Nors Lietuvoje gamta vis labiau ruošiasi žiemai, daugelis svajoja apie vasarą, praleistą prie vandens telkinių. Lietuva iš tiesų turtinga vandens telkinių: ežerų, upių ir dirbtinių tvenkinių. Vis dėlto, dažnai kyla noras turėti nuosavą vandens oazę savo žemės sklype. Tačiau ar dažnai susimąstome, kad, tiesiog imdami ir kasdami, galime susilaukti nemalonumų? Pasirodo, valstybė yra nustačiusi tam tikras taisykles, kur ir kaip įsirengti dirbtinius vandens telkinius. Panagrinėkime, kokie reikalavimai taikomi kasant tvenkinį žemės ūkio paskirties žemėje, kokius atstumus reikia išlaikyti nuo kitų objektų ir kokie leidimai reikalingi.

Kūdra ar tvenkinys: skirtumai
Pirmiausia, svarbu atskirti du terminus: tvenkinys ir kūdra. Aplinkos ministerijos (AM) specialistai atkreipia dėmesį, kad tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Tuo tarpu kūdros nuo tvenkinio skiriasi tuo, kad jos sudarytos iškasant daubą ir čia nenaudojamos jokios hidroizoliacinės priemonės, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Telkinys nepapildomas iš upių, ežerų ar kanalų. Dažniausiai žmonių įsirengiami vandens telkiniai savo sklypuose yra kūdros.
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Teisinė bazė ir reikalavimai dirbtiniams vandens telkiniams
Visa kūdrų kasimo tvarka yra aprašyta Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše, kurį 2012 m. liepos 12 d. patvirtino LR aplinkos ministras ir LR žemės ūkio ministras įsakymu Nr. D1-590/3D-583.
Šis aprašas nustato aplinkosaugos reikalavimus dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimui ir priežiūrai. Jame nurodoma, kur draudžiama įrengti kūdras, pavyzdžiui, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje arba potvynio metu užliejamoje teritorijoje.
Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą: iškirsti saugotinus medžius, sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas, pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius.
Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą - užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.
Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų - tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų.
Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas teigia, kad norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.
Atstumai nuo kitų objektų
Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalūs atstumai nuo šių objektų:
- Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
- Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
- Nuo upių ir melioracinių griovių tvenkinio atstumas turi būti ne mažiau 10 metrų.
- Nuo kaimyno sklypo ribos - ne mažiau 3 metrai.
Ūkininko pažymėjimas ir tvenkinio kasimas
Norint kasti tvenkinį žemės ūkio paskirties sklype, nebūtina turėti ūkininko pažymėjimo. Tačiau, jei sklypas yra melioruotas, būtina pasikonsultuoti su savo rajono savivaldybės melioracijos skyriaus specialistais. Aptarkite su jais tvenkinio vietą ir pateikite bent ranka nubraižytą eskizą, kuriame būtų nurodyta tvenkinio vieta ir dydis.
Iš esmės, tvenkinio, kuris yra iki 10 arų ploto, vietą reikia suderinti su melioratoriais. Didesniems tvenkiniams reikalingas projektas.
Tvenkinio įrengimo etapai
Tvenkinio įrengimo darbai pradedami nuo tvenkinio projekto parengimo. Dirbant su tvenkinių kasimo ir įrengimo specialistais, pasiekiamas geriausias rezultatas, o tvenkinio projektas įgyvendinamas, atsižvelgiant į Jūsų poreikius, lūkesčius bei biudžetą. Jei tvenkinys nedidelis ir/arba techniškai nesudėtingas, jis, paprastai, įrengiamas be profesionalaus projekto, o tik braižant eskizą.
Jei tvenkinio dydis yra iki 10 arų ploto, vandens telkinio kasimo ir įrengimo leidimas nebūtinas. Tačiau gali būti išimčių, jei sklypas, kuriame planuojamas tvenkinio kasimas, yra valstybės saugoma teritorija, pvz.: nacionalinis ar regioninis parkas, rezervatas, draustinis ar kt.

Tvenkinio vietos parinkimas
Tvenkinio dydis ir vieta parenkama, atsižvelgiant į Jūsų pageidavimus, sklypo teritorijos plotą, landšaftą ir dirvožemį tipą. Optimalus tvenkinio dydis ir forma tiesiogiai priklauso ir nuo Jūsų sklypo specifikos. Tvenkinio vieta yra vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių tvenkinio vandens būklę.
Nepageidautina, kad vandens telkinys būtų nuolatiniame pavėsyje. Kita vertus, kaitrūs tiesioginiai saulės spinduliai visos dienos metu skatina dumblių augimą, arti tvenkinio augantys medžiai padidina šiukšlių kiekį vandenyje, todėl, siekiant išlaikyti švarų tvenkinio vandenį, reikia jį filtruoti teisingai parinkta ir našia vandens filtravimo įranga.
Jei tvenkinys kasamas namų valdos sklype, ir plotas nėra itin didelis, tuomet tvenkinį geriausia įsirengti toje sklypo dalyje, kurią galima būtų stebėti iš namo ar poilsio vietos. Visada malonu sėdint svetainėje ar kitame kambaryje pro langą stebėti tai, kas vyksta sode ar šalia tvenkinio.
