Žemės ūkio paskirties žemės verčių žemėlapis Lietuvoje

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina - Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Žemės verčių zonos nustatomos remiantis išsamia nekilnojamojo turto rinkos duomenų analize.

Žemės verčių zonų pokyčiai

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1505 verčių zonų. Palyginti su 2023 m., nustatyta 41 verčių zona daugiau. 2023 metais tokių zonų buvo 1464, 2022 metais - 1429, 2021 metais - 1399, 2020 metais - 1348, 2019 metais - 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413.

Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Atliekant 2026 m. įsigaliosiantį masinį žemės vertinimą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo nustatytos 1558 žemės verčių zonos. Tai yra 20 zonų daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 1538. Pastaraisiais metais verčių zonų skaičius nuosekliai didėja.

Žemės sklypų vidutinės rinkos vertės pokyčiai

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,12 karto.

Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Neringos sav., Anykščių r. sav. ir Varėnos r. sav. - apie 25 proc.; Palangos m. sav., Akmenės r. sav. bei Šilutės r. sav. - apie 20 proc.; mažiausiai - iki 5 proc. didėjo Alytaus m. sav., Panevėžio r. sav. ir Pasvalio r. sav.

Bendrai Lietuvos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,08 karto. Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Šilutės, Lazdijų, Akmenės, Birštono, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybėse (apie 13 proc.). Mažiausiai didėjo Rietavo sav., Radviliškio, Ukmergės, Joniškio, Kėdainių ir Šakių rajonų savivaldybėse (apie 3-4 proc.).

Bendrosios 2026 m. įsigaliosiančių duomenų tendencijos rodo, kad, palyginti su 2025 metais, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje vidutiniškai didėja pakankamai nuosaikiai, apie 8 procentus. Didžiausias metinis augimas fiksuotas Kauno miesto, Molėtų rajono, Šilutės rajono, Birštono ir Kauno rajono savivaldybėse, kur vidutinė žemės vertė per metus augo maždaug 14 procentų. Tuo tarpu mažiausias augimas, siekęs apie 3 procentus, nustatytas Šiaulių miesto ir rajono, Raseinių, Radviliškio ir Kėdainių rajonų savivaldybėse.

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2023 m., nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

• gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,13 karto (Neringos sav. didėja 1,31 karto, Palangos m. sav. - 1,25 karto; Vilniaus m. sav. - 1,14 karto; Vilniaus r. sav. - 1,15 karto; Kauno m. sav. - 1,19 karto; Kauno r. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,08 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,07 karto; Alytaus m. sav., Šiaulių r. sav., Trakų r. sav. - 1,03 karto);
• komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,09 karto (Neringos sav. didėja 1,36 karto; Molėtų r. sav. - 1,21 karto; Anykščių r. sav. - 1,20 karto; Vilniaus m. sav. - 1,07 karto; Vilniaus r. sav. - 1,05 karto; Kauno m. sav. ir Kauno r. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,09 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,15 karto; Marijampolės sav. - 0,99 karto; Elektrėnų ir Panevėžio m. sav. - 0,97 karto);
• mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,16 karto (Kalvarijos sav. - 1,44 karto; Kazlų Rūdos sav. - 1,38 karto; Vilniaus m. sav. - 1,07 karto; Vilniaus r. sav. - 1,10 karto; Kauno m. sav. - 1,06 karto; Kauno r. sav. - 1,27 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,11 karto; Klaipėdos r. sav.- 1.23 karto; Kretingos r. sav. ir Radviliškio r. sav. - 1,03 karto; Joniškio r. sav. - 1,01 karto);
• pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,08 karto (Neringos sav. - 1,32 karto; Anykščių r. sav. - 1,27 karto; Vilniaus m. sav. - 1,12 karto; Vilniaus r. sav. - 1,18 karto; Kauno m. sav. - 1,10 karto; Kauno r. sav. - 1,13 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,03 karto; Klaipėdos r. sav. - 1,22 karto; Kazlų Rūdos sav. ir Panevėžio r. sav.- 0,98 karto; Palangos m. sav. - 0,94 karto);
• žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,12 karto (Klaipėdos r. ir Šilutės r. sav. didėja nuo 1,31 karto; Neringos sav. - 1,30 karto; Klaipėdos m. sav. - 1,16 karto; Vilniaus m. sav. - 1,20 karto; Vilniaus r. sav. - 1,17 karto; Kauno m. sav. - 1,16 karto; Kauno r. sav. - 1,21 karto; Panevėžio m. sav. ir Visagino sav. - 1,05 karto; Alytaus m. sav.

