Kiekvienas žemės sklypas turi tam tikrą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal tai nurodoma, ką tame sklype galima daryti, kokią veiklą vystyti ar vykdyti. Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas.
Šiame straipsnyje aptarsime žemės ūkio rekreacinės paskirties ypatumus, galimybes statyti poilsio pastatus, sklypo paskirties keitimo procesą ir kitus svarbius aspektus, planuojant statybas.
Sklypo paskirtis ir naudojimo būdas
Konkretaus žemės sklypo esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nurodomas V.Į. Registrų Centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše skiltyje daikto pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas.Priklausomai nuo sklypo paskirties, galimos skirtingos statybos galimybės. Jei sklypo paskirtis yra rekreacinė, tuomet galite statyti vasarnamį - poilsio paskirties pastatą. Tačiau svarbu atskirti sklypo paskirtį nuo naudojimo būdo.
Rekreacinis sklypas - tai sklypo naudojimo būdas. Žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo sklype galima statyti kaimo turizmo paskirties pastatus. Jei sklypo paskirtis kita, o naudojimosi būdas - rekreacinis, tada galima projektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatą.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams bei įrenginiams statyti ir eksploatuoti, yra rekreacinės paskirties žemė.
Poilsio paskirties pastatai
Pagal STR (Statybos techninį reglamentą) statinių klasifikavimą, poilsio paskirties pastatai apibrėžiami kaip pastatai, skirti poilsiui. Tai apima:
- Poilsio namus
- Turizmo centrus
- Kempingų pastatus
- Kaimo turizmo pastatus
- Vasarnamius
- Medžioklės namelius
- Kitus poilsio pastatus
Kaimo turizmo sodyba
Pastato dydis ir aukštis
Pastato dydis paskaičiuojamas pagal sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį. Norint tiksliai paskaičiuoti, kokio dydžio pastatą galima statyti, reikėtų matyti sklypo dokumentus. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į vandens telkinio apsaugos juostą, jei tokia yra šalia sklypo.
Dėl pastato dydžio ir aukščio apribojimų reikia žiūrėti bendrą rajono planą ir atidžiai išstudijuoti visus apribojimus, taikomus konkrečiam sklypui. Todėl, prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti visus reikalingus dokumentus bei apribojimus.
Žemės sklypo paskirties keitimas
Labai dažnai, turimame sklype, žmonės nusprendžia užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas. Pavyzdžiui, jei turite įsigiję sklypą Vilniaus rajone, kur žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė, o žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Jeigu Jūs matote, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniais sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galėsite pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju - ne.
Šiaip ar taip, gali būti, kad be teritorijų planavimo specialistų neišsiversite. Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento. Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Pavyzdys: paskirties keitimas Kauno rajone
Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę. Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“. Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui.
Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.
Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą. Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras turėkite: savivaldybės direktoriaus įsakymą dėl sklypo paskirties keitimo, atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis, seną registro centro išrašą ir asmens dokumentą.
Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.
Pavyzdys: sklypo padalinimas Vilniaus rajone
Turite žemės sklypą Vilniaus rajone, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Jį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės. Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, esamas sklypas padalijamas į tris naujus atskirus žemės sklypus: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Statybos miško paskirties žemėje
Miško paskirties žemė Lietuvoje ir kituose šalyse turi griežtus reikalavimus dėl statybų ir žemės naudojimo. Nors miškai dažnai yra laikomi apsaugotomis teritorijomis, tam tikrais atvejais gali būti leidžiama statyti įvairius statinius.
Miško paskirties žemė yra skirta miškų ūkiui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir aplinkos apsaugai. Pagal Lietuvos įstatymus, miško paskirties žemėje galima vykdyti įvairius veiksmus, tačiau statybos, ypač komercinio pobūdžio, yra labai ribojamos.
Miško paskirties žemėje leidžiama statyti statinius, susijusius su miškų ūkiu. Tai apima įvairius pastatus, skirtus medienos apdorojimui, sandėliavimui ir miško technikai laikyti. Tam tikrais atvejais galima statyti ir poilsio infrastruktūros objektus, tokius kaip kempingai, turistiniai takai, mažos apimties poilsio nameliai, paviljonai ar užkandinės, skirtos poilsiui ir turizmui.
Poilsio infrastruktūra miške
Prieš pradedant bet kokias statybas miško paskirties žemėje, būtina gauti atitinkamus leidimus ir laikytis vietinių bei nacionalinių teisės aktų. Pirmiausia, jei žemė priklauso valstybei, reikės kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir kitus atsakingus organus, kad gautumėte leidimus. Dėl statybos miško paskirties žemėje galimybės taip pat svarbu išsiaiškinti, ar planuojama statyba nesutampa su saugomomis gamtos teritorijomis, tokiomis kaip natūralūs draustiniai ar rezervatai.
Neteisėta statyba miško paskirties žemėje gali užtraukti dideles baudas. Be to, statiniai gali būti nubausti griaunant, jei pažeidžiami teisiniai reikalavimai.
Jei statybos miško paskirties žemėje yra griežtai ribojamos, verta apsvarstyti alternatyvas, tokias kaip miško tvarkymo darbai, ekoturizmas arba kitos veiklos, kurios prisideda prie gamtos išsaugojimo. Miške, jei sklypas patenka į rekreacinę zoną, leidžiama įrengti statinius, kurių plotas neviršija 25 kv.m. Tai apima ir įvairius poilsio objektus, tokius kaip nedideli nameliai medyje.
Namelio medyje įrengimas
Norint įrengti namelį medyje miške, būtina parengti rekreacinės zonos miškotvarkos projektą, kuris būtinas leidimui gauti. Miškotvarkos projektas apima išsamią informaciją apie planuojamą statybą, įvertina galimą poveikį aplinkai ir numato, kaip bus apsaugota gamta bei kaip vyks statybų darbai.
