Žemės turtų paslaptys: Lietuvos nekilnojamojo turto gidas

Nuo pat sėslaus gyvenimo būdo pradžios žemė yra pats svarbiausias nekilnojamasis turtas. Žemės gelmės turtingos ištekliais, o jos paviršius - absoliučios daugumos statinių pagrindas. Ko gero, nėra geresnio jausmo, kaip pagaliau įsigyti nuosavą žemės sklypą ir žinoti, jog jau tuoj galėsite statytis naują namą.

Tačiau dar prieš įsigydami žemę, savininkai gali susidurti su įvairiais sunkumais, kartais neadekvačiomis pardavimo kainomis ir kitomis problemomis. Lygiai taip pat, norintys parduoti nereikalingą žemės sklypą, dažnai ilgai užtrunka, kol jį parduoda. Kiekvieno žemės sklypo vertė Lietuvoje gali labai skirtis, kadangi turto rinka mūsų šalyje yra nuolatinio formavimosi procese. Vertė gali kisti priklausomai nuo šalies ekonominės padėties ir fiskalinio sektoriaus tendencijų.

Kadangi Lietuvoje įvairaus turto rinka linkusi nuolatos keistis, žemės vertinimo metodika taip pat turi būti pasirinkta labai teisingai. Vertinimo ekspertai visada atsižvelgia į panašius turto sandorius, jau įvykusius regione. Kai žemės sklypai skirti individualių namų statybai, jie įprastai vertinami lyginamuoju metodu. Pasitaiko atvejų, kai lyginamoji žemės vertinimo metodika gali būti neveiksminga.

Žemės sklypo vertės apskaičiavimas gali būti atliktas ne tik perkant ar parduodant sklypus, bet ir kitais atvejais, kai keičiasi savininkas: dovanojant, paveldint, perduodant, mainant. Žemės kainos nustatymas paprastai yra greitas ir sklandus procesas, tačiau kartais gali pareikalauti daugiau laiko, pavyzdžiui, kai žemės sklypų yra daug ir jie išsidėstę skirtingose šalies teritorijose.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma nekilnojamuoju turtu, kaip jis vertinamas ir kokie mokesčiai jam taikomi Lietuvoje.

Kas yra nekilnojamasis turtas?

Nekilnojamasis turtas (NT) yra turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamas, arba kilnojamasis turtas, kuris įstatymais pripažintas tokiu. Nekilnojamasis turtas - tai turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Kitaip tariant, tai turtas, kuris yra fiziškai pritvirtintas prie žemės ir negali būti lengvai perkeltas.

Nekilnojamasis turtas pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kita), kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų naudojimo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų ekonominės vertės. Įstatymai nekilnojamuoju pripažįsta kilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, pavyzdžiui, laivus, orlaivius, kosminius laivus. Nekilnojamaisiais daiktais įstatymai gali pripažinti ir kitą turtą, pavyzdžiui, įmonę.

Nekilnojamuoju turtu laikoma:

• Žemės sklypai
• Įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžinieriniai tinklai, keliai ir pan.)
• Visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme
• Gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos
• Kitas funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos
• Įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.

Turto pripažinimas nekilnojamuoju sukelia tam tikrus teisinius padarinius - toks turtas dažniausiai turi būti registruojamas viešame registre, apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, šio turto sandoriams keliami specialūs reikalavimai (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sandoriai privalo būti tvirtinami notaro).

Nekilnojamajam turtui gali būti pripažįstamos tam tikros turtinės teisės, susijusios su nekilnojamuoju daiktu, pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto savininko pirmumo teisė įsigyti to daikto parduodamą dalį, naudoti kitam subjektui priklausantį nekilnojamąjį daiktą (pavyzdžiui, nuomos teisė) arba apribojama tokio daikto savininko teisė į turimą daiktą (pavyzdžiui, servitutas).

Ši nekilnojamojo turto samprata vyrauja bendrosios teisės sistemoje, kur nekilnojamasis turtas suprantamas kaip materialaus pasaulio dalykas (real estate) ir kaip turtinės teisės į materialaus pasaulio dalyką (real property).

Kilnojamasis turtas - tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Tai reiškia, kad jį galima lengvai transportuoti be didelių pastangų ar žalos.

Registruotinas Kilnojamasis Turtas: Yra kilnojamojo turto kategorija, kurią būtina registruoti. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami:

• Automobiliai
• Žemės ūkio technika
• Šaunamieji ginklai
• Ir kt.

Žemės ūkio technika - registruotinas kilnojamasis turtas

Pagrindiniai skirtumai tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto

Pagrindinis skirtumas tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra jo mobilumas. Nekilnojamasis turtas yra fiksuotas ir negali būti perkeltas, o kilnojamasis turtas gali būti lengvai transportuojamas.

