
Sodyboje žydintys vaismedžiai. Nuotr. L.
Pirmas žingsnis: Norų ir galimybių įvertinimas
Prieš pradedant planuoti sodybą, svarbu įvertinti savo norus ir galimybes. Jei svajojate apie didelį gėlyną, daržą ir veją, turite suprasti, kad visa tai reikalaus nuolatinės priežiūros. Jei turite tam laiko ir noro, drąsiai planuokite ir mėgaukitės. Tačiau, jei jūsų svajonių sodyba yra vieta poilsiui, galite apsisodinti daugiau medžių ir krūmų.500 dienų kurdamas jaukią sodybą [VISAS FILMAS]
Nuo mažų tikslų prie didelių svajonių
Pradėkite nuo mažesnių tikslų ir judėkite pamažu. Sodybos planavimas yra tik orientyras, planas gali kisti keičiantis poreikiams ir prioritetams.Antras žingsnis: Aplinkos įvertinimas
Sodybos planavimas neįmanomas be kritiško aplinkos įvertinimo. Jeigu sklypas ribojasi su mišku, nuspręskite, ar riba bus ryški, ar tarsi nematoma. Jeigu riba ryški, planuokite augalų juostą atskyrimo funkcijai atlikti: pavyzdžiui, veja poilsio zonoje, pusapvalės formos želdynas su rododendrais, už jo - pušynas.
Sodyba ant kalno, tarsi susiliejanti su ją supančiu mišku - tobula vieta pabėgti nuo miesto skubos. Nuotr. L.
Jeigu sklypas šlaituotas, iš karto pagalvokite apie tai, kaip spręsite daubose besikaupiančios drėgmės arba žemyn čiuožiančio grunto problemas. Aplinkos įsivertinimas yra labai svarbus žingsnis, nes sodybos planavimas yra neišvengiamas interesų derinimas ir prisitaikymas prie jau esamos aplinkos.Trečias žingsnis: Funkcinių zonų planavimas
Įvertinę savo norus, prioritetus ir aplinkos ypatumus, galite imtis konkrečių funkcinių sodybos zonų planavimo:* Gyvenamoji zona: Dažniausiai joje stovi pagrindinis sklypo pastatas (namas).* Maisto gaminimo zona: Tai vieta lauko kepsninei arba net lauko virtuvei. Maisto zoną pravartu planuoti kuo arčiau namo, kad būtų patogu atsinešti ir nunešti indus, įrankius ir kitus reikalingus daiktus.* Aktyvaus ir pasyvaus poilsio zona: Poilsio zonoje gali įsikurti visi jūsų svajonių gėlynai, rožynai ir kitokie želdynai, dekoratyviniai medeliai ir pan. Tinkamai suplanuoti želdynai traukia akį ir kuria sodybos nuotaiką.* Reprezentacinė zona: Ji yra tarsi vizitinė sklypo kortelė, matoma tik įžengus pro vartus.* Sodo ir daržo zona: Čia įsikurs jūsų pakeltos lysvės ar įprastas daržas, vaismedžiai, uogų krūmai ir kiti valgomi augalai.* Ūkinė zona: Joje galite įrengti namelį ar pašiūrę sodo įrankiams ir technikai laikyti, malkinę, atliekų rūšiavimo konteinerius ir pan.
Tinkamai suplanuoti želdynai traukia akį ir kuria sodybos nuotaiką. Nuotr. L.
Sodybos planavimas nereiškia, kad turite viską iš karto suplanuoti iki mažiausių smulkmenų ir viską iš karto įgyvendinti.Ketvirtas žingsnis: Sklypo infrastruktūra
Prieš pradedant gražinti aplinką, būtina pasirūpinti sklypo infrastruktūra ir svarbiausiais inžineriniais sprendimais.Penktas žingsnis: Augalų parinkimas
Dažnai planuodami savo želdynus, naujakuriai augalus renkasi tik pagal jų grožį ar spalvą. Tačiau, tik pagal išvaizdą augalų derinti negalima. Labai tikėtina, kad gražiai šalia atrodantys augalai augti greta negalės, nes jiems reikės visai skirtingų gamtinių sąlygų.
