Žemės ūkio paskirties žemė: apibrėžimas, tvarkymas, nuoma ir pirkimas

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje - tai žemės plotai, skirti ūkininkavimui, augalininkystei, gyvulininkystei ar kitai žemės ūkio veiklai. Nors tai viena pigiausių nekilnojamojo turto rūšių, jos pardavimas - ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pardavimo procesą reglamentuoja ne tik Civilinis kodeksas, bet ir specialūs įstatymai, apribojantys pirkėjų ratą bei numatantys tam tikrus reikalavimus.

Pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės bruožai

Žemės ūkio paskirties žemė dažniausiai:

• Naudojama ūkininkavimui ar su žemės ūkiu susijusiai veiklai.
• Turi būti tinkamai prižiūrima ir neapleista.
• Gali būti ribojama pagal plotą ar subjektus, turinčius teisę įsigyti (ypač užsieniečiai).
• Gali būti keičiama į kitą paskirtį, tačiau tai reikalauja papildomų derinimų ir leidimų.

Šaltinis: Žemės įstatymas, 3 str.

Kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę?

Pagal galiojančius teisės aktus:

• Fiziniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei:
  • Yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
  • Yra ūkininkai arba turintys žemės ūkio veiklos patirties.
  • Įsipareigoja dirbti įsigytą žemę 5 metus nuo įsigijimo.
• Juridiniai asmenys gali įsigyti žemę, jei:
  • Jų pagrindinė veikla - žemės ūkis.
  • Jie vykdo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus.
• Užsieniečiai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik ribotais atvejais - priklausomai nuo tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės.

Šaltinis: Konstitucinio Teismo nutarimas 2003-03-11

Žemės ūkio paskirties žemės tvarkymas

Žemės ūkio paskirties žemė tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus - tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos, formuojamos naujos ūkių žemėvaldos, statomos ūkininkų sodybos ir ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga, įrengiami tvenkiniai, sodinamas miškas, žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės, krūmynai.

Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus:

1. tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos;
2. formuojamos naujos ūkių žemės valdos;
3. statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai;
4. įrengiami tvenkiniai;
5. sodinamas miškas;
6. žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo, sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių, rekreacinio naudojimo ir kitus sklypus.

Valstybinės žemės nuoma

Valstybinės žemės nuoma ir laikinas naudojimas žemės ūkio veiklai vykdyti - skirtingi žemės naudojimo būdai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad saugiau valstybinę žemę nuomotis, o ne ją laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti. Tuo tarpu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma suteikia garantiją, kad nuomininko teisių turėtojas tokia žeme pagal paskirtį galės naudotis nuomos sutartyje nustatytą terminą.

Remiantis teisės aktais, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Valstybine žemės ūkio paskirties žeme ją išsinuomojęs fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį.

Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą.

NŽT pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali jiems išnuomotų valstybinės žemės sklypų perleisti (parduoti ar išnuomoti) kitiems asmenims. Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

Kaip minėta, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.

Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:

• Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
• Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

• Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
• Asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus.
• Privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.

Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Kokie apribojimai taikomi žemės pirkimui?

Pagal Žemės įstatymą:

• Didžiausias leidžiamas plotas: fizinis ar juridinis asmuo gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
• Jei pirkėjas jau yra įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, būtina įvertinti bendrą visos turimos žemės plotą.
• Prieš parduodant sklypą, būtina įsitikinti, kad jis nėra nacionalizuotas, apribotas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (pvz., draustiniai, sanitarinės apsaugos zonos).

Šaltinis: Žemės įstatymas, 21 str.

Pirkėjo pirmumo teisė

Svarbu žinoti, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkimui dažnai taikoma pirmumo teisė:

• Gretimų sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemę pirmenybės tvarka.
• Privaloma apie planuojamą pardavimą pranešti savivaldybei, kuri informuoja pirmumo teisę turinčius asmenis.
• Jei per 30 kalendorinių dienų jie neišreiškia noro pirkti - sklypą galima parduoti laisvai.

Šaltinis: LR Civilinis kodeksas, 4.79 str.

Pardavimo procesas žingsnis po žingsnio

1. Dokumentų paruošimas:
   • Žemės nuosavybės dokumentai.
   • Kadastriniai matavimai (jei reikia).
   • Žemės vertinimo pažyma (neprivaloma, bet naudinga).
2. Pirkėjo paieška ir pirmumo teisės procedūros.
3. Notarinės sutarties sudarymas:
   • Būtina pateikti visus dokumentus.
   • Jei parduodamas tik dalis sklypo - reikia kadastrinių duomenų atnaujinimo.
4. Registracija Registrų centre:
   • Naujas savininkas turi per 30 dienų įregistruoti sandorį.
   • Galima naudotis eRegistru sistema.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Ar galiu parduoti žemę užsieniečiui? Tik tuo atveju, jei pirkėjas atitinka reikalavimus (ES pilietis, ūkininkas, dirbęs žemę Lietuvoje). Užsieniečiams taikomi papildomi apribojimai.
• Kiek kainuoja pardavimas? Kainą sudaro: notaro mokesčiai (apie 0,4-0,7 % nuo sumos); Registrų centro mokestis (nuo 17,40 €); jei taikomas NT mokestis ar pelno mokestis - reikia deklaruoti VMI.
• Ar galiu pakeisti žemės paskirtį prieš parduodant? Taip, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja: detalaus plano; viešo svarstymo; savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimo.