Nekilnojamojo turto kadastras

Pasaulyje kadastro žemėlapiai nuo senų laikų naudojami nuosavybės riboms atvaizduoti ir nuosavybės teisėms kaupti, įrašyti (pvz. 1630-1631m. Tokijo miesto kadastro žemėlapis). Nekilnojamojo turto kadastro sąvokoje mes, be lietuviškų žodžių ir randame tarptautinį - kadastras (pranc. cadastre, gr. katastichon - lapas, sąrašas). Sąvokos aprašymas jau sako, jog kalbame apie tam tikrų objektų sąrašą, šiuo atveju - nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų, pastatų, patalpų).

Šiame straipsnyje aptariami nekilnojamojo turto kadastro nuostatai Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu.

Pavyzdys kadastro žemėlapio

Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme apibrėžiamas taip - nekilnojamojo turto kadastro („sąrašo objektų”) grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Sąvokos aprašyme išsiskiria kelios vietos: pirma - „nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis”. Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje turime kelių skirtingų rūšių nekilnojamojo turto objektus. Jie atvaizduojami skirtingai - sklypai atvaizduojami planuose, kurie vėl gi skirstomi pagal matavimo būdą, statiniai atvaizduojami išdėstymo schemose, butai braižomi laisvai pasirenkamoje erdvėje, nurodant kertinius kontūrus. Svarbu suprasti, kad dėl skirtingo turinio, vieningo (inkorporuoto) nekilnojamojo turto grafinės dalies žemėlapio nėra.

Antroji sąvokos dalis -„parodoma […] įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje”. Kaip žinia, istoriškai susiklostė, jog žemės sklypai skirtingu metu buvo matuojami skirtingais metodais. Iš pradžių sklypai suformuoti preliminariais matavimais, dalis pamatuota sąlyginėse koordinačių sistemose, dalis vietinėse, dalis valstybinėje - LKS 94. Kadangi įstatymas šiam žemėlapiui iškelia imperatyvą - visus objektus atvaizduoti vieningoje erdvėje t.y. valstybinėje koordinačių sistemoje, žemėlapio autoriai, vadovaudamiesi aprašytomis taisyklėmis, pagal palimybės subjektyviai įvertinę jiems pateiktus žemės sklypų planus parengė bendrą vaizdo suvestinį, informatyvaus pobūdžio skaitmeninį žemėlapį.

Lyginant su teskto pradžioje pristatytu istoriniu Tokijo žemėlapiu, lietuviškasis analogas prarado vieną savybę - jis nėra vienalytis. Žemės ūkio ministerijos Politikos departamento darbuotojai šiuo metu rengia Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” pakeitimo projektą.

Lietuvos Nekilnojamojo turto raida ir principai buvo formuojami tuo pagrindu, kad pirma nustatoma riba, o tik po to, pagal galimybes - ji gretinama su kitomis ribomis bendrame žemėlapyje. O kaip preciziškai nustatant ribą, gali būti naudojamas abstraktus informacijos rinkinys?

Kiti Kadastro aspektai

• Kadastro Vietovės ir Blokai: Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus.
• Kadastro Tvarkytojas: Asmenys, atsakingi už teritorijos ribų duomenis, pateikia juos Kadastro tvarkytojui. Apie priimtus sprendimus Kadastro tvarkytojui perduodami pranešimai.
• Nekilnojamojo Turto Kadastro Duomenų Nustatymo Darbai: 11 straipsnis reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
• Kadastro Duomenų Teikimas: Kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m.

Nekilnojamojo turto vertinimas Lietuvoje

Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra. Nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną.

Taip pat jis gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.

Nekilnojamojo turto vertė nustatoma taikant šiuos metodus:

• Lyginamosios (pardavimo kainos analogų)
• Atkuriamosios (išlaidų, būtinų atkurti nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimas)
• Naudojimo pajamų (vertė nustatoma kapitalizuojant iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas)
• Ypatingosios (taikomas unikalioms meno ar istorijos vertybėms) vertės metodą.

Nekilnojamasis turtas dažniausiai vertinamas, kai jis parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas, apdraudžiamas, apmokestinamas, įkeičiamas, išnuomojamas, pripažįstamas bešeimininkiu ir kita.

Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas remiantis sutartimis ar įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos.

Užsakovai gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, norintys žinoti nekilnojamojo turto vertę.

Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.

Nekilnojamąjį turtą vertinanti įmonė, išskyrus vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotą instituciją, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Nekilnojamojo turto vertintojų ir nekilnojamąjį turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas.

Nekilnojamasis turtas vertinamas remiantis vyriausybės 2012 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir 2005 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (nauja redakcija 2011).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą (1996, nauja redakcija 2001) nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras, pavaldus Teisingumo ministerijai.

