Žemės ūkio srities mokesčiai: naujovės ir iššūkiai

Mokesčių klausimai žemės ūkio sektoriuje nuolat kelia diskusijas ir susirūpinimą tarp ūkininkų. Ši sritis yra ypatingai svarbi Lietuvos ekonomikai, todėl bet kokie mokesčių sistemos pokyčiai gali turėti didelės įtakos ūkininkų konkurencingumui ir šalies maisto saugumui.

Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta aktyvios diskusijos dėl žemės ūkio srities mokesčių reformos. Seimo valdančioji dauguma ėmėsi ir įgyvendino mokesčių reformą bei paliko spragų.

Prezidento pozicija dėl GPM lengvatų

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad bus pataisyta priėmus mokesčių reformą likusi spraga, įteisinusi mažesnius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus žemdirbiams, kurie numatyti visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla.

G. Nausėda perspėja: „Siūlyčiau tiems, kurie jau galvoja apie tai, kaip ja pasinaudoti, per daug nesidžiaugti. Nes jie investuos į savo ūkininkų mokymo kursus, galbūt investuos į nuomojamą žemę, o po to ta skylė bus užlopyta“.

Pasak jo, taip buvo privelta ir tam tikrų netikslumų, ypač paskutinėmis įstatymų svarstymo dienomis. Ir gali atsitikti taip, kad, pvz., pagal individualios veikos pažymą bet kokias prekes pardavinėjantis krautuvininkas įgis ūkininko pažymėjimą ir mokės gerokai mažesnį GPM.

Primename, kad birželio 26-ąją, priimdamas mokestinius pakeitimus, parlamentas įteisino 15 ir 20 proc. GPM tarifus ūkininkams, kaip ir reikalavo protestavusi žemdirbių bendruomenė. O štai standartiniai GPM tarifai nuo kitų metų sieks 20, 25 ir 32 proc. Šį įstatymą Prezidentas G. Nausėda jau pasirašė. Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio.

Seimo priimta formuluotė dabar leistų naudotis lengvata tiems, kurie turi ūkininko pažymėjimą - net jei pajamų iš tikros ūkio veiklos nedaug. Pagal dabartinį įstatymą tam, kad pasinaudotų lengvata, kai kas galėtų tapti formaliais ūkininkais be realios veiklos, tačiau ši galimybė nebus ilgaamžė.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog numatoma teisės pataisas papildyti Seimo rudens sesijoje. Mano manymu, rudens sesijoje Prezidentas ar Vyriausybė galimai teiks naują GPM įstatymo projektą su patikslinimais.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas gana aiškiai išdėstė savo poziciją, sutikdamas, kad GPM lengvata galėtų būti taikoma tik tiems, kurių pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos. Pritariu jo teiginiui, kad diskusijos dėl mokesčio korekcijų gali tęstis, bet jokiu būdu neturėtų pakenkti ūkininkų konkurencingumui.

Premjero patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. teigia: „Šitos spragos privalo būti ištaisytos ir lengvata turi galioti tik pajamoms, gaunamos iš žemės ūkio produkcijos. Taip galėjo atsitikti todėl, kad, matyt, paskutinėmis dienomis Seime buvo daug įvairių pasiūlymų, tiesiog labai įtempta darbotvarkė, todėl ir liko tokia neapgalvota spraga“. Tuo metu Seime netrūko ir emocijų, diskutuojant apie mokestinę reformą.

„Negali būti tokių spragų, kad tik ūkininko pažymėjimą turintiems asmenims būtų taikomos mokesčių lengvatos bet kokios srities pajamoms. Ne apie tai buvo ūkininkų kalbama, jie akcentavo būtent žemės ūkio pajamų gavimo apmokestinimą, o ne visas kitas pajamas. Aišku, šiuo atveju pirmiausia visai įstatymo kūrėjų grandinei, pradedant finansų ministru ir Seimo Finansų ir ekonomikos komitetu, turėtų būti keliamos pretenzijos. O paskutinis, kuris deda parašą ant naujo įstatymo, yra Prezidentas. Jis irgi turi Prezidentūroje aparatą, kuris galimai taip pat neatliko darbo iki galo. Šitie pastebėjimai atsirado tik tada, kai naujai priimto įstatymo taikymu susidomėjo buhalteriai, asmenys, kurie skaito kiekvieną įstatymo žodį, žiūri, kur sudėti kableliai. Man gaila, kad būtent pirmiau kilo skandalas viešojoje erdvėje, o tik tada atsirado atsakingų institucijų reakcija“.

Dabar iš 113 tūkst. asmenų, tapusių ūkininkais ir turinčių žemės valdas bei deklaruojančių pasėlius, yra dirbtinai sukurtų 76 tūkst., kurie turi nusipirkę bent 2 ha žemės, Žemės ūkio rūmams sumokėję 260 Eur ir taip tapusių ūkininkais.