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

• Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Šilutės r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Alytaus r. sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav., Vilniaus m. sav. - apie 1,16 karto).
• Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,08 karto (daugiausiai didėjo Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Biržų r. sav., Rokiškio r. sav., Birštono sav., Neringos sav., Varėnos r. sav. - apie 1,15 karto ).
• Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,07 karto (daugiausiai didėjo Alytaus r. sav., Molėtų r. sav., Kauno r. sav., Palangos m. sav., Panevėžio m. sav., Panevėžio r. sav. - apie 1,13 karto).
• Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,1 karto (daugiausiai didėjo Tauragės r. sav., Visagino sav., Zarasų r. sav., Birštono sav., Anykščių r. sav., Kauno r. sav., Šilutės r. sav. - apie 1,25 karto).
• Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Akmenės r. sav., Kalvarijos sav., Molėtų r. sav., Širvintų r. sav., Ukmergės r. sav., Kauno m. sav., Kauno r.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 7 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Šilutės rajono ir Birštono savivaldybėse, kur jis siekė apie 19 procentų, o Kauno miesto ir rajono, Jonavos rajono, Palangos miesto bei Panevėžio miesto savivaldybėse - apie 13 procentų. Mažiausias augimas, siekęs apie 3 procentus, nustatytas Tauragės, Raseinių, Ukmergės, Radviliškio, Prienų ir Kėdainių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 9 procentais, tačiau kai kuriose savivaldybėse augimas gerokai viršija šalies vidurkį. Molėtų rajono savivaldybėje gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 30 procentų. Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje augimas siekė apie 21 procentą. Tuo metu Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje gyvenamosios paskirties žemės vertės augimas buvo minimalus, iki 3 procentų.

Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias augimas taip pat fiksuotas Molėtų rajono savivaldybėje, kur jis viršijo 30 procentų, o Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje siekė apie 21 procentą. Mažiausias, iki 3 procentų, augimas nustatytas Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje.

Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2026 metais vidutiniškai didėja 7 procentais. Ryškiausias augimas stebimas Kėdainių rajono, Pagėgių, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir Birštono savivaldybėse, kur jis siekė apie 23 procentus. Tuo tarpu Joniškio, Alytaus, Jonavos rajonuose, Elektrėnų, Radviliškio ir Marijampolės savivaldybėse augimas buvo vienas mažiausių ir siekė apie 2 procentus.

Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2025 metais, vidutiniškai didėja 8 procentais. Didžiausias augimas fiksuotas Raseinių, Vilkaviškio, Pasvalio, Šakių rajonuose ir Molėtų rajono savivaldybėje, kur jis siekė apie 20 procentų. Tuo tarpu Kaišiadorių, Šiaulių rajono ir miesto, Joniškio, Jonavos rajonuose bei Alytaus mieste augimas buvo minimalus, apie 2 procentus.

Ši ilgalaikė tendencija atspindi siekį kuo tiksliau įvertinti vietos veiksnių (infrastruktūros, urbanizacijos, ekonominio aktyvumo ir kitų aplinkybių) įtaką žemės vertei ir užtikrinti, kad nustatomos vidutinės rinkos vertės kuo labiau atitiktų realias nekilnojamojo turto rinkos kainas bei jų pokyčius.

Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės yra reikalingos mokesčių apskaičiavimui, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainų nustatymui. Žemės sklypų vertėmis remiamasi skaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, skiriant socialinę paramą, nustatant notarinių paslaugų kainas už sandorius ir kitoms reikmėms.

Išsami informacija apie tai, kaip kiekvienoje savivaldybėje buvo nustatytos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, pateikiama masinio žemės vertinimo ataskaitose. Jas galima rasti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Kiekvienas žemės sklypo savininkas gali pats pasitikrinti savo sklypo vidutinę rinkos vertę Registrų centro interneto svetainėje esančioje skaičiuoklėje, įvedęs sklypo unikalų numerį. Naujos žemės vertės šioje skaičiuoklėje bus matomos nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šakių rajono savivaldybės žemės rinkos apžvalga

