Viešvėnai - tai vietovė, turtinga istorija, kultūra ir gamtos grožiu. Šiame straipsnyje kviečiame Jus leistis į kelionę po Viešvėnus, apžvelgiant jo praeitį, dabartį ir siūlomas pramogas.
Viešvėnų seniūnijos žemėlapis
Istorija
Viešvėnų istorija siejama su Getautės piliakalniu, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtu 1253 m. Šiemet viešvėniškiai mini iškilų 765 metų jubiliejų, kai Viešvėnų vardas pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose šaltiniuose 1253 m. Kuršo vyskupo ir Vokiečių ordino pietinių žemių (Ceklio) dalybų akte. Iki XIII a. dabartinė Šiaurės Vakarų Žemaitija - žemaičių dounininkų ir donininkų tarmių teritorija - buvo apgyvendinta kuršių.
1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje Kuršo vyskupas Henrikas ir Vokiečių ordino atstovai sudarė du atskirus Šiaurės ir Pietų Kuršo dalybų aktus. Istorikas Henrykas Lowmianski‘s iš 44 Cėklio žemių išskyrė 10, kurias laikė valsčių centrais, tarp jų - ir Viešvėnai. XV a. kaimas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valda.
Vytauto Didžiojo valdymo metu minimas valdovui priklausantis dvaras, kurį valdė Žemaičių seniūnai. Iki XVI a. pradžios jį valdė Žemaičių seniūnai, o nuo 1527 m. tiesiogiai valdė Lietuvos didysis kunigaikštis. Seniūnams buvo paliktos tik teisinės galios. 1527 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis sugrąžino dvarą valstybės nuosavybėn, Žemaičių seniūnams palikdamas tik teismines funkcijas. Taip pat buvo pakeisti mokesčiai valstiečiams, vietoje pasėdžio buvo įvestas žagrės mokestis.
Tai sukėlė valstiečių nepasitenkinimą, kuris 1536 m. peraugo į sukilimą. 1536 m. čia sukilę valstiečiai nužudė tijūno vietininką ir kelis dvaro pareigūnus. Sukilimą numalšino kunigaikščio atsiųstas totorių būrys. Viešvėnai buvo vienas iš 29 Žemaitijos pavietų, čia gyveno net 33 bajorų šeimos.
Lietuvai atsigaunant po Šiaurės karo ir maro, Viešvėnų miestelio augimą XVIII a. viduryje rodo čia statoma bažnyčia. 1758 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininkas ir Viešvėnų seniūnas, Viešvėnų dvaro valdytojas Pranciškus Pilsudskis ir jo žmona Joana savo lėšomis pastatė pirmąją miestelyje medinę bažnyčią, dedikuotą Švč. Trejybei. ATR karalius Augustas III patvirtino Pranciškaus Pilsudskio bažnyčiai suteiktą fundaciją - 3 valakus žemės. Apie 1786 m. kun. Tadas Kotovskis bažnyčią perstatė. 1851-1854 m. kunigo Dominyko Styrbinskio ir Viešvėnų gyventojų lėšomis buvo pastatyta dabartinė bažnyčia.
Viešvėnų valstiečiai priešinosi naujų mokesčių įvedimui ir 1795 m. Rusijai užėmus Lietuvą. Viešvėniškiai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. 1838 m. Vilniaus generalgubernatorius pavedė Telšių ir Raseinių apskričių karo viršininkui pulk. ltn. Dimitrjevui ir Telšių zemskiniam ispravninkui nuvykti į Viešvėnų seniūniją ir priversti nepaklusnius valstiečius klausyti administracijos. Vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva, 1858 m. atidaryta parapijinė mokykla, kurioje mokėsi 68 mokiniai, o kitais metais - 72 mokiniai. Deja, 1863 m. caro valdžia parapijinę mokyklą uždarė. 1868 m. 1884 m. poetą Antaną Baranauską įšventinus vyskupu, jam kaip vyskupui sufraganui, atiteko Viešvėnų dvaro valda. Prižiūrėti dvarą ėmėsi vyskupo brolis Anupras Baranauskas, buvęs 1863 m. sukilimo dalyvis ir Sibiro tremtinys. Jis čia pastatė naują gyvenamąjį namą, jaują, daržines.