Įdomu tai, kad pradiniame etape namelio medyje projekto rengti nereikia. Tai gali būti patogu, jei planuojate tik pradinius žingsnius, tokius kaip sklypo paruošimas arba kitos parengiamųjų darbų atlikimas.
Norėdami parengti miškotvarkos projektą, turite samdyti kvalifikuotą specialistą. Miškotvarkos projektų rengėjai yra įtraukti į specialų sąrašą, kurį galite rasti Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje.
Kadangi miškas ir gamta yra griežtai saugomi, reikia pasirūpinti, kad visi jūsų veiksmai būtų atitinkantys teisės aktus. Po projekto parengimo ir vertinimo reikės pateikti paraišką leidimui gauti.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į aplinkosaugą - įrengiant namelį medyje būtina įvertinti, kokią įtaką tai turės aplinkinei gamtai. Statybos turi būti atliktos taip, kad nepažeistų miško ekosistemos, nepakenktų augalijai ir gyvūnijai.
Miško paskirties žemė yra svarbus gamtos išteklius, kurį reikia tausoti ir saugoti. Jei turite idėjų dėl statybų miške, svarbu ne tik laikytis teisės aktų, bet ir atidžiai įvertinti jų poveikį aplinkai.
Statybos rekreacinėse teritorijose ir želdynuose
2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, Nekilnojamojo turto registro įrašuose žemės naudojimo pobūdžio nebeliko, tad žemės sklype galimą veiklą pirmiausia apibrėžia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas. Aptarsime galimas statybas tiek kitos paskirties žemės rekreacinėse teritorijose, tiek atskirųjų želdynų teritorijose.
Kalbant apie kitos paskirties žemės rekreacines teritorijas, pažymėtina, kad tai yra žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Jau pats rekreacinių teritorijų apibūdinimas leidžia suprasti, kad tokiuose žemės sklypuose galima poilsio paskirties pastatų statyba.
Teisės aktuose numatyta, kad poilsio paskirties pastatai - tai pastatai, skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). Ar statant poilsio paskirties pastatus (įskaitant ir laikinus pastatus) statytojui reikės statybą leidžiančio dokumento, priklauso nuo konkretaus pastato tipo, dydžio, teritorijos, kurioje yra konkretus žemės sklypas (pavyzdžiui, ar žemės sklypas patenka į miestų, kultūros paveldo teritorijas) ir kitų teisės aktuose numatytų aplinkybių.
Kalbant apie kitos paskirties žemės atskirųjų želdynų teritorijas, tai teisės aktuose numatyta, kad kitos paskirties žemė, kurios naudojimo būdas „atskirųjų želdynų teritorijos“, yra skirta atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme bei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta, kad atskirųjų želdynų teritorijose galimi:
- Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai - nesudėtingi, vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai;
- Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir pan.;
- Laikini statiniai - statiniai, kuriuos leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.
Tokiems statiniams, įskaitant ir laikinus, statybą leidžiantis dokumentas tam tikrais atvejais irgi gali būti reikalingas. Tai priklauso nuo konkretaus statinio rūšies, teritorijos, kurioje norima statyti statinį, ypatumų (pavyzdžiui, miestų, kultūros paveldo teritorijos ir panašiai) bei kitų teisės aktuose numatytų aplinkybių.
Taigi, vien pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tiksliai atsakyti į klausimą, ar bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat kokiomis procedūromis reikės įforminti statinio užbaigimą, sudėtinga. Tačiau ir tai dar ne viskas - konkrečios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype leidžiamą veiklą papildomai gali riboti žemės sklypui nustatyti servitutai, specialiosios naudojimo sąlygos ir kitos teisės aktuose numatytos aplinkybės.
Tad prieš imantis statybų ne tik kitos paskirties žemės rekreacinėse teritorijose ar atskirųjų želdynų teritorijose, bet ir bet kokiuose kituose žemės sklypuose, patartina visada pasitarti su atitinkamais specialistais, kad paskui nekiltų problemų su statinių statybų užbaigimo procedūromis ir nekiltų atsakomybė už savavališkas statybas.
Svarbūs aspektai planuojant statybas rekreacinės paskirties sklype
Renkantis žemės sklypą, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį ir galimus naudojimo būdus. Ši informacija nulemia, kokius statinius galima statyti sklype ir kokie reikalavimai taikomi statybos procesui.
Pagrindiniai aspektai planuojant statybas rekreacinės paskirties sklype:
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Sklypo paskirtis | Nulemia, kokius pastatus galima statyti. |
| Užstatymo intensyvumas | Ribos pastato dydį ir tankį. |
| Vandens telkinio apsaugos juosta | Gali riboti statybos galimybes šalia vandens telkinių. |
| Rajono planas | Nustato bendrus apribojimus statyboms regione. |
Jei turite rekreacinės paskirties sklypą prie ežero ir jame yra seni pamatai, bet neregistruoti, reikėtų atlikti tyrimą ir nustatyti, kokie pamatai ir ką ant jų galima atstatyti. Rekreacinės paskirties žemėje galima tik poilsio pastatų statyba. Norint statyti gyvenamąjį namą, reikalinga keisti žemės paskirtį į gyvenamąją.
Reikalinga bus atsižvelgti į sklypui taikomas paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą. Pastatai gali būti statomi ne arčiau kaip 50m nuo pakrantės apsaugos juostos ribos, išskyrus vieną pirtį, kurios plotas ne didesnis kaip 25m², aukštis ne didesnis kaip 4,5m. Pastatai gali statomi arčiau tik tais atvejais, kai rajono bendrajame plane teritorija pažymėta kaip gyvenamoji.
tags: #zemes #ukio #rekreacine #paskirtis