Rekomendacijos prieš parduodant

• Pasitikrinkite, ar žemė neturi juridinių ar aplinkosauginių apribojimų.
• Jei žemė nuomojama - patikrinkite sutarties sąlygas, nes nuomininkas gali turėti pirmumo teisę.

Žemės ūkio paskirties žemės įgijimas dovanojimo būdu

Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas yra neatlygintinas ir laisva valia sudaromas sandoris. Jo metu dovanotojas neatlygintinai perleidžia nuosavybės teisę apdovanotajam. Į žemės ūkio paskirties sklypo gavimą dovanojimo būdu pirmumo teisės neturi niekas (nei bendraturčiai, nei naudotojai, nei kaimynai, nei toje vietovėje ūkininkaujantys ūkininkai).

Tais atvejais, kai tikroji šalių valia buvo sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, tačiau siekiant išvengti galimo noro į pirkimą pirmumo teisę turinčių asmenų yra sudaroma dovanojimo sutartis, laikoma, kad toks sandoris yra apsimestinis. Pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintys asmenys, įtardami, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, jį gali skųsti teismui su prašymu tokį sandorį panaikinti. Jei pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintis asmuo įrodys, kad už žemę buvo sumokėtas atlygis, toks sandoris bus teismo pripažintas negaliojančiu.

Ką reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą?

Priimdami žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą dovanų pasidomėkite:

• Kokių dokumentų reikės norint dovaną priimti ir pasirašyti dovanojimo sutartį?
• Kokie bus taikomi mokesčiai už gautą dovaną?

Norint priimti dovanų žemės ūkio paskirties sklypą Jums bus reikalingi šie dokumentai:

• Apdovanotajam bus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas įgyti žemės sklypą (šis dokumentas reikalingas žemės ūkio paskirties sklypą įgyjant bet kokiu būdu);
• Fizinių arba juridinių asmenų deklaracija apie jau turimus žemės ūkio paskirties sklypus;
• Žemės sklypo planas;
• Žemės sklypo dovanotojui nebus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas perleisti jam priklausančią žemę.
• Galiojantys visų sandorio šalių asmens tapatybės dokumentai.

Mokesčiai už dovanotą žemę

Mokesčiai už dovanotą žemę yra taikomi tuomet, kai dovaną gaunate iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių. Įprastai dovanos, kurių vertė per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei 2 500 Eur, yra apmokestinamos 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Šį mokestį moka dovanos gavėjas po pateiktos metinės deklaracijos už praėjusius mokestinius metus.

Jei žemės sklypą dovanų gausite iš juridinio asmens - dovana bus apmokestinama be jokių išimčių.

Neapmokestinamos šios dovanos: dovanos gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių. Iš šių asmenų gautos dovanos yra neapmokestinamos, nesvarbu, kiek kartų per mokestinį laikotarpį jos gautos.

Kada galima parduoti dovanotą sklypą?

Gavus dovanų žemės ūkio paskirties sklypą jį galima parduoti bet kada, kai jis tik tampa Jūsų nuosavybe. Svarbu prisiminti tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas bei labai greitas pardavimas gali atkreipti tiek pirmumo teisę į pirkimą turėjusių asmenų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.

Svarbu žinoti tai, kad po pardavimo atsiras ir mokestinė prievolė. Gautas pelnas bus apmokestintas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Pelnas yra skaičiuojamas iš dovanojimo sutartyje nurodytos turto kainos atimant turto pardavimo kainą.

Pajamas gautas iš turto pardavimo reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 dienos. Jei esate oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos - per vieną mėnesį po įvykusio sandorio.

Gyventojų pajamų mokestis netaikomas kai žemės sklypas yra išlaikytas nuosavybės teisė 10 metų ir ilgiau.

Įstatymų taikoma lengvata: jei gavote dovanų žemės sklypą iš pirmos eilės giminaičių ir dabar jį norite parduoti, tuomet galimas retrospektyvinis turto vertinimas dovanojimo datai. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į dovanojimo sutartį buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina. Lengvata netaikoma jei turtas gautas dovanų iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių, visiškai svetimų žmonių ar juridinių asmenų.

Dovanotos žemės pardavimas: apie viską nuo A iki Z

Dovanotos žemės pardavimas yra ne toks jau lengvas procesas, kaip gali pasirodyti. Kartais tai gali būti daug sudėtingiau nei įsigyti pastatą ar butą. Ypač, kai organizuojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimas. Jei gavote dovanų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tuomet kviečiu skaityti plačiau apie tai, ką reikia žinoti, kad pardavimo procesas būtų sklandus.