Tvenkinio kasimas ir įrengimas
Tvenkinys kasamas, naudojant tinkamo pajėgumo ir funkcionalumo kasimo techniką. Atlikus pagrindinius tvenkinio kasimo darbus, sutvarkoma bei apželdinama tvenkinio pakrantė, įrengiami lieptai, pontonai, o šalia tvenkinio įrengiama terasos ir pavėsinė. Paminėtina, kad tvenkinio įranga ir medžiagos nuolat kontaktuoja su vandeniu, fauna ir flora, todėl turi būti kokybiškos ir ilgaamžės. Jei abejojate kaip pasirinkti, - pasitarkite su specialistas.
Hidroizoliacinė danga ir geotekstilė
Suformavę tvenkinio šlaitus ir pakrantes, paklokite tvenkinio hidroizoliacine dangą (dar vadinama plėvele ar membrana). Dažniausiai naudojamos PVC (angl. Polyvinyl chloride), HDPE (angl. High-density polyethylene) ir EPDM (angl. Ethylene propylene diene monomer) hidroizoliacinės dangos.
Tvenkinių hidroizoliacijos įrengimui dažniausiai naudojamos PVC ir HDPE membranos. PVC danga gerai pritaikyta mažesniems vandens telkiniams, dekoratyviniams tvenkiniams, o HDPE hidroizoliacinė membrana skirta didelių tvenkinių hidroizoliacijai, kadangi ji yra sutankinta ir labai tvirta bei turi dvigubai ilgesnę tarnavimo trukmę (net iki 50 metų). EPDM danga naudotina, jei tvenkinys turi sudėtingą daugiapakopę dugno formą, taip pat puikiai tinka dekoratyviniams baseinams, eko baseinams ar kitiems nedideliems vandens objektams. HDPE ir EPDM hidroizoliacinės dangos tarpusavyje yra patikimai sujungiamos vulkanizuojant, o PVC danga arba klijuojama PVC klijais arba vulkanizuojama.
Dekoruota PVC danga yra tvenkinių pakrančių įrengimui skirta speciali dekoratyvi smulkių akmenų ar žvirgždo danga, kuri atrodo labai natūraliai. Šią dekoratyvią dangą patartina kloti jau ant hidroizoliacinės membranos ir/arba tekstilės pakloto. Smulkių akmenų danga puikiai tinka ir upelio vagai, fontanui, dekoratyvinio baseino dugnui bei kitiems vidaus ir lauko objektų dekoravimui.
Geotekstilė (dar vadinama geomembrana ar tekstilės paklotu) klojama po hidroizoliacine danga, t. y. tarp dangos ir grunto. Tekstilės paskirtis - dangos veiksminga ilgaamžė apsauga nuo mechaninių pažeidimų.
Žemės gruntas nuolat juda. Net jei labai gerai išvalėte tvenkinio dugno gruntą prieš klojant hidroizoliacinę plėvele, vis tiek, metams bėgant, medžių šaknys ir jų stumiami akmenys gali deformuoti ir pradurti hidroizoliacinę dangą. Tad tekstilės audeklas yra būtinas. Jei ant hidroizoliacinės dangos bus dedami akmenys ar akmens skalda, geotekstilę būtinai paklokite iš abiejų hidroizoliacinės dangos pusių.
Vandens filtravimo sistemos
Tinkamos vandens filtravimo sistemos parinkimas ir sumontavimas yra ypač svarbus žingsnis bet kokio tipo ar dydžio tvenkiniui. Kad to išvengtumėte, įsigykite ir įsirenkite tvenkinio valymui skirtą šiuolaikinę įrangą. Vandens filtrai veiksmingai valo tvenkinio vandenį ir padeda išvengti tvenkinio vandens ekosistemos išbalansavimo.
Vaizdinis įvertinimas ir grunto tyrimai
Prieš pradedant tvenkinio kasimą, svarbu atlikti išorinį žemės ploto įvertinimą. Apie tai, ar jame bus vandens, galima spręsti pagal vietos, kurioje planuojama įrengti vandens telkinį, drėgnumą. Jeigu tai šlapia vieta, tada didelė tikimybė, kad bus ir vandens, tačiau užtikrintai gali pasakyti tik geologiniai grunto tyrimai.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto mokslų daktaras Vilimantas Vaičiukynas sako, kad kūdros dydį ir gylį apsprendžia ne kraštovaizdžio dizainerio ar sodybos šeimininko norai, o vietovės geologija. Kai kada net tame pačiame sklype gruntas gali būti labai skirtingas, todėl prieš kviečiant kasėjus, mokslininkas ragina pirmiau atlikti geologinius tyrimus.
Jei molingose ar priemolio turinčiose dirvose vanduo, tikėtina, laikysis bet kuriuo metų laiku, kiek kitokia padėtis turint sklypą, „turtingą“ smėlžemiu. Čia geriausia geologinį tyrimą daryti sausiausiu metų periodu tam, kad matytume, kiek iš tiesų galime tikėtis vandens mūsų svajonių kūdroje.