Šaltuoju sezonu nesiimkite vertinti augalų potencialo, nes pavasarį jie dar gali nustebinti savo spalvomis ir grožiu. Nuotr. L.
Be to, jei sodybą įsigijote vėlyvą rudenį ar žiemą ir manote, kad joje esantys medžiai ir kiti augalai neatitinka jūsų vizijos, neskubėkite jų naikinti. Žiema tikrai nėra laikas, kai galima spręsti apie augalų gyvybingumą ir grožį. Skubotai parinkti augalai pavasarį gali visai neprigyti, nes gali paaiškėti, kad dirvožemis per sausas, per drėgnas ar per daug molingas. Ir atvirkščiai - iš pirmo žvilgsnio nudžiūvęs medis pavasarį gali įspūdingai sulapoti ir tapti sodybos akcentu. Na o jei jau labai norisi ką nors nuveikti dabar, galite aptvarkyti medžių šakas, nes žiema yra puikus metas genėti.Papildomi patarimai planuojant sodybos apželdinimą
Prieš projektuojant būtina nuspręsti, kokia projektuojamų vejos plotų funkcinė paskirtis, įvertinti padėtį greta esamų objektų atžvilgiu, sklypo reljefą, dirvožemio sudėtį, struktūrą, šeimos narių pomėgius ir kitus dalykus. Numatyti įvažiavimo kelią, takus, laistymo būdus, apšvietimą. Kiekviename sklype vejai reikia skirti ne mažiau kaip 50 proc. ploto. Tik tada kiti augalai - medžiai, krūmai, gėlės - prižiūrėtos vejos fone atsiskleis visu grožiu.Vejos planavimas
Būtina pasižymėti plotus, kur vejos neturėtų būti arba jai reikėtų kruopštesnės priežiūros:* Vietos prie pastatų: Paprastai aplink namą įrengiama 40-50 cm pločio kietos dangos nuogrinda. Tokiuose plotuose prižiūrėti veją sudėtingiau, nes čia mažiau patenka kritulių, o šiaurinėje namo pusėje paprastai būna pavėsis.* Labai dažnai mindomos vietos: Tai takai, vietos netoli durų ar laiptų, vasaros palapinėms, staliukams ir kėdėms skirtos vietos.* Sunkiai prieinamos vietos: Po medžiais ir krūmais pjauti veją bus gana sudėtinga. Čia vertėtų atsisakyti vejos ir pasodinti daugiamečių gėlių. Aplink atskirai vejoje augančius medžius ar krūmus palikti ne mažesnį kaip 1 m skersmens švarios dirbamos žemės plotą. Dar geriau tokius plotus nuo vejos aptverti specialiais vejakraščiais ir mulčiuoti medžių žieve.* Patvoriai: Geras sprendimas - patvoriuose pakloti 5-10 cm pločio juostas iš klinkerinių plytų ar kitos kietos medžiagos, kad būtų galima visą plotą nupjauti vien tik vejapjove, t. y. nenaudojant žoliapjovės.* Siauresnės vietos negu vejapjovės pjovimo plotis: Nedideli ploteliai, nutolę nuo pagrindinio vejos ploto. Tokios salelės bendro vaizdo nepagerina ir labai apsunkina priežiūrą.* Ploteliai prie nuogrindų ir kampuose prie laiptų: Tokias vietas geriau palikti besidriekiantiems kiliminiams daugiamečiams augalams, kurie užaugs ir uždengs žemės paviršių.Dirvožemio paruošimas
Prieš lyginant plotą prestižinės ir dekoratyvios paskirties vejai arba formuojant kraštovaizdį, pirmiausia reikia sustumti ir išsaugoti derlingą žemės sluoksnį. Derlingas sluoksnis, atsižvelgiant į dirvožemio tipą, paprastai būna 5-30 cm. Vėliau, išlyginus ir (ar) suformavus kraštovaizdį, išsaugotas derlingas sluoksnis paskleidžiamas jo paviršiuje. Paprasčiausia prižiūrėti plokščius, lygius vejos plotus su 2-3 proc. nuolydžiu, kad lengvai nubėgtų perteklinis kritulių vanduo.Nuolydis
