Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su registruotu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, įskaitant duomenų šaltinius, vertinimo metodus ir mokesčius.
Lietuvos ortofotografinis žemėlapis
Bendroji informacija apie žemės sklypus Lietuvoje
Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos zis.lt skelbiamais duomenimis, 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje nekilnojamojo turto registre buvo 2 519 494 žemės sklypai, kurių plotas 5 896 808,08 ha. Iš jos žemės ūkio paskirties - 1 590 651 sklypas, plotas - 3 708 055,27 ha. Tai sudaro beveik 63 proc. viso Lietuvos ploto. Į žemės ūkio paskirties sąrašą įeina ir sodininkų bendrijų ir jų narių žemė. Jos sklypų Lietuvoje skaičius - 222 037, o plotas - 15 273 ha (0,4 proc.).
Privatiems asmenims priklausė 87,9 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės, juridiniams asmenims 6,8 proc., o valstybei liko 5,3 proc.
Per 2022 metus žemės naudmenų paskirties žemės plotas sumažėjo 3605,3 ha (0,11 proc.). Ji buvo užstatyta ar panaudota keliams. Taip pat per metus pirkimo sandoriais buvo naujai įregistruoti 11 372 žemės ūkio paskirties sklypai.
Daugiausia žemės ūkiui skirtos žemės yra Šiaulių apskrityje - beveik 546 000 ha, truputį mažiau Panevėžio apskrity - 498 000 ha ir trečia liko Kauno apskritis su 473 000 ha. Vilniaus apskritis yra 4 vietoje. Čia ūkio paskirties žemės yra 440 000 ha. Bet šioje apskrityje yra daugiausia žemės sklypų - 258 207.
Neretai žemės valdytojai savo žemę nuomoja ar perleidžia panaudos sutartimi(neatlygintinai). Pagal nuomos sutartį(t.y. už sutartą kainą) valstybė išnuomavusi 179 000 ha priklausančios žemės ūkio paskirties valdos, o privatūs asmenys - 628 000 ha.
Didžiausi žemės ūkio paskirties valdytojai
VĮ „Registrų centras“ skelbia 50 didžiausių žemės ūkio paskirties valdytojų sąrašą. Jų bendras turimas plotas 2023 m. sausio 1 d. buvo 48 959 ha.
Toliau pateikiama informacija apie dešimt didžiausių žemės ūkio paskirties valdytojų Lietuvoje:
- UAB „Zujų paukštynas“ turintis 2923 ha žemės. Per metus jos plotas sumažėjo 20 ha.
- Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė. Jai priklausė 2125 ha žemės. Ir per metus padidėjo 26 ha.
- UAB „Resource development group”. Jos valdomas plotas 1800 ha, per metus padidėjo 1 ha. Įmonė registruota Vilniuje, turi 3 darbuotojus ir užsiima nekilnojamuoju turtu.
- Kuršėnų žemės ūkio bendrovė, valdanti 1651 ha. Per metus pasididino žemės 15 ha.
- Lygumų žemės ūkio bendrovė, turinti 1647 ha. Per metus pasididino žemės už 42 ha.
- Lytagros žemės ūkio bendrovė valdanti 1625 ha. Per metus pasididino 47 ha žemės.
- Žemės ūkio bendrovė „Draugas". Priklauso „Agrokoncerno“ grupei. Turi 1588 ha žemės. Per metus plotas padidėjo 96 ha.
- Papilės žemės ūkio bendrovė. Jos valdoma žemė yra 1497 ha. Per metus nepakito.
- UAB „Landvesta 1". Iki 2019 m. priklausė „Linas Agro Group“ grupei. Jai priklausantis žemės plotas yra 1422 ha. Per metus padidėjo 1 ha. Dirba 3 darbuotojai. Užsiima nekilnojamojo turto nuoma ir ekploatavimu.
- Žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas". Ji valdo 1312 ha žemės. Per metus jos padidėjo 239 ha.
Žvelgiant toliau, atkreipiamas dėmesys į kelias įmones panašiais pavadinimais. 13 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas“, valdanti 1210 ha. Per metus jos valdos sumažėjo 4 ha. Toliau 17 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas 1“. Ji valdo 1025 ha. Per metus padidėjo 1 ha. 18 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas 11“, valdanti 1007. Per metus padidinusį 1 ha žemės ploto. Dar 36 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas 12“, kuri valdo 664 ha žemės.
UAB „Žemės vystymo fondas“, UAB „Žemės vystymo fondas 11“ ir „Žemės vystymo fondas 12“ yra registruotos tuo pačiu adresu Vilniuje. Turi po 1 darbuotoją. Ir veikla nurodyta -nekilnojamasis turtas. UAB „Žemės vystymo fondas 1” skiriasi tik registracijos adresu, bet turi tik 1 darbuotoją ir nurodyta tokia pati veikla nekilnojamasis turtas. Iš viso juridinių asmenų registre yra 19 tokių įmonių su pavadinimu „Žemės vystymo fondas“.