Registrų centras registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamojo turto, nuosavybės ir kitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, taip pat įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, organizuoja ir atlieka statinių kadastrinius matavimus, formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą, registruoja juridinius asmenis, teikia duomenis apie juos valstybės institucijoms ir kitiems vartotojams, atlieka įvairius topografinius darbus ir geodezines kontrolines nuotraukas, registruoja gyvenamąsias vietoves ir gatves, tvarko žemės ir miško naudojimo registrą, rengia dokumentus, teikia konsultacijas nekilnojamojo turto klausimais ir kita.

Nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvoje

Lietuvoje nekilnojamasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris yra reglamentuotas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (2005).

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto apmokestinimą, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).

nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Pajamų mokesčio lengvatos

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Pajamų mokesčio taip pat nereikia mokėti, jeigu:

• Parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
• Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimas:

Nekilnojamojo turto apmokestinamosios pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).

Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU; 2022 m. - 180 492 Eur) sumos.

Turto įsigijimo kaina - tai pinigų suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo arba kapitalinio remonto išlaidos.

Deklaravimas: Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2022 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip.

Nekilnojamojo turto vertinimo metodai

Viena iš populiariausių vertinimo procedūrų yra nekilnojamo turto vertinimas. Teisingas namų, butų, žemės sklypų, sandėlių, angarų, ūkinių pastatų, komercinių patalpų ir pan. vertės nustatymas specifinės kompetencijos neturintiems asmenims ar jų grupėms gali būti be galo sudėtingas. Norint įvertinti realią nekilnojamo turto piniginę vertę, būtina kreiptis į profesionalias vertintojų komandas. Jų paieška tikrai nebus kebli, kadangi tiek Vilniuje, tiek Kaune bei kituose Lietuvos miestuose galima rasti daugybę agentūrų, atliekančių nekilnojamojo turto vertinimus.

Užsienio šalyse, o tuo pačiu ir Lietuvoje plačiai priimta taikyti du pagrindinius nekilnojamojo turto vertinimo metodus: masinį ir individualųjį.

Masinis nekilnojamojo turto vertinimas

Masinis nekilnojamojo turto vertinimas išsiskiria Nekilnojamojo turto registro ir rinkos surinktų duomenų analize, leidžiančia identifikuoti panašias nekilnojamojo turto objektų grupes. Tai padarius, specialistai gali nustatyti realią konkretaus pastato ar žemės sklypo rinką ir, palyginus su panašaus pobūdžio atvejais, įvertinti to turto padėti joje. Tokio tipo turto vertinimo kaina yra mažesnė, nes procesas nereikalauja itin išsamios konkretaus objekto analizės - jis būna vertinamas daugiau per rinkos prizmę, atsižvelgiant į jau esamus pavyzdžius.

Individualus turto vertinimas

Individualus verslo ar turto vertinimas - toks principas, kuomet yra vertinamos visos su turtu susijusios savybės, atliekama nuodugni analizė. Tokio tipo vertinimas trunka gerokai ilgiau, tad jo kainos yra didesnės. Individualus turto vertinimas reikalauja išskirtinio specialistų dėmesio.

Vidutiniškai turto vertinimo procedūros atliekamos per ~4 darbo dienas. Vis dėlto, terminas gali kisti dėl vertinamo turto sudėtingumo, apimties, pobūdžio bei vertinimo tikslo.

Turto vertinimo kainos

Turto vertinimo darbų įkainiai gali drąstiškai varijuoti. Vienų vertintojų paslaugų kainos aukštesnės, kitų - žemesnės. Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad brangesnės paslaugos dažnu atveju yra profesionalesnės. Visumoje, nekilnojamo turto vertinimo kaina svyruoja nuo ~200 iki ~600 eurų (ir daugiau) už projektą, priklausomai nuo jo dydžio bei pobūdžio.

Pvz.: Jeigu Jūs norite įvertinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kainos pradinis taškas bus 400 eurų. Jeigu norėsite įvertinti gyvenamosios paskirties žemės sklypą, kaina prasidės nuo 130 eurų. Tas pats ir su pastatais: gyvenamojo namo su sklypu įvertinimo kaina prasideda nuo 200 eurų, gamybinių pastatų kompleksų - nuo 600 eurų.

Galbūt tokios sumos gali pasirodyti nemenkos, tačiau, atsižvelgus į visą darbą ir jo sudėtingumą, kurį turi atlikti nekilnojamojo turto vertintojai, tampa aišku, jog kainos yra logiškai pamatuotos. Tokio tipo paslaugų nemokamai tikrai negausite, o ir ieškoti nėra jokio pagrindo.

Turite nekilnojamojo turto ir norite sužinoti jo vertę?

tags: #zemes #turtu #slepiniai