Maksimalus nuolydis įrengiant veją gali būti iki 20 proc. (kai 10 m ilgyje aukščių skirtumas siekia 2 m). Taip įrengtą veją dar galima pjauti su paprasta vejapjove. Esant didesniam nuolydžiui, geriau įrengti terasas. Kuo mažesnis nuolydis, tuo lengvesnė priežiūra, bet didelis ir lygus paviršius gali atrodyti nuobodžiai.Sklypo forma
Projektuojant vejos plotus būtina atsižvelgti ir į sklypo formą. Tinkamai pasirinktomis vejos ir kitų želdynų - medžių, krūmų, gėlynų - formomis bei takais galima sukurti atskiras erdves. Tai padės sklypą optiškai susiaurinti ar paplatinti, sutrumpinti ar pailginti. Reikia vengti griežtų, tiesių linijų - toks sklypas greičiau primins miesto gatvę ar skverą. Netinka ir tankiai bei giliai vingiuoti vejos pakraščiai, nes atrodys dirbtinai, neestetiškai, veją bus sunku pjauti.Gėlynų planavimas
Nedideliuose plotuose gėlynus ir kitus želdinius derėtų projektuoti vejos pakraščiuose, kampuose. Gėlynai, įrengti vejos viduryje, optiškai mažina erdves. Jei vis dėlto norite vejoje turėti gėlyną, reikėtų, kad jis būtų ne centre ir savo dydžiu bei forma derėtų prie esamo vejos ploto. Gėlės tokiuose gėlynuose turi būti žemesnės negu sodo pakraščiuose esantys augalai. Iš visų pusių apžvelgiamuose gėlynuose aukštesnės gėlės sodinamos centre. Gėlyno pakraščiuose sodinami žemesni augalai. Dideliuose sklypuose galimi įvairesni gėlynų įrengimo variantai. Juose dekoratyvinius medelius galima derinti su gėlynais, gėlynus - su tvenkiniais, fontanais ir t. t. Pagrindinė taisyklė galioja ir čia - visada reikia išlaikyti proporcijas. Mažas gėlynas pasimes dideliame vejos plote. O bėgant metams, suaugus medžiams ir sutankėjus daugiametėms gėlėms, bus galima duoti valią vaizduotei ir kai ką pakeisti.Takų įrengimas
Takai neturi dekoratyvinės paskirties, todėl sodybos nereikėtų perkrauti kietos dangos plotais. Takai turi būti įrengiami tikslingai ir neturėtų viršyti 10-15 proc. žaliųjų plotų teritorijos. Takų plotis priklauso nuo jų paskirties:* Didesnėse sodybose: Tenka įrengti daugiau takų, jų plotis turi būti 1-1,5 m, kad greta galėtų eiti du žmonės. Tokie takai turi organiškai įsilieti į bendrą sklypo visumą, gali atkartoti vejos krašto liniją.* Pagrindinis takas: Iš gatvės link namo vedantis pėstiesiems skirtas takas turi būti platus, apie 2 m pločio. Jo pakraščius reikia kruopščiai įrengti, apgalvotai parinkti augalus, nes tai sodybos vizitinė kortelė. Dažnai toks takas sutapatinamas su taku įvažiuoti į sodybą.* Įvažiavimo takas: Įvažiuoti į garažą skirtas takas turi būti ne mažesnio nei 2,5 m pločio. Platūs takai turi turėti 1-1,5 proc. nuolydį į abi puses, kad nutekėtų perteklinis vanduo ir netelkšotų balos.* Įvažiuojamosios vėžės: Vejoje įrengiama kieta danga tik automobilio ratams. Vėžių plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, atstumai tarp vėžių - 0,7-0,8 m.Takų dangos
* Ažūrinės trinkelės: Kietos dangos įvažiuojamosios vėžės, o tarpai tarp jų ir šalia esančios juostos išklojamos specialiomis ažūrinėmis betoninėmis trinkelėmis, kurių tarpuose pasėjama veja, arba visas įvažiuoti skirtas plotas išklojamas ažūrinėmis trinkelėmis. Šios trinkelės yra tvirtos ir veja jų nesuardo, jos tinka ne tik įvažiuoti skirtiems takams, bet ir šlaitams sutvirtinti, medžiams aprėminti.* Daugiamečiai augalai: Kietos dangos įvažiuojamosios vėžės, o tarpuose pasėjama mindymui atspari veja arba jie apsodinami dekoratyviais šliaužiančiais daugiamečiais augalais, kurie pamažu suauga į ištisinį kilimą. 1 m2 apsodinti reikia 9-10 augalėlių.* Plastikiniai koriai: Įvažiuojamųjų takų danga tvirtinama specialiais plastikiniais koreliais. Jie klojami ant smulkios skaldos, tarpai užpildomi puriu derlingu dirvožemiu. Vandens laidumui padidinti patartina į dirvožemį įmaišyti smėlio. Sėjamas mindymui atsparių žolių mišinys. Šiuo atveju derėtų pasirinkti žolių mišinį „libero“.| Zona | Augalai || ------------------- | ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ || Gyvenamoji zona | Dekoratyviniai medžiai, krūmai, gėlės, vijokliniai augalai || Poilsio zona | Gėlynai, rožynai, dekoratyviniai medeliai, krūmai || Sodo ir daržo zona | Vaismedžiai, uogų krūmai, daržovės, prieskoniniai augalai || Ūkinė zona | Gyvatvorės, aukštaūgiai daugiamečiai augalai (pvz., lendrūnai), koloniniai vaismedžiai || Šlaitai | Vaiskrūmiai (viršutinėje terasoje), daržovės (vidurinėje terasoje), vaismedžiai (žemesnėje terasoje), dekoratyvūs augalai (pačioje apačioje) |Klaidų vengimas
Sodindami mažą klevo ar gluosnio sodinuką retai susimąstome, kokio dydžio medis iš jo išaugs. Dažnai renkantis augalą artimai namo kaimynystei, sunku numatyti, kaip jis atrodys po kelių ar keliolikos metų. Ypač atsakingai reikėtų rinktis medžius, kuriuos planuojate sodinti šalia namo. Bene sunkiausia numatyti ir įsivaizduoti jų dydį po 10 ar 15 metų. Tad pirkdami jauną, gležną sodinuką, būtinai pasidomėkite, kokio aukščio medis iš jo išaugs, kokio pločio bus laja ir, ne mažiau svarbu, kiek teritorijos užims šaknys. Apskritai nerekomenduojama nei vieno aukšto medžio sodinti šalia ar arti namo.Medžiai, kurių reikėtų vengti šalia namo
* Uosis: Vienas sparčiausiai augančių medžių, turinčių vieną didžiausių šaknų sistemų. Uosio šaknynas toks didelis ir galingas, kad gali iškelti netgi betoninius pamatus.* Liepa: Taip pat labai greitai augantis medis. Sparčiausiai ji paauga jau per pirmuosius dvejus metus, tad gana greitai po pasodinimo gali pridaryti bėdų. Liepos šaknys gali iškelti kiemo trinkeles ar sujudinti pamatus. Liepą galima sodinti ne arčiau nei 10 metrų nuo namo.* Tuopa: Šaknys yra gana masyvios, tačiau arti žemės paviršiaus, tad tuopa yra lengvai vėjo išverčiamas medis. Be to, ir jos mediena yra trapi, greitai lūžta. Tad nuo didesnio vėjo lengvai gali lūžti šakos ar kamienas. Taigi tuopos jokiu būtų nederėtų sodinti šalia namų.* Klevas: Kelia problemų tiek virš žemės, tiek po žeme. Jo šakos labai trapios, tad lengvai lūžta nuo kiek stipresnio vėjo. Be to, rudenį pilną kiemą priberia lapų. Negana to, yra labai „godus“, tad stiprios šaknys išsiurbia iš dirvožemio ne tik vandenį, tačiau ir kitas maistingąsias medžiagas. Todėl šalia klevo negalės augti jokie kiti augalai.* Ąžuolas: Taip pat yra tas medis, kurio reikėtų vengti artimoje kaimynystėje. Negana to, kad tai didelis, galingas bei ilgaamžis medis, į juos maždaug 50 proc. dažniau nei į kitus trenkia žaibas.Kiti augalai, kurių reikėtų vengti
* Ligustrų gyvatvorės: Augdamos jų šaknys prasiskverbia pro mažiausius pamatų plyšius, šiuos gilina ir ardo pamatą. Be to, jų lapai bei uogos yra toksiški žmonėms ir naminiams gyvūnams.* Gėlių lysvės šalia namo: Gėlynus reikia dažnai laistyti, o nuolatinė drėgmė gali pakenkti namo pamatams bei sienoms.* Vijokliai: Belipdami namo sienomis, nepastebimai jas pažeidžia, didina nematomus įtrūkimus. Taip pat užlaiko drėgmę ir sienos bei namo vidus pamažu ima pelyti.Apželdinimas šlaituose
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus.Augalų parinkimas terasoms
Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams. Vidurinėse terasose galima auginti daržoves ar net įsirengti pakeltas lysves. Žemesnėje terasoje rekomenduojama sodinti vaismedžius, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti. Pačioje apačioje, kur mažiausiai šviesos geriausia sodinti dekoratyvius augalus, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.Šlaito orientacija ir augalų pasirinkimas
* Pietinis šlaitas: Gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus. Jų išdėstymą terasose darykite pagal augalų aukštį: viršutinėse terasose sodinkite aukštesnius, vidurinėse - vidutinio aukščio, o žemesnėje terasose tokius, kurie mėgsta drėgmę (pavyzdžiui, geltonžiedė sedula, serbentai).* Šiaurinis šlaitas: Gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges. Tai geras sprendimas, jei pas jus nėra stiprių vėjų arba turite vėjo barjerus. Tačiau šilauogės derės ir ant vidurinės terasos, kurioje joms turėtų pakakti šviesos, o vėjas žiemą nenušaldys jaunų ūglių ir vasarą netrukdys vabzdžiams apdulkinti augalų.* Rytinis šlaitas: Jei pas jus šlaitas yra į rytų pusę ir jis status, tai įsirenkite terasas ir sodinkite taip, kaip ant pietinio šlaito. Rytų pusėje augantys augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.* Vakarinis šlaitas: Augalų sodinimas vakariniame šlaite turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos. Taip pat, šios pusės šlaitą saulės apdovanoja spinduliais labai trumpą laiką. Dažnai rekomenduojama išvis nieko nesodinti ant šios pusės šlaitų, bet jei turite noro pabandyti, tai įsirengę terasas jose auginkite mažiau jautrius augalus, kurie pripratę prie Lietuvos klimato (obelys, kriaušės, slyvos).Apželdinimas su vazonais
Kad terasos apželdinimas atrodytų pasakiškai, reikia pasirinkti vazonus, mokėti juos tinkamai sustatyti, apgalvotai parinkti augalus ir juos gerai susodinti. Lauko vazonus pradėkite statyti nuo kampų, pereinant prie kraštinių. Didžiausiuose vazonuose sodinkite didžiausius augalus: medžius ir krūmus. Vidutinio dydžio vazonuose sodinkite nedidelius spygliuočius ar kompaktiškus žydinčius krūmelius.Patarimai apželdinimui vazonuose
* Naudokite skirtingų aukščių vazonus.* Kampuose statykite didelius vazonus.* Naudokite vienos spalvos vazonus.* Sodinkite augalus - vienmetes gėles sodinkite tankiai.
Sodindami augalus į lauko vazonus paklokite kelis sluoksnius agroplėvelės, kad vanduo persifiltruotų. Nuotr.