„Dabar dėl mažesnių mokesčių ūkininkams nepatenkinti ir antstoliai, ir notarai, ir advokatai. Pramoninkai dejuoja, kad neturi traktorių, o staklių į Gedimino prospektą neatvarys. Tai dar ne visos mūsų problemos - laukiame, kokios bus tos „Sodros“ lubos, degalų akcizai, CO2 dedamosios.

Jeigu sandėlis užregistruotas kaip grūdų sandėlis, nereikia mokėti šiukšlių tvarkymo mokesčio, o jeigu paprastas sandėlis - tai jau komercinė veikla ir ūkininkas privalo mokėti tą mokestį. Jis skaičiuojamas pagal plotą. Bet juk mano fermų ar sandėlių plotai šiukšlių negamina. Kai veterinaras karvę apsėklina, vieną pirštinę įmeta į konteinerį ir tai visos šiukšlės. Niekas mėšlo nededa ir srutų neišpila į konteinerį.

Raskite kitą tokį verslininką, kuris, pagaminęs kaliošus ar batus, tik po metų atsiimtų pinigus, taip, kaip mes. Ūkininkai dirba pagal penkias formules su penkiais nežinomaisiais. Nežinai, kada Dievas tave pasiims, ką gamta duos (nuimsi gerą derlių ar ne), kokius mokesčius valdžia uždės, kiek prekybininkas nuo tavęs nulups, už kiek supirkėjai tavo produkciją nupirks. O jeigu per tuos metus niekas neužauga, turi lįsti į kreditus ir taip atsiskaitinėti už pirkinius.

Visa tai valdžia turi spręsti, jeigu ne - išvažiuosime ir su 10 tūkst. traktorių į Vilnių. Visos tos mokestinės prievolės bus įgyjamos per trejus metus, todėl dar derėsimės, šnekėsimės. Valdžia kalba, kad žemės ūkis yra strateginė ūkio šaka, bet negaili milijardų gynybai. Jeigu neturėsime maisto, už kokius pinigus tada jį pirksime? Kiek daug anksčiau gaminome pačių įvairiausių maisto produktų, o kiek dabar - net juokas nebeima.

Parama jauniesiems ūkininkams

Dėl paramos savo ūkiams į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) kviečiami kreiptis šalies jaunieji ūkininkai. Paraiškos bus priimamos pagal naujojo programinio laikotarpio - Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles iki birželio 28 d.

Paramos formos

Ūkininkai galės rinktis jiems reikalingą paramos formą: dotaciją, t. y. vienkartinę išmoką, dotaciją ir lengvatinę paskolą arba tik lengvatinę paskolą. Šiuo paraiškų teikimo etapu dotacijoms skirta 25 934 441 Eur, lengvatinėms paskoloms - 19 337 149 EurEuropos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Galima veikla

Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas. Atkreiptinas dėmesys, jog paramos lėšomis nebus remiama veikla, kurios tikslas - gauti ar parduoti kailius.

Galimi pretendentai į paramą

Dėl paramos kviečiami kreiptis jaunieji ūkininkai - ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį, bei juridiniai asmenys, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai neturi būti vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai), savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Pareiškėjas - fizinis asmuo - turi pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas, juridinis asmuo - pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje.

Jaunasis ūkininkas turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį. Jei pareiškėjas juridinis asmuo - kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Pareiškėjo ūkis ir valda (jei juridinis asmuo - valda) paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo - jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė (juridinio asmens atveju - valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena).

Teikiantieji paraiškas turi atitikti kitus jaunajam ūkininkui Administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne didesnis kaip 70 000 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos planuojamas VED) paraiškos pateikimo metu ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. VED apskaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Įsipareigojimą turėti ne mažesnį kaip 12 000 Eur VED paramą gavęs jaunasis ūkininkas turės išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Kai parama - dotacija

Pagal patvirtintas priemonės įgyvendinimo taisykles - dotacijos suma vienam paramos gavėjui gali siekti 60 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Jei pareiškėjas ar jo sutuoktinis jau yra gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, pareiškėjui ir sutuoktiniui (tik santuokos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas praėjo nuo paramos gavimo) bendra paramos suma pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ negali viršyti minėtos išmokos sumos.

Parama mokama 2 dalinėmis išmokomis - 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo. Parama baigiama išmokėti tik tinkamai įgyvendinus verslo planą - to nepadarius, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.

Laikoma, kad verslo planas įgyvendintas tinkamai:

• kai vykdoma numatyta ūkinė veikla;
• atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma)) bei naudojamos tik verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos (išskyrus atvejus, kai investicijos buvo pakeistos suderinus su NMA);
• ūkis yra ekonomiškai gyvybingas, kaip nustatyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse;
• pasiektas VED yra ne mažesnis kaip 12 000 Eur;
• pasiektos metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, yra ne mažesnės kaip 50 proc. VED reikšmės;
• sukurta ne mažiau kaip viena nauja darbo vieta (taikoma juridiniams asmenims);
• pasiektos metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, ne mažesnės negu 12 (dvylika) paraiškos pateikimo metais galiojusių MMA (taikoma fiziniams asmenims).