Kur dėti iškastą gruntą?
Pagal galiojančius teisės aktus grunto parduoti negalima, todėl jį galima išvežti tik į kitą sau priklausantį sklypą. Prieš kasant vandens telkinį labai svarbu žinoti, kur dėsite iškastą gruntą.
Kūdra ir jos priežiūra
Norint palaikyti normalią kūdros ekosistemą, rekomenduojama aplink telkinį nesodinti lapuočių medžių, o jeigu jų yra - duburį kasti kiek toliau, kad į jį patektų kuo mažiau lapų. Prie kūdros galima sodinti spygliuočius. Jie neblogina vandens kokybės.
Aplink vandens telkinį ir jame pačiame augančius augalus V.Vaičiukynas siūlo iš rudens nupjauti, kad artėjant žiemai jie nesugultų į vandens telkinį. Per didelį iš rudens sugulusį organikos kiekį ne visada sugeba suskaidyti vandens telkinyje esantys mikroorganizmai.
Didelis malonumas ir pramoga, jei kūdrą įžuvinsite. Didelę naudą atneš amūrai, plačiakakčiai. Ši kompanija ypač naudinga, nes amūras naikina perteklinę vandens augaliją, o štai plačiakaktis - planktofagas, vandens filtratorius.
Norint pagyvinti aplinką, suteikti natūralumo aplink vandens telkinį, atskirose vietose galima pasodinti vandens augalų. Teigiama, kad vandens augalai yra savotiškas kūdros biofiltras, savo biomasėje surišantis maisto medžiagas ir išlaikantis jas iki rudens.
VDU ŽŪA mokslų daktaras siūlo per daug suvešėjusias augalų rūšis pašalinti ir stengtis neleisti joms plisti. Tokiu būdu iš kūdros pašaliname maisto medžiagų perteklių.
Atmintinė išsikasus kūdrą
- Neleisti teršalams patekti į vandens telkinį nuo aplink jį esančių teritorijų.
- Šalinti organiką iš vandens telkinio.
- Valyti susikaupusį dumblą.
- Stebėti deguonies ir maisto medžiagų kiekį vandens telkinyje.
Kainos
Peržvelgus skelbimų portalus galima pastebėti, kad įmonės nusistato įkainius už iškastą arą, tačiau šios kainos skirtingose įmonėse ir rajonuose gali skirtis ir keliomis dešimtimis eurų. Pavyzdžiui, Vilniuje įsikūrusios „Amitrans“ įmonės įkainis už tvenkinių, kūdrų kasybą - 145 eurai už arą, Kupiškio rajone esanti „Aukštaitijos kasyba“ šias paslaugas teikia nuo 150 eurų už arą, Molėtuose esanti „Žiuko“ įmonė ir Prienų rajone veikianti „Kesberta“ šias paslaugas įkainojo 200 eurų už arą, Molėtų rajone dirbanti įmonė „Fojus“ - 250 eurų už arą.
„Urbkasa“ darbų vadovas Ž. Urbonas pasakoja, kad itin svarbu pasirinkti patyrusius kasėjus. Taip pat naudinga užsakovui nuvykti į įmonės jau įgyvendintus projektus ir pamatyti juos realiai arba bent pasižiūrėti atliktų darbų nuotraukas patalpintas įmonės internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose
Anot jo, svarbu pasidomėti ir su kokia technika atliekami darbai - technika nauja ar sena, jeigu sena, darbai bus atliekami ilgesnį laiką, o nuo to gali padidėti kasimo kaštai.
„Tvenkinio kasimo kaina pas mus - 1 aras nuo 220 eurų su žemių išlyginimu ir rekultivavimu - juodžemio paskleidimu po kasimo. Pagrindinis pasirenkamas gylis yra iki 3 metrų. Norintiems gilesnio kaina didėja. Žinoma, yra apmokestintas ir technikos transportavimas - 1 kilometras nuo 1,40 eurų. Taip yra todėl, nes vežant sunkiasvorę techniką yra taikomi kelių mokesčiai“, - apie kainas pasakoja Ž. Urbonas.
Žemiau pateikiama lentelė su kainų pavyzdžiais:
| Įmonė | Vieta | Kaina už arą (eurais) |
|---|---|---|
| Amitrans | Vilnius | 145 |
| Aukštaitijos kasyba | Kupiškio rajonas | Nuo 150 |
| Žiuko | Molėtai | 200 |
| Kesberta | Prienų rajonas | 200 |
| Fojus | Molėtų rajonas | 250 |
| Urbkasa | - | Nuo 220 (su žemių išlyginimu ir rekultivavimu) |
Planuojantys įsirengti tvenkinį savo sklype, ypač žemės ūkio paskirties žemėje, turėtų žinoti esmines taisykles ir reikalavimus. Tinkamai įvertinus visus aspektus ir laikantis nustatytų reikalavimų, galima sėkmingai įsirengti nuosavą vandens telkinį ir mėgautis jo teikiamais malonumais.