Kaip skelbiama Registrų centro pernai parengtoje Šakių r. savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitoje, Šakių r. savivaldybės teritorijos plotas yra 1 tūkst. 453 kv. km, užima 32,5 proc. Marijampolės apskrities ploto ir 2,2 proc. visos Lietuvos teritorijos. Šakių r. turi derlingus dirvožemius, daug lygumų ir yra vienas ekologiškiausių rajonų Lietuvoje. Šakių r. savivaldybės žemės ūkio naudmenos įvertintos kaip vienos našiausių šalyje.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. pradžioje Šakių r. savivaldybėje gyveno 25 tūkst. 609 nuolatiniai gyventojai, tai yra 364-iais gyventojais (1,40 proc.) mažiau nei 2023m. Per pastaruosius penkerius metus nuolatinių gyventojų skaičius Šakių r. savivaldybėje sumažėjo 1 tūkst. 806 gyventojais (6,59 proc.). 2024 m. pradžioje mieste gyveno 8 tūkst. 150 gyventojų (31,82 proc.), kaimiškoje savivaldybės teritorijoje - 17 tūkst. 459 gyventojai (68,18 proc.). Darbingo amžiaus žmonės sudarė 62,70 proc. (16 tūkst. 58 asmenys) nuolatinių savivaldybės gyventojų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Šakių r. savivaldybėje 2024 m. pradžioje veikė 538 įmonės (87 įmonėmis daugiau nei prieš metus), jose dirbo 3 tūkst. 986 darbuotojai. Šakių r. savivaldybėje vyrauja labai mažos (86,43 proc.) ir mažos įmonės (10,41 proc.). Vidutinės ir didelės įmonės tesudaro 3,16 proc., bet jose dirba 37,78 proc. visų savivaldybėje veikiančiose įmonėse dirbančių darbuotojų.

Kalbant apie investicijas, Valstybės duomenų agentūra vertinimo metu nėra paskelbusi 2023 m. duomenų apie tiesiogines užsienio investicijas (TUI) savivaldybėse, todėl apžvalgai naudoti 2022 m. duomenys. Jais remiantis, Šakių r. savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos sudarė 14,82 mln. Eur, t. y. 12,15 proc. mažiau nei 2021 m., kai TUI buvo 16,87 mln. Eur.

Šakių r. savivaldybėje 2023 m. iš viso leista statyti 27 naujus pastatus, iš jų 22 gyvenamuosius ir penkis negyvenamuosius pastatus.

Nekilnojamojo turto registre iki 2024 m. sausio 1 d. Šakių r. savivaldybėje įregistruoti 51 tūkst. 198 sklypai. Lyginant su ankstesniais metais, įregistruotų sklypų padaugėjo 1,23 proc.

Sklypai pasiskirsto pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: žemės ūkio paskirties (be sodininkų bendrijų ir jų narių žemės) - 100 546,0371 ha, miškų ūkio paskirties - 30 762,4574 ha, kitos paskirties - 3 980,4196 ha, konservacinės paskirties - 188,9903 ha, vandens ūkio paskirties - 2,3782 ha, sodininkų bendrijų ir jų narių žemės - 72,1646 ha. Žemės sklypų pasiskirstymas pagal žemės naudmenas Šakių r. savivaldybėje yra toks: žemės ūkio naudmenos - 98 527,53 ha, miškai (miško žemė) - 33 763,89 ha, keliai - 2 300,83 ha, užstatyta teritorija - 4 381,46 ha, vandens telkinių užimta žemė - 3 367,62 ha, kita žemė - 3 012,69 ha.

Nekilnojamojo turto registre iki 2024 m. sausio 1 d. Šakių r. savivaldybėje įregistruoti 48 tūkst. 858 privačios žemės sklypai, 5 tūkst. 80 valstybės žemės sklypų ir 12 savivaldybės žemės sklypų. Šakių r. savivaldybėje parduotų privačių žemės sklypų skaičius buvo: 2020m. - 824, 2021 m. - 799, 2022m. - 820, 2023 m. - 781 ir 2024 m. - 353. Sklypų skaičius 2024 m. yra sausio-liepos mėn. laikotarpio, todėl nėra lygintinas su ankstesnių visų metų žemės sklypų pardavimais.

2020-2024 m. laikotarpiu daugiausiai parduotų privačių žemės sklypų buvo kitos paskirties sklypai (957), 193 mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, 227 miškų ūkio paskirties sklypai, 2 tūkst. 200 žemės ūkio paskirties (be mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo sklypų) sklypų. Nuo 2023-08-01 iki 2024-07-31 12 mėnesių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų tendencijos pokytis yra nuo 6 tūkst. 986 Eur/ha iki 7 tūkst. 342 Eur/ha, t. y. 5,10 proc., o kitos paskirties žemės sklypų kainų tendencijos pokytis yra nuo 339 Eur/a iki 360 Eur/a, t. y. 6,20 proc.

Žemės vidutinės rinkos vertės apskaičiuojamos vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintais Šakių r.

Žemės verčių pokyčiai pagal paskirtį (2024 m. sausio 1 d.):

tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #verciu #zemelapis