Žemės sklypai Kaune, ypač tie, kurie potencialiai gali būti naudojami visuomenės poreikiams, kartais tampa karštų diskusijų objektu. Vienas tokių pavyzdžių - sklypas Vokiečių g. 166, aplink kurį verda aistros dėl galimos korupcijos schemos.
Atstovauju Žemųjų Šančių bendruomenę ginče dėl sklypo Vokiečių g. 166. Mes pateikėme skundą dėl korupcinės schemos Kauno mieste ir šitas sklypas nurodytas kaip tokios veiklos pavyzdys.
Korupcinė schema labai paprasta. Kauno mieste yra daug visuomeninės paskirties žemės sklypų, kuriuos galima naudoti visuomenei, t.y. tokiame sklype įrengti stadioną ar kitokį viešą objektą.
Kauno savivaldybė padarė pakeitimą miesto bendrajame plane, kad sklypo paskirtis gali būti keičiama pagal jo gretimybes. Tai reiškia, kad jeigu prie tokio visuomeninės paskirties sklypo prieina bent vienas privatus sklypelis, tai labai lengvai galima pakeisti ir visuomeninio sklypo paskirtį.
Ir štai, jį jau pardavinėja aukcione ir, kol paskirtis visuomeninė, sklypo niekam nereikia ir kaina maža. Visiems kitiems miesto taryba tiesiog neleis pakeisti paskirties.
Sklypą nusiperka kas nors iš miesto savivaldybės vadovų aplinkos, kuris viską iš anksto žino, iš karto kreipiasi į savivaldybę ir susitvarko reikalus. Esmė ta, kad miestas ir valstybė tokiu būdu praranda labai daug pinigų.
Jeigu miestas norėtų sklype statyti daugiabučius, tai gali prieš pardavimą pakeisti paskirtį į gyvenamųjų namų statybą ir parduoti už rinkos kainą - tokiu atveju žemė kainuotų bent dešimt kartų daugiau.
Tokia veikla turi visus kriminalinio nusikaltimo požymius. Aš kreipiausi į Valstybės kontrolę ir prokuratūrą, nurodydamas, kad tokia schema yra korupcinė, turi būti sustabdyta ir užkardyta.
Įstatymai ir savivaldos teisiniai aktai turi būti sureguliuoti, kad nebūtų galima taip vogti iš valstybės. Galėtų būti nustatyta, kad, nusipirkus valstybės žemę aukcione, nebūtų galima keisti jos paskirties penkis ar dešimt metų ir taip piktnaudžiavimai iš karto baigtųsi.
Jeigu pirkai visuomeninės paskirties žemės sklypą, jis tam ir turi būti naudojamas, o ne pradedamos pasipelnymo machinacijos. Tokių sklypų Kaune, kurie panašiu būdu užgrobiami - ne vienas. Štai vieni iš Kauno technologijos universiteto rūmų, pastatyti ant visuomeninės paskirties žemės sklypo, kurį įsigijo verslininkas tam, kad pakeistų paskirtį ir pristatytų namų.
Žinoma, kad vietos bendruomenės tam priešinasi. Čia veikia vienas žmogus, savivaldybės vyriausiasis architektas, kuris užsiima tokiomis machinacijomis.
Po to, kai prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokio akivaizdaus turto užgrobimo, kreipėmės į teismą. Nurodžiau faktines aplinkybes, kad Kauno mieste yra suformuota teisinė aplinka, pagal kurią veikia korupcinė žemės sklypų privatizavimo schema.
Visuomeninės paskirties sklypą įsigyja su savivaldybės darbuotojais susiję asmenys, kurie vėliau pasinaudoja tik per savivaldybės diskreciją atsirandančia galimybe pakeisti žemės paskirtį ir žemės naudojimo būdą.
"Nereikalingo” savivaldybei žemės sklypo Vokiečių g. 166 pardavimą per aukcioną inicijavo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius. Vėliau to paties, jau privataus, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano keičiant jo paskirtį projekto vadovė - šio skyriaus vedėjo sutuoktinė.
Dėl šio nutarimo pateikiau skundą prokurorui, iliustruodamas galimos nusikalstamos schemos veikimą papildomai nurodžiau dar keletą epizodų, susijusių su žemės sklypų pertvarkymu bei privatizavimu, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo atskirąją nutartį, kurioje šis teismas taip pat atkreipė kai kurių valstybės institucijų dėmesį į konkrečioje byloje pastebėtą ydingą teisės taikymo praktiką Kauno mieste.