Pirmojo pasaulinio karo metais, užėjus vokiečiams, kun. Jonas Karbauskas miestelyje buvo įsteigęs mokyklą, į kurią susirinko apie 100 mokinių. Deja, mokykla neilgai teveikė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1918 m. pabaigoje ar 1919 m. pradžioje Viešvėnuose įsteigta pradinė mokykla. Pirmoji mokytoja - Marija Miceikaitė. 1928 m. atidarytas antras pradinės mokyklos komplektas. Patalpos mokyklai buvo nuomojamos, o kambariai erdvūs: 64,5 kv.m ir 45 kv.m. Mokykla turėjo ir savo bibliotekėlę. Tačiau tai buvo ne vienintelė mokykla Viešvėnų parapijoje. Miestelio gyvenimą ypač pagyvino 1922 m. Lietuvos vyriausybės leidimas Viešvėnuose organizuoti 5 prekymečius.
1923 m. miestelyje pradėjo veikti pašto agentūra, kurios vedėju buvo paskirtas vargonininkas Kazys Spudis. Nuo 1926 m. veikė ir pieno separavimo punktas. Sovietmečiu Viešvėnai buvo „Lenino keliu“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė ambulatorija, kultūros centras, biblioteka, o Viešvėnų mokykla buvo reorganizuota pradžioje į septynmetę, 1962 m. - aštuonmetę, o 1984 m. tapo vidurine mokykla, kuriai nuo 1987 m. vadovauja direktorius Jonas Petrauskas. 1999 m. Viešvėnų bažnyčios šventoriuje perlaidoti buvusio klebono kunigo Prano Gustaičio, sovietų žiauriai kankinto ir sušaudyto 1946 m. Vilniaus saugumo kalėjime, palaikai, atrasti ir identifikuoti Tuskulėnų masinėje kapavietėje. 2003 m., minint Viešvėnų 750 metų jubiliejų, ant kalniuko, netoli bažnyčios, šalia klebonijos, kun. Kęstučio Pajaujo, seniūnijos ir bendruomenės iniciatyva pastatytas paminklas - Kryžius ir Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Kun. Viktoro Daujočio ir sutelktomis seniūnijos bendruomenės pastangomis, priešais bažnytėlę, buvusios špitolės vietoje iškilo skulptūra „Prisikėlimas“, primenantis atgimstančią Viešvėnų parapiją, jos bendruomenę, kurios jungiančioji grandis - seniūnija, vadovaujama ilgamečio seniūno Petro Varnelio, garsėjanti savo darbščiais ir iniciatyviais žmonėmis.
Žymūs žmonės
Didžiuojasi viešvėniškiai savo žmonėmis: rašytojais Stasiu ir Raimondu Kašauskiais, poete Irena Daubariene, lituanistėmis Danute Mažeikiene ir VU prof. Elena Bukeliene, Antanu Jonušu, ilgamečiu „Armonikos“ ansamblio muzikantu.
Kultūra ir lankytinos vietos
Viešvėnų seniūnija prižiūri Getautės ir kitus apylinkės piliakalnius, kuriuos juosia Viešvės ir Babrungo upės. Viešvėnų istorija siejama su Getautės piliakalniu, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtu 1253 m. Viešvėnų žemės centras tada buvo Viešvės upelio pakrantėje esantis Getautės piliakalnis su alkakalniu - Getautės Gojaus kalnu.
Aplenkiame Garbės kalnelį, į kurį nuo senovės kopdavo moterys, kurioms nesisekė pastoti. Ant jo pastatytas kryžius. Sako, kad čia besimeldžiančios susilaukia užvadėlių. Mėgstantys būti gamtoje dažnai užsuka į Viešvėnų seniūnijoje esantį Jomantų miško pažintinį taką, kur gausu gamtos paminklų. Tai Jomantų ir Triliemenis ąžuolai, Jomantų akmuo, Aklaežeris - unikalus ežerėlis, kuriame dėl maitinimo ypatumų kasmet kinta vandens lygis. O Rainių Kančios koplyčia ant kalvos prie kelio Telšiai-Rainiai-Varniai patraukia kiekvieno pravažiuojančio dėmesį.