Kai parama - lengvatinė paskola

Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 Eur - šios sumos negali viršyti ir bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.)) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola.

Atrankos kriterijai

Paraiškos, kuriose prašoma gauti dotaciją (vienkartinę išmoką) arba dotaciją ir lengvatinę paskolą, bus vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį šiems įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams:

1. kuriamas ekologinis ūkis - suteikiama 15 balų. Turi būti sertifikuota ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto, laikomų ūkinių gyvūnų rūšių.
2. projekte numatyta vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus - suteikiami 5 balai. NKP produktas turi būti susijęs su verslo plane numatytų žemės ūkio produktų gamyba ar perdirbimu.
3. projektas prisideda prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo - suteikiama iki 20 balų, už kiekvieną žemiau nurodytą požymį suteikiant po 5 balus:
   • projektas prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, dalyvaujant ne mažiau kaip 50 proc. deklaruoto ŽŪN ploto bent vienoje (ar keliose) SP intervencinėje priemonėje, patenkančioje į Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (Eko schemas), išskyrus už dalyvavimą priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“ (NKP), „Gyvūnų gerovė“;
   • pareiškėjas verslo plane investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių. Balai suteikiami tik už šias investicijas: saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, kai nurodytos investicijos susijusios su valdos gamybiniais poreikiais. Už kitas investicijas (kai įranga, energiją gaminanti iš atsinaujinančių šaltinių, yra tik priedas prie kitų investicijų) balai nesuteikiami;
   • pareiškėjas verslo plane investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas. Investicijos turi būti finansuojamos paramos lėšomis;
   • projektas prisideda prie veiklos rizikų valdymo. Balai suteikiami dalyvaujant SP kaimo plėtros rizikos valdymo intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ arba verslo plane investuojama į remiamos veiklos rizikos (nuo nepalankių klimato reiškinių, aplinkos poveikio, ligų) mažinimo priemones (investicijos turi būti atliktos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos paramos, nuosavomis ar kitomis lėšomis). Dalyvavimas intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ tikrinamas įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu.
4. projekte numatytas savo ūkyje pagamintos ir (arba) užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, - suteikiama 20 balų. Balai suteikiami, jei perdirbimas vykdomas savo ūkyje (balai nesuteikiami, jei perkamos perdirbimo paslaugos, darbai).
5. kuriamas mišrusis ūkis (mišriuoju ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, išskyrus, jei pajamos gaunamos tik iš dviejų žemės ūkio sektorių. Jei pajamos gaunamos iš dviejų žemės ūkio sektorių, pajamos iš kiekvieno sektoriaus turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. visų ūkio veiklos pajamų) - suteikiama 10 balų;
6. kuriamas gyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, - suteikiama 10 balų;
7. į pareiškėjo žemės ūkio valdą nėra įtrauktų sklypų, kurie 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo buvo artimojo giminaičio ar susijusio asmens žemės ūkio valdoje, - suteikiama 20 balų.

Norint gauti paramą, būtina surinkti 30 atrankos balų. Paraiškos, nesurinkusios šio balų skaičiaus, bus atmestos ir toliau nebevertinamos.

Jei turite klausimų daugiau nei atsakymų, norite įvertinti ūkio galimybes gauti paramą, pasikonsultuoti, kviečiame užsukti į jums artimiausią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) biurą - ekonomikos paslaugas teikiantys konsultantai susipažins su taisyklėmis, įsipareigojimais, tiksliai apskaičiuos paramos paraiškos atrankos kriterijus, drauge įvertinsite kylančias rizikas. Jei sutiksite bendradarbiauti, konsultantai užpildys paraišką, sukomplektuos dokumentų bylą ir dirbs su Jumis per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Mokesčių reforma ir ūkininkai

Vyriausybė rengia mokesčių reformą. Ji neapeis ir žemės ūkio. Skaičiuojama, kad didesni mokesčiai pagal 2023 m. duomenis gali paliesti 7200 ūkininkų iš registruotų maždaug 120 tūkst.

Kaip jiems tai atsilieps, ar prie bendrų pajamų bus skaičiuojamos ir tiesioginės išmokos?

Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbamės su Raimundu Juknevičiumi, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku ir Pauliumi Astrausku, žemės ūkio konsultantu.

„Verslo požiūris“ - laida apie Lietuvą ir pasaulį verslo akimis, verslumo skatinimą, valdžios ir visuomenės požiūrio keitimą, nuomones ir įžvalgas iš Lietuvos verslininkų, savo srities profesionalų. Laidos vedėjas - „Verslo požiūrio“ redaktorius Arūnas Milašius.

Administruojamų įmokų kodai

Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja įvairius mokesčius ir rinkliavas, susijusius su žemės ūkiu. Žemiau pateikiami kai kurie svarbiausi administruojamų įmokų kodai:

tags: #zemes #ukio #srities #mokesciai #2009