Nagrinėjant sąrašą toliau, galima paminėti, kad penkiasdešimtuke „Agro koncernui“ radau 3 priklausančias bendroves: 7 vietoje ŽŪB „Draugas“, 11 vietoje Žeimelio ŽŪB ir 14 vietoje Pakruojo r.
Viso iš 50 didžiausių žemės ūkio paskirties valdytojų 43 nurodo, kad užsiima žemės ūkio veikla, o likę 7 deklaruoja veiklą nekilnojamasis turtas, yra UAB ir nurodo, kad turi 1-3 darbuotojus. Per metus iš 50-uko iškrito UAB „Cestos maistas“.
Mokesčiai ir didžiausi mokėtojai
Remiantis vmi.lt atviraisiais duomenimis, 2023 m. iš 50 didžiausių žemės ūkio paskirties žemės valdytojų, daugiausia mokesčių mokėjo 12 vietoje sąraše esanti Padovinio žemės ūkio bendrovė, į biudžetą įnešusi 1,724 mln. eurų. Toliau 23 vietoje esanti Šakių rajono Kubilių žemės ūkio bendrovė, mokėjusi 1,576 mln. eurų. Po jos sekė, 40 vietoje - Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, sumokėjusi 1,315 mln. eurų, 25 vietoje - Pauliukų žemės ūkio bendrovė, mokėjus 1,251 mln. eurų mokesčių, 10 vietoje esantis žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas“, sumokėjęs 1,231 mln. eurų. Šios nurodytos įmonės 2023 m.
Iš viso VMI nurodytame TOP 50 juridinių asmenų sektoriuje „Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“ 2023 m. Per visus 2023 m. juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės veikla į biudžetą sumokėjo 286 mln. Eur. Tai sudaro tik 1,9 proc. visų juridinių asmenų sumokėtos mokesčių sumos.
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Jei turite keletą NT objektų vienoje savivaldybėje, tuomet jų vertes turite sudėti, jei tiems objektams yra taikomas tas pats mokesčio tarifas.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Topografinis žemėlapis
Duomenų šaltiniai
Valstybės duomenų agentūra sudarė rinkinį, kuriame pateikiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotų sutikimų įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties sklypus duomenys. Duomenys apima visoje Lietuvoje išsidėsčiusius juridinius bei fizinius asmenis. Duomenų laiko aprėptis - nuo 2022 m. sausio 1 d.
VĮ Turto banke registruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomas turtas (pastatai, inžinerija, patalpos), nuosavybės pradžios ir pabaigos data, plotas, registrų centro ir unikalus numeriai.
Taip pat Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų patalpų, inžinerinių statinių, pastatų ir žemės sklypų duomenys pateikiami pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad duomenų eilutės yra nuolatos pildomos, o informacija jose yra tikslinama. Kiekviena lentelės eilutė atitinka vieną paraišką. Duomenų rinkmenos pateikiamos savivaldybės teritorijos imties aprėptimi, Bendra duomenų imtis - visa Lietuvos teritorija.
Nekilnojamojo turto vertinimas
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai.
Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
Iš viso Registrų centro vertintojai įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų. Nepaisant 2022 metais prasidėjusių geopolitinių ir ekonominių veiksnių nulemto NT sandorių rinkos sulėtėjimo, NT masinio vertinimo nustatytos vidutinės rinkos vertės per metus kiek padidėjo.
Šalyje įregistruotų NT objektų skaičius ir jų vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinių rinkos verčių pokyčiai pastebimi nuo 2021 metų pradžios, kai vidutinių rinkos verčių suma siekė 118 mlrd. eurų, 2022 - 135 mlrd. Eurų, o praeitais metais - 166 mlrd.
Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu: gyvenamųjų teritorijų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties žemės - 12 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės - 8-9 proc. Gyvenamosios paskirties statinių padidėjo apie 10 proc., komercinių statinių - 9 procentais, kitų paskirčių statinių - 9-12 procentų.
„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, tiek žemės, tiek statinių, vertės, dėl ribotos pasiūlos ir didelės paklausos, daugiau išaugo kurortinėse Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse. Komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje dėl patogios susisiekimo infrastruktūros kuriasi pramonės ir logistikos centrai“, - kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Ir pabaigai, nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus. 2023 m. birželio 29 d. priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Šia tema 2024 m. „Lietuvos ryto" dienraštyje buvo straipsnis su mano kaip vieno iš autoriaus. Tik, deja, jis matomas prenumeratoriams.
tags: #zemes #sklypu #registravimo #statistika