Dovanotą žemės sklypą galima parduoti iš karto, kai jis tampa Jūsų nuosavybe. Dovanotos žemės pardavimas atneša ne tik pajamas iš jos pardavimo bet ir mokestinę pareigą. Prieš parduodant dovanotą turtą visada reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais bei būsimais mokesčiais.

Jei žemės sklypo nebūsite nuosavybės teise išlaikę ilgiau nei 10 metų ir parduosite brangiau, nei jis buvo įvertintas dovanojimo sutartyje, gautas pelnas bus apmokestintas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 15 proc. tarifu. Jei priimdami žemės sklypą dovanų į dovanojimo sutartį įrašėte VĮ Registrų centro vidutinę rinkos kainą, kuri dažnai yra gerokai mažesnė už realią rinkos kainą, ir dabar norite žemę parduoti gerokai brangiau - Jus išgelbės retrospektyvinis turto vertinimas. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei dovaną gavote iš pirmos eilės giminaičių ir į dovanojimo sutartį neįrašėte Jūsų pačių nusistatytos kainos.

Kaip sužinoti sklypo kainą?

Būna atvejų, kai žemės sklypus savininkai parduoda pigiau, nei galėtų. Sklypo kaina priklauso ne tik nuo sklypo ploto, bet ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, labai svarbus žemės derlingumo balas, reljefas, sklypo forma ir paties sklypo būklė. Nustatant kainą taip pat vertinama, kaip lengva pasiekti sklypą, ar sklype yra elektros linijos. Taip pat analizuojama, kokiomis kainomis perkami ir parduodami netoliese esantys panašūs sklypai bei kokia yra pasiūla toje vietovėje.

Kitas labai svarbus veiksnys lemiantis galutinę kainą - Jūsų derybiniai įgūdžiai. Potencialus žemės pirkėjas bus ūkininkas, žemės ūkio bendrovė ar investuotojas. Tai asmenys sudarę ne vieną nekilnojamo turto sandorį ir jų derybiniai įgūdžiai dažnu atveju bus geresni nei Jūsų. Tad išgirsite daug argumentų, kodėl Jūsų sklypas nėra vertas tiek, kiek Jūs norite. Tik profesionalus, didelę patirtį turintis NT brokeris sugebės atremti prieštaravimus bei apginti Jūsų norimą kainą.

Tam, kad sužinotumėte, už kiek galite parduoti sklypą, geriausiai užsakyti NT vertinimą. Profesionalus vertintojas išanalizuos visus duomenis ir pateiks skaičiavimus. Tačiau ir ši informacija nėra objektyvi. Mano praktikoje yra buvę atvejų, kai man pavyko parduoti žemę gerokai brangiau, nei NT vertintojai galėjo įvertinti, nes vertinimą reikia pagrįsti toje vietovėje jau įvykusių panašių sandorių kainomis. Deja, ne visiems pardavėjams pavyksta parduoti savo turtą tikrai pelningai.

Kaip rasti tinkamą pirkėją?

Kai nustatyta sklypo vertė ir paruošti visi dokumentai, svarbu greitai rasti pirkėją, kad procesas neužtruktų. Šiame etape žmonės labai dažnai prašo pagalbos. Jeigu sklypą parduodate pirmą kartą, gali būti, kad nežinote, kaip pradėti pirkėjo paieškas. Todėl tokiu atveju naudinga kreiptis į žemės pardavimo brokerį, kuris dirba šioje srityje. Profesionalus brokeris suras patikimą pirkėją, suderės geriausią kainą ir pasirūpins visais reikalingais pardavimo proceso etapais bei dokumentais. O Jūs galėsite džiaugtis sklandžiu bei greitu pardavimu.

Kaip vyksta dovanoto žemės sklypo pardavimas?

Dovanojimo būdu įgyto žemės sklypo pardavimas vyksta taip pat, kaip ir kitais būdais įsigyto sklypo. Sėkmingam sandoriui reikia išmanyti žemės ūkio paskirties sklypų ypatumus, pasiūlą Jūsų sklypo vietovėje, rinkos kainas bei dokumentams įstatymų keliamus reikalavimus.

Jei nesate tikri, kad pavyks greitai ir pelningai parduoti dovanotą žemės sklypą, kreipkitės į NT paslaugų įmonę „NT pardavimų sprendimai”. Jus viso pardavimo metu lydės savo srities ekspertas - žemės pardavimo brokeris, numatantis kelis žingsnius į priekį, padėsiantis išvengti brangių klaidų ir derybose išsaugantis aukščiausią įmanomą kainą.

Pavyzdžiai skelbimų apie parduodamą žemę

Svarbūs pokyčiai nuo 2024 m.

Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.

Raginame laikinai besinaudojančius valstybine žemės ūkio paskirties žeme asmenis teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams (pagal žemės buvimo vietą) nuomoti naudojamus valstybinės žemės plotus.

tags: #zemes #ukio #paskirties #linguee