Rainių Kančios koplyčia
Kaimo turizmas ir sodybos
Vaizdingose Viešvėnų seniūnijos vietovėse įsikūrė labai daug aukšto lygio poilsio vietų. Nuo 2007 m. Viešvėnuose veikia UAB „Žemaitijos paminklai“, vadovaujama Tomo Zyko, o 2017 m. Kveilių kaime duris atvėrė „Villa Valery“, vadovaujama Valerijos Gulbinės, kurioje galima ir pailsėti, ir šventes atšvęsti, o visai šalia - kaimo turizmo sodybos: „Dauba“, vadovaujama Danutės Burneikienės ir Gražinos Gaižauskienės sodyba Pakapių kaime.
Neįstengėme imti ir pravažiuot pro Viešvėnuose dirbančios šeimos gydytojos Laimos Marijos Šilgalienės sodybą, kurią ši pasistatė buvusiame kadagyne ir pušyne. "Prieš septynerius metus likau našlė, ir liko man abiejų pasistatyta trobelė. Vaikai pradėjo sakyt, kaip čia mama viena gyvensi, ir pristačiau antrą aukštą. Vėliau ant molyno pasodinau kelis medelius, prie kurių rymant vaizduotėje iškilo dar keli statiniai... Štai ir pastačiau trobelę ant vištos kojelės, papuošiau ją mediniu malūnu", - juokiasi moteris.
Gaila, kad gražiuose Balsių namuose neradome šeimininkų. Jie tokie nagingi, kad patys pasidarė vėjo energijos jėgainę ir skraidyklę. Gaila ir dėl to, kad į kalbas nesileido auksarankis metalo meistras Alvydas Sukauskas, kilęs iš devyneto vaikų šeimos, ir pats tiek vaikiukų į pasaulį paleidęs. Jo sodyba - architektūros šedevras - anksčiau priklausė rašytojui S. Kašauskui, o 1992 metais joje nakvojo tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, atvykęs čia į Valančiaus paminklo atidarymą. Visi pakrūmiai buvę pilni apsaugininkų.
Pasivijome tauraus veido senąjį ūkininką Paulių Vaičekauską, vadeliojantį paties pakaustytas kumelaites Raudytę ir Mažytę, tempiančias mėšlo vežimą. Kolūkio laikais buvęs nepamainomas kalvis, žmogus iki šiol įsitikinęs, kad jam priklausančius 14 hektarų žemės, kurioje augina kviečius, rugius ir miežius, nevalia gadinti traktoriais. Ne kokiu drapaku, o dviem arkliais artojas suplėšė 23 ha pūdymo - taip dailiai, "kaip iš rašto". Kaime arklių mažėja, bet jis nenoromis savuosius skolina kaimynams, kad neįvarytų jiems "pūslioko" arba dusulio. "Traktorių bijau, nemeluoju, - šypsojosi ponas Vaičekauskas. - Žemė man - motina, kaip draskysi jos įsčias tomis pabaisomis. Ir, su Dievo padėjimu, ji man duoda gerą derlių. "Mėgstu vienatvę, skaityti. Bet neišvarau žmogaus, jeigu jis atbėga su kokia bėda", - sakė kaimo gydytoja Laima Marija Šilgalienė.
Kaimo turizmo sodybos Viešvėnų seniūnijoje:
| Sodybos pavadinimas | Vadovas | Vieta |
|---|---|---|
| Villa Valery | Valerija Gulbinė | Kveilių kaimas |
| Dauba | Danutė Burneikienė | - |
| Gražinos Gaižauskienės sodyba | Gražina Gaižauskienė | Pakapių kaimas |
Ši informacija padės Jums susidaryti išsamų įspūdį apie Viešvėnus ir jo apylinkes, planuojant kelionę ar domintis šio krašto istorija ir kultūra.