Žemės ūkio paskirties nepriežiūros pasekmės: Kretingos rajono atvejis

Kretingos rajone vis dažniau girdime ūkininkų skundus dėl užlietų laukų, užžėlusių melioracijos griovių ir neveikiančių drenažo sistemų. Visi suprantame - be tinkamos melioracijos nebus nei gero derliaus, nei stabilaus žemės ūkio. Tačiau kas turi rūpintis šių sistemų priežiūra?

Melioracija - tai visa žemės ūkio infrastruktūra, nuo kurios tiesiogiai priklauso rajono ekonominis gyvybingumas, kaimo bendruomenių ateitis ir žemdirbystės, kaip verslo šakos, konkurencingumas. Žinoma, pirmiausia rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyrius.

Melioracijos griovys

Esama situacija ir problemos

Per pastaruosius metus mūsų rajono ūkininkai ne kartą kreipėsi į Savivaldybės Žemės ūkio skyrių dėl apleistų griovių ir vandens kaupimosi laukų pakraščiuose. Atsakymai kartojasi - „trūksta lėšų“, „planas bus rengiamas“, „pateikite prašymą dar kartą“.

Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad skyriui šiuo metu vadovauja laikinas vedėjas, Savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika, kuris, sprendžiant iš darbo rezultatų, šioms pareigoms stokoja ir kompetencijų, neturi nei pakankamos patirties, nei noro imtis iniciatyvos. Vietoj to, kad būtų ieškoma sprendimų, viskas paliekama „kaip nors savaime“.

Šių metų spalio 30 dieną, ūkininkų sąjungos pirmininko Rimanto Pauliko kvietimu, Kretingos rajone lankėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Buvo akcentuota, kad valstybės Kretingos rajonui melioracijos sistemoms prižiūrėti skiriamų 200 tūkst. eurų nepakanka. Tokia suma, kai reikia prižiūrėti viso rajono tinklus, yra lašas jūroje.

Ūkininkus papiktino tai, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas einantis P. Šadreika, kuris yra atsakingas už viso rajono žemės ūkio politikos įgyvendinimą, nerado laiko atvykti į susitikimą su ministru ir ūkininkais. Pasigesta ne tik jo buvimo, bet ir Savivaldybės valdžios pozicijos ūkininkams svarbiais klausimais.

Kretingos rajonas respublikiniu lygiu šiais metais buvo paskelbtas kaip nukentėjęs nuo liūčių stichijos. Ši ekstremali situacija parodė ir dar vieną esminį aspektą: melioracijos sistemų nepriežiūros pasekmės finansine našta gula ne tik ant ūkininkų, ir ant Savivaldybės. Kiekvienas prarastas derlius reiškia mažesnes biudžeto pajamas, mažiau darbo vietų kaime, mažiau investicijų regionui. Todėl melioracijos sistemų priežiūros, atnaujinimo finansavimas neturi būti suvokiamas kaip „išlaidos“ - tai yra rajono ekonomikai svarbi investicija, mokesčiais papildanti Savivaldybės biudžetą.

Praėjusios vasaros liūtys aiškiai parodė, kokia trapi ir apleista yra mūsų rajono melioracijos sistema. Jei grioviai ir drenažas būtų prižiūrėti, milijoninių nuostolių buvo galima išvengti. Ūkininkai, iš savo lėšų prižiūrintys griovius ar remontuojantys drenažą, jaučiasi išnaudojami ir palikti likimo valiai. Jie turi ne tik mokėti mokesčius, bet ir tvarkyti tai, kas turėtų būti Savivaldybės atsakomybė.

Būtini sprendimai

Kretingos rajonas turi didžiulį žemės ūkio potencialą, bet jis bus prarastas, jei melioracijos klausimai ir toliau nebus sprendžiami. Reikia ne pažadų, o aiškaus plano, konkrečių darbų, jų terminų ir atsakomybės.

Kretingos rajono savivaldybės taryba, meras privalo spręsti šią situaciją. Artėjant naujo Savivaldybės biudžeto planavimui, svarstymui ir tvirtinimui, melioracija turi būti įvardyta kaip vienas svarbiausių rajono prioritetų, o ne eilinė biudžeto eilutė išlaidų sąrašo pabaigoje.

Dėl biudžeto lėšų sprendžiantys Savivaldybės tarybos politikai turi suprasti: jei šiandien sutaupoma melioracijos sąskaita - rytoj bus prarastos pajamos, ūkiai ir jų konkurencingumas. 2024 m. rajonas gavo apie 530 tūkst. eurų pajamų iš žemės mokesčio ir žemės nuomos už žemės ūkio paskirties žemę.

Būtų teisinga, jei bent dalis šių lėšų kasmet būtų skiriama melioracijos sistemoms prižiūrėti ir atnaujinti. Kitos šalies savivaldybės tokiu keliu eina jau ne vienerius metus. Įvertinęs jų patirtį siūlau šiai reikmei kasmet Savivaldybės biudžete skirti 50 proc. Toks sprendimas būtų ne tik racionalus, bet ir socialiai teisingas - juk šiuos mokesčius sumoka tie patys ūkininkai, kurie kenčia nuo prastos melioracijos pasekmių.

Apsilankius Skuodo, Kauno, Klaipėdos rajonų savivaldybių interneto svetainėse ir paspaudus nuorodą į Žemės ūkio skyrius, randi išsamią informaciją apie tų skyrių veiklą, projektus, skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus, daug aktualios informacijos ūkininkams.

Valstybės parama melioracijai

Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos.

Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo.

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet - 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos.

Šiemet melioracijai numatyta suma - daugiau nei 60 mln. Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų - daugiau kaip 11 mln. Eur, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšų - 14,132 mln. Eur, iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo šiemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.), dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m.

Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti.

Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus, pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajono savivaldybėse, - vardija ministras.

- Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia.

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui, melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur. Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šiai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas - didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą.

Pasklidoji žemės ūkio tarša - intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei. „Ūkine prasme patraukliausia priemonė - reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų būtų remiama išmanioji melioracijos sistema - reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, - aiškina ministras.

Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos - su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose.

Finansavimas melioracijos sistemoms 2019-2020 metais

tags: #zemes #ukio #paskirties #neprieziura