudoti galimybe susigrąžinti tėvų ar senelių žemę, esančią parkuose.
Iki 2001 metų, kuomet Vyriausybės nutarimas buvo panaikintas ir sugrįžta prie ankstesnės restitucijos reglamentavimo tvarkos, privatiems savininkams suspėta išdalyti 991 ha miško parkuose esančios žemės.
Ne mažiau kaip 417 piliečių, pretenduojantys į 533 ha žemės miško parkuose, pasijuto apgauti - jiems 1999-2001 metais irgi buvo tvarkomi nuosavybės atkūrimo dokumentai, matuojama žemė, net jau sukalti riboženkliai, tačiau šių darbų nespėta pabaigti iki Vyriausybės nutarimo panaikinimo datos, tad ir jų nuosavybės teisės atkurtos nebuvo.
Kaip komisijos posėdyje kalbėjo Prezidento patarėja A.Rauličkytė, Seimas, spręsdamas miško parkų žemės dilemą, neturėtų 1999-2001 metų klaidos laikotarpį vertinti kaip atskaitos tašką.
Pasak jos, jeigu pataisos būtų priimtos, tai pažeistų konstitucinį lygiateisiškumo principą, kadangi tie piliečiai, kurie iki 1999 metų atsisakė savo teisių į miško parkų teritorijas ir pasitenkino kompensacijomis, dabar pasijustų apgauti valstybės - sklypai miško parkuose yra šimteriopai vertingesni nei tos kompensacijos ar sklypai kitose teritorijose.
Tuo tarpu didesnioji Kaimo reikalų komiteto narių dalis įsitikinusi, kad pataisų priėmimas visų pirma pateisintų teisėtus lūkesčius tų asmenų, kurių nuosavybės dokumentų 1999-2001 metais nespėta sutvarkyti iki galo.
Posėdyje buvo išklausyti ir šių pretendentų grupės atgauti žemę miško parkuose atstovai. Jie tikino, kad kai kurie žemės plotai į miško parkų teritorijas Vyriausybės sprendimu apskritai buvo įtraukti tik 2002 metais.
Tiek Prezidento patarėjos, tiek parlamentarų nuomonė dėl tuometinių Vyriausybės sprendimų buvo tapati - ne visai žemei pagrįstai suteiktas miško parko statusas, neaiškūs ir piktnaudžiavimui palankūs Vyriausybės nustatyti kriterijai, kuriais remiantis toks statusas gali būti suteiktas.
Vakar dalis komiteto narių apsilankė Labanoro regioniniame parke norėdami savo akimis pamatyti, kaip atrodo miško parkų teritorijos, į kurias pretenduoja savininkai.
Kaip Kauno dienai sakė konservatorius Kazys Starkevičius, tai, ką jie pamatė, parku pavadinti neįmanoma. Miško parkui keliami aiškūs reikalavimai, kad juose būtų infrastruktūra, takai, keliukai, suoliukai, bet mes radome tik šiukšlynus aplink ežerą. Parko direkcijos atstovas, kuris mus lydėjo, sakė, kad trūksta lėšų susitvarkyti, - savo įspūdžiais pasidalijo parlamentaras.
| Laikotarpis | Įvykis | Rezultatas |
|---|---|---|
| Iki 1999 m. | Žemės savininkai persikelia iš miško parkų arba gauna kompensacijas | Dauguma savininkų patenkinti kompensacijomis |
| 1999-2001 m. | Vyriausybės nutarimas leidžia atkurti nuosavybę miško parkuose | 991 ha žemės išdalinta privatiems savininkams |
| Po 2001 m. | Vyriausybės nutarimas panaikintas, grįžtama prie ankstesnės tvarkos | 417 piliečių lieka nepatenkinti, nes nespėta sutvarkyti dokumentų |