Man paaiškinta, kad Aukščiausiojo Teismo nutartyje iškeltos problemos buvo tarnybiniai nusižengimai, tačiau nebuvo didelės žalos, kuri yra būtinas nusikalstamos veikos - tarnybinių pareigų neatlikimo - sudėties požymis ir dėl to jokia teisinė atsakomybė taikyta nebuvo.
Su atsisakymu pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminį tyrimą negalima sutikti, nes atlikus išsamų tyrimą galima būtų nustatyti, ar ta didžiulio masto žala, kuri atsiranda dėl įteisintos žemės sklypų pardavimo schemos, yra susijusi su nusikalstama veika.
Tai, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami balsų dauguma ir gali sukurti sąlygas korupcinės schemos legitimumo įvaizdžiui, negali būti priežastimi atsisakyti tirti konkrečias pasekmes dėl padarytos žalos, šios žalos atsiradimo priežastis bei konkrečių asmenų kaltę.
Niekas netyrė mano nurodytos korupcinės schemos detalių ir nesiaiškino, kiek pagal ją Kaune jau yra parduota arba rengiamasi parduoti žemės sklypų, nepatikslinus jų paskirties prieš aukcioną.
Neigiamos tyrimo grindžiamos viešojo intereso problemos perkėlimu į subjektyvinių teisių bei interesų lygmenį, mums nurodoma apie galimybę apskųsti atitinkamus administracinius sprendimus arba apie nepasinaudojimą tokia galimybe.
Administracinių teismų praktikoje teisė kreiptis į teismą yra griežtai siejama su asmeniniu suinteresuotumu, todėl fiziniai asmenys, neturintys tiesioginio teisinio intereso, negali ginti viešojo intereso, o jų skundus teismui atsisakoma priimti.
Šiuo atveju galimas viešojo intereso pažeidimas atsiranda iš savivaldybės bei jos pareigūnų veiksmų, todėl ginti viešąjį interesą turi galimybę ir pareigą tik prokuratūra, o kauniečiai gali apie pažeidimus gali tik informuoti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-133-219/2018, priėmė atskirąją nutartį, kuria nutarė informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Kauno miesto merą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus faktus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų keičiant valstybinės žemės sklypo Kaune, V. Krėvės pr.
Ši nutartis buvo pagrindas pradėti realų tyrimą dėl teisės pažeidimų, kuriuos konkrečioje byloje nustatė Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tačiau prokuratūra, nors ir atliko tyrimą, tačiau neįžvelgė pagrindo ikiteisminiam tyrimui.
Tai, kad procesiniai sprendimai jau yra priimti ir galiojantys, nepaneigia akivaizdžios galimos korupcijos tikimybės.
Analogiškai vertintina ir pateikta papildoma informacija apie kitus objektus, pvz., apie siekimą pakeisti žemės sklypo Kęstučio g. 27 paskirtį iš visuomeninės į gyvenamąją.
Šie pavyzdžiai nurodo ne konkrečių teritorijų planavimo procedūrų neteisėtumą, o tik iliustruoja galimai korupcinės schemos veikimą ir pagrindą inicijuoti viešojo intereso gynimą, kuris turi būti pradėtas.
Potencialus daugiabučio projektas Vokiečių g. 81
Visai šalia Nemuno upės, palei jį einančio dviračių tako, kuriuo per kelias akimirkas pasiekiamas tiek Panemunės miškas, tiek „Akropolis“, „Magnum“, „Arka“ verslo centrai ar Laisvės alėja bei Senamiestis.
Unikali galimybė įsigyti sklypą su ką tik išimtu statybos leidimu nedideliam daugiabučiui Kaune, Vokiečių g. 81, Kaunas. Visi mokesčiai sumokėti, leidimai gauti, statybas galima vykdyti iškart. Projekto autoriai - "Archispektras".
- Adresas: Vokiečių g.
- Pastato bendras plotas: 653 kv.m.
- Pastato naudingas, parduodamas plotas: 555,42 kv.
- Butų kiekis: 9 (po 3 vnt.
Dėl išsamesnės informacijos ir apžiūros kreipkitės telefonu ar el. paštu.
Ieškote nekilnojamojo turto? Norite parduoti ar išnuomoti turimą? Savanorių pr. 166, Kaunas / Versmės g.
Kaunas žemėlapyje
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina išsiaiškinti:
- Keli aukcionai buvo surengti parduodant, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 visuomeninės paskirties žemės sklypą (nepakeitus jo paskirties), ir kokio dydžio suma buvo sumažinta sklypo kaina nuo pradinės iki galutinės pardavimo kainos (t.y.
- Koks, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 žemės sklypo kainos pasikeitimo skirtumas vien dėl įvykdytos administracinės procedūros, t.y.
- Koks giminystės ryšys yra tarp Